Mama, aš dar mažas… Vakar prie parduotuvės atsitrenkiau į prekių vežimėlį, skaudžiai užsigavau. O tu pradėjai mane stumdyti, mušti, barti, kad nežiūriu, kur einu. Taip, aš žiūrėjau į savo naująją knygelę ir nepastebėjau to senelio su vežimėliu. Bet ir tu nepastebėjai, kaip gailiai, graudžiai tas senelis žiūrėjo į mane, kai tu mušei… Žinok, jei būčiau paprašęs, tas senelis būtų nupirkęs man ir ledų, ir saldainių – visko!
*
O užvakar aš nepagalvojęs žengiau kelis žingsnius į gatvę, ir tu taip skaudžiai trenkei man antausį! Žinau, kad tu nori man gero, tu nori mane išmokyti elgtis atsargiai, apdairiai. Bet kai tu mane muši, aš galvoju tik apie tai, kad tu mane muši (ir man baisu!), o ne apie tai, už ką muši. Gal todėl aš taip lėtai mokausi būti toks, kokio tu nori. Jei tu, man suklydus, apsikabintum mane ir kartu su manimi paverktum, aš labai gailėčiausi tavęs ir žymiai tvirčiau įsiminčiau, kas tave skaudina.
*
Mama, aš žinau, kad tu myli mane! Tu myli ir tėtį (kelis kartus mačiau, kaip judu bučiuojatės…), bet man visada baisu, kai tu labai piktai bari mane, tėtį, sesutę. Tu mane bark, bark, bet nelabai piktai. Ir po to priglausk, paguosk. Tada aš tave labai labai labai mylėsiu ir visko greitai išmoksiu.
Atsakymai
Burgis, 2011-05-13 12:45:41
Ar tik vienas aš taip jautriai reaguoju, nuo vakar tik apie tai galvoju? Reitinguokite temą…
mariux, 2011-05-13 13:12:29
Kodėl gi tik nuo vakar?
Burgis, 2011-05-13 13:25:22
mariux: galima atspėti, kas yra tas senelis, į kurio vežimėlį atsitrenkė vaikas…
Saulius, 2011-05-13 13:26:38
Burgi, man patiko “Darau labai dideles klaidas, kad nepadaryčiau lemtingų.” Tai gal ir tėvai bara, kad vėliau nereiktų verkti vieniems.
Burgis, 2011-05-13 13:30:44
Beveik į temą: „Lazdijų rajone idealių globėjų įvaizdis slėpė kraupią dramą“ (lrytas.lt)
Burgis, 2011-05-13 13:31:51
Sauliui: labai tiksliai pastebėjote! Bet yra klaidos ir yra nuostatos, būsena. Tai skirtingi dalykai!
kliuška, 2011-05-13 13:35:08
Sauliau, blogai tai, kad tėvai neatsirenka kas yra lemtinga. Kas blogo tame, kad vaikas užsigalvojęs atsitrenkė į praeivį ar jo vežimėlį.
mariux, 2011-05-13 13:41:35
p. Seneli, reikalauju nedelsiant nurodyti, kokių veiksmų ėmėtės, matydamas baramą/ mušamą vaiką.
Saulius, 2011-05-13 13:44:15
nežinau, ką slepiate po žodžiu “būsena”, bet klaidos daromos ir su nuostatomis, – vien žo. nelabai supratau. Kaip ir vakar kažkur skaityto sakinio “gausios etninės musulmonų mažumos”
Saulius, 2011-05-13 13:46:04
kliuška, visiškai, visiškai nieko blogo, bet nuo to momento prasidėjo drugelio efektas 🙂
Burgis, 2011-05-13 13:47:22
mariux: gėda man, gėda! Aš net žmonai pasiskundžiau, kad suakmenėjau, netekau žado ir… nieko nepadariau. Galvoje zvimbė spiečius minčių: prieiti ir paglostyti tą vaiką (toks gražus berniukas!), duoti jam ledų (turėjau vežimėlyje), subarti mamą, garsiai pasakyti, kad aplinkiniai girdėtų, ką apie tai manau? Paanalizuokite: nė vienas iš tų veiksmų duotu atveju nėra tinkamas! Negalima vaiko akivaizdoje pažeminti mamos, negalima! Negalima iš mamos net kelioms sekundėms „atimti“ vaiko, negalima!
*
Tai va – parašiau čia. Ko gero, tai geriausia, ką galiu padaryti.
Margarita, 2011-05-13 13:54:14
Yra tikimybė/viltis, kad ir berniuko mama…kur nos virtualioje erdvėje šiandien apgailestauja, kad nesusivaldė…
MariusM, 2011-05-13 14:06:14
Jokios naudos jei ta mama net ir apgailestauja…
mariux, 2011-05-13 14:14:55
Neanalizuoju…
Suprantu, kad sutrikote.
Nei vienas veiksmų nėra tinkamas…?
– pareikalauti griežčiausiu- pakeltu viršininko tonu (Jūs tai mokate) liautis N E D E L S I A N T!
– Į S P Ė T I, kad kviečiate policiją, kviesti, ir kviesti vaizdžiai, visiems matant skambinti mobiliu telefonu, garsiai įvardijant “ponios” transporto priemonės numerį.
– atkreipti dėmesį, kad viskas filmuojama ir jos elgesys su vaikais yra užfiksuotas apsaugos video kamerų, nufotografuoti mob. Telefonu, ar nors pavaizduoti.
– aiškiai pasakyti: AŠ tau neleisiu taip elgtsi su vaiku, viskas nufilmuota ir yra liudininkų, atvažiuos policija- galėsi pasiteisinti, o dabar su VAIKU T A M S T A T A I P N E S I E L G S I! Jei turi pretenzijų MAN- kviesk policiją ar ką ti nori, aš laukiu.
įdomu, 2011-05-13 14:16:34
Manau kad šiek tiek perdėta. Mamytė isteriška, bet tikriausiai vaikas nejaučia baimės. Neadekvačiai arba neteisingai reaguodama mama nusipelnys šiek tiek niekinančio požiūrio, o ne baimės. Kai tėvai nesivaldo, gana greitai vaikai išmoksta nekreipti dėmesio į tuos šūkavimus ir tampymus. Piktesnio žodžio negirdėjęs vaikas iš karto apsiverktų nuo aukštesnio tono, o isteriškų tėvelių vaikai išmoksta neimti į galvą. Na bent jau mano tokie pastebėjimai, gal pasitaiko ir kitokių reakcijų.
Ir ta mama pati save pažemina (anksčiau ar vėliau vaikas prieis tokią išvadą). Senelio tyla mamos autoriteto neišgelbės.
MariusM, 2011-05-13 14:18:55
mariux, ir mama susipras, pergalvos ką ir kaip darė ir padarė, supras klaidas, padarys išvadas, nueis pas psichologą, apsišvies ir ims auklėti savo vaiką?
kisa, 2011-05-13 14:19:45
Gerai,kad prieš ką nors darydamas galvojate,dauguma daro atvirkščiai.
Veikėjas, 2011-05-13 14:28:39
Tai reikėjo žiebt vieną motinai iš dešinės 😀
Nepris, 2011-05-13 14:34:29
Bausti turi teisę tik tas, kuris myli.
Aš linkęs baudimu vadinti tik tai, kas daroma iš meilės, ar bent jau iš rūpesčio.
Deja deja nemažai mamų muša ir rėkia ne tam, kad ateityje vaikui būtų geriau, o kad JAI dabar būtų geriau — kad “gėdos nedarytų”, kad nesimaišytų, kad negaišintų, kad akimirksniu paklustų, etc.
Tokią agresiją vadinti “baudimu” yra labai patogu — taip ir pateisinam baudėją (“ji tik auklėja”) nusiplauname rankas (“mama žino geriausiai”).
Griežtumas, kuris be meilės, visada išsigimsta į žiaurumą. Todėl žiaurų elgesį aiškinti meile yra tiesiog niekšiška.
MariusM, 2011-05-13 14:39:34
kita vertus, juk diena be smurto prieš vaikus tik viena per metus būna…
Nepris, 2011-05-13 14:54:51
Kaip mama vaiką bausti gali tik mylėdama, taip ir senelis mokyti mamą gali tik turėdamas meilės. Būtent tuo išminčius skiriasi nuo bambeklio, o valdovas nuo tirono.
Tikras auklėtojas drausmina ir moko vien savo buvimu. Dabar neturite ramybės, nes neįveikėte to Akimirkos iššūkio. Su tinkama intencija, būtų užtekę akių kontakto, poros nuoširdžių žodžių…
Bet nesikrimskite, Akimirkos iššūkiai kartojasi ir kartojasi, kol išmokstame juos praeiti be menkiausio svyravimo.
Margarita, 2011-05-13 16:08:37
Nepri, kiek Jums metų
?:)
Nepris, 2011-05-13 16:35:55
Jei tai turėtų būti kažkaip susiję su šita tema, tai drįstu manyti, kad daugiau nei tai mamai.
Margarita, 2011-05-13 21:29:01
Taip, Nepri, mano klausimas šiek tiek susįjęs su šia tema. Paaiškinsiu.
Kadangi p.Burgis savo amžių nurodė ir šiaip čia besilankantys daugiau ar mažiau žino/pažįsta jį, o Jus man kol kas sunku įsivaizduoti, todėl pasidarė įdomu…ar Jūs kalbat iš patirties, ar tai knyginė išmintis?:)
Ir šiaip, galvoju negalėčiau dalinti patarimų p.Burgiui, nes tiesiog esu jaunesnė amžiumi, o tai reiškia ir gyvenimiška patirtimi 🙂
Nepris, 2011-05-13 22:08:54
Miela Margarita, Jūs gyvenate tiesine logika, o aš daugiaplane, todėl galiu patarti ir gerb. svetainės šeimininkui, ir mokytojui, ir mokiniui, ir tėvui, ir seneliui, ir kunigui, ir poetui, ir mokslininkui, ir žurnalistui, ir valdininkui, ir kiekvienam, kieno gyvenimiška patirtis gal ilgesnė, bet nebūtinai visais klausimais gilesnė nei manoji.
Aš priimu, kad ir kiekvienas kitas kažkokį dalyką gali būti supratęs giliau nei aš. Tik kad retas kuris užsiima tai aiškinti… O aš savo įžvalgas — galiu. Ir noriu. Vadinasi — dar ir privalau.
Dėl to bendravimas neretai gaunasi asimetriškas. Bet tai nereiškia, kad vieną pašnekovą laikau mažiau vertu už kitą. Kartais iš nekalto, net, atleiskite, pokvailio klausimo, iš paprasčiausios situacijos suprantu daugiau nei iš storiausios knygos.
Teorija ir praktika, poezija ir proza, įsivaizdavimas ir išgyvenimas, patirtis ir nekaltybė, išmintis ir kvailybė, nuodėmė ir atpirkimas yra susiję milijonais gijų, kurių nepastebėsi, kol koncentruosies tik į vienoj banalioj plokštumoj juos skiriančią tiesę.
Nepris, 2011-05-13 22:18:16
Encore une fois *:
„Medis nėra sėkla, nėra nei stiebas, lankstus kamienas, negyvos malkos. Medis – tai ta galia, kuri iš lėto susilieja su dangumi. Tą patį galima pasakyti ir apie tave, mano mažas žmogau. Dievas tau liepia gimti, liepia augti, nuolatos tave užpildo geismais, apgailestavimais, džiaugsmais ir kančiomis, pykčiu ir atleidimais, paskui susigrąžina pas save. Tačiau tu nesi nei moksleivis, nei sutuoktinis, nei vaikas, nei senis. Esi tasai, kuris išsipildo.“
~Egziuperi, “Citadelė”
_* (pranc.) “dar kartelį”_
Margarita, 2011-05-13 23:01:10
Žinot, Nepri, aš turiu dvi dukras ir šitoj temoj mieliau pasikalbėčiau, kaip Jūs sakot “banalioj plokštumoj”, kaip mama, ką esu patyrusi ir išgyvenusi pati iš gyvenimiškos patirties:) Kaip p.Burgis kažkada sakė, kad irgi labiau vertina tai, kas patirta pačio…:)
Bet ačiū už atsakymus:)
Nepris, 2011-05-13 23:37:29
Jei gerai skaitau Jūsų pirmąjį dvieilį, tai sakote, kad nesusivaldyti pasitaiko ir geriausioms, ir kad po to ima graužatis.
Tai man būtų įdomu, ar Jus kada viešumoj kas a)sudrausmino, b)sugėdino, c)supratingai palinksėjo, d)iškvietė policiją, e)visi suko žvilgsnius ir apsimetė, kad nieko nemato.
Margarita, 2011-05-14 11:16:12
Nuraminsiu, Jus, Nepri – nei viešumoj, nei slapčia neauklėjau savo dukrų mušimu. Pas du tout! Man patinka, berods, Tomo Akviniečio išmintis – “gerumu būti mokoma ne tik lazda” ir ja vadovaujasi ne tik vaikų auklėjime.
Savo dvieiliu, kaip Jūs grubiai pavadinote, norėjau pasakyti, kad gal tai mamai reikia pagalbos, gal ji pati yra kokio smurtaujančio vyro auka (girdėjot kokia yra statistika apie smurtą patiriančias moteris? ) ir žiaurus elgesys su vaiku yra tik žiedeliai…
Iškviesti policiją, uždaryti į areštinę, vėliau atimti iš jos motinystės teises ir t.t ir pan…O kas toliau? Statysim daugiau vaikų namų, kalėjimų ir storesnėm sienom ?
Nenoriu diskutuoti šioje temoje su Jumis, Nepri, nes Jūs neatsakėte į mano klausimą. Ir nors mano klausimą pavadinote “pokvailiu”, bet tam kad išsisuktumėt nuo atsakymo…parašėt visą opusą.
Ir manau, kad Jūs naudojate per daug jėgos tam, kad atsvertumėte mano “banalią tiesinę logiką”.
Nepris, 2011-05-14 11:21:56
Į temą.
Video: Labai laukiu kada užaugsiu.
Yra pasisakančių, kad video pernelyg atviras. Padirbėję ligoninės priimamajame, sako, kad realybė net žiauresnė, ir jos per daug užglaistyti nedera… 🙁
Nepris, 2011-05-14 11:32:26
Beje, Margarita, aš Jūsų niekuo nekaltinu, be reikalo audrinatės.
Margarita, 2011-05-14 11:53:05
Tikrai, susiaudrinau:) Net klaidų privėliau. Turėjo būti “geru būti mokoma…” ir “ja vadovaujuosi…”.
Gal būt, kada nors, kitoj temoj (pvz., ar etiška klausti pašnekovo amžiaus viešoje virtualioje erdvėje? ) ir padiskutuosim dar, Nepri, bet šįkart…sakau stop.
Saulėto savaitgalio:)
Burgis, 2011-05-14 12:25:31
Margaritai ir visiems: labai tiksliai pasakyta: „…Jūs naudojate per daug jėgos tam, kad atsvertumėte mano…“. Nuostabiai tiksliai! Priimu šią pastabą ir sau, bet aš, atrodo, nusidedu nedaug, o kiek virtualiojoje (ir ne tik) erdvėje kertančių iš peties tada, kai užtektų tik leptelti ką nors su šypsena… Kiek daug stengiasi ne tik nurungti pašnekovą, bet tiesiog jį pažeminti, sutriuškinti, sumaišyti su žemėmis ir užkasti. Ačiū, Gerb. Margarita, už šią pamoką.
Nepris, 2011-05-14 12:48:05
Aš ir manau, kad tai puikus pasakymas, ir puikiai tinka šaudantiems iš sunkiųjų pabūklų.
Bet šitoj temoj iš mano pusės buvo tik abstraktus pagriaudėjimas — nei į ką taikiausi, nei siekiau sutriuškinti.
Rasa, 2011-05-14 16:00:32
Požiūris iš šono…
Kadangi, kaip visi žinot, esu tiesiog be galo jautrios dūšios moteriškė :)))))))) tai skaitau viską ir va galvoju: kažko gaila… Pradėta lyg ir nuo vaiko, lyg ir jo turėtų būti gaila, bet kai skaitai toliau, tiesiog negali apsispręsti… Tai jau visi tada kažkaip gaunasi nuskriausti: Vaikas, nes gavo lupt; Burgis, nes jį sukrėtė ir dar sąžinė graužia; motina, nes nemoka savęs valdyti ir tiesiog vargšė, nes gal ir ją kažkas lupa, kad ji šitaip (pasak Margaritos); Margarita, nes ji bandė suprast motiną, o Neprisius prislėgė ją visu savo svoriu… Na, taip ji pati sako- naudoja per daug jėgos…
Nuskriausta tiesiog dalis tautos… Jei kas, tai ateikit- pagailinsiu, aš gera mama… 🙂
Neturiu labai laiko, laikas bėgt, bet tikrai smagu čia skaityt… 🙂
Rasa, 2011-05-14 22:20:53
Pilna šiandien diena buvo… 🙂 Net kiaušinių vos nesusprogdinau, nes pavargus pamiršau, kad verda 🙂 Ot būtų, kaip vaikystėj, iki dabar atsimenu, kaip šauniai jie gali sprogti- iki lubų šauna 🙂 Pavargau. Ir pagalvojau, o kaip vis tik buvo galima taikiai išspręsti tokį konfliktą: Burgis-pikta mama-vaikas?
Kadangi darbe į mano pareigas (kaip, manau, ir į daugelio jūsų) įeina ir konfliktų sprendimas ir vakar laikiau tris egzaminus, iš kurių vienas buvo būtent toks-konfliktų sprendimas (iš jo gavau 10, nors kituose kai ką ir susimoviau, gėda man :P), tai ir įdomu pasidarė. Tik numanau, kaip aš būčiau pasielgus Burgio vietoj, nors anaiptol ne visada elgiuosi teisingai :), bet ką kiti galvoja? Ką galima padaryti, ar iš vis galima, kad visi liktų nesusierzinę, neišsigandę, aprimę ir patenkinti? Ką ponas Burgis padarys kitą kartą? Ar jam tik skaudu dėl to, ką matė, bet jis apie tai negalvoja?
Aušra, 2011-05-14 23:56:03
P. Burgi, o aš bučiau atsitūpusi prie to vaiko, paglosčiusi vaikui galvelę ir pasakiusi abiems, ir mamai ir vaikui, kad nieko tokio, kad Jus puikiai matėte, kaip vaikas į knygutę įsižiūrėjęs įėjo i Jūsų vežimėlį. Dar būčiau knygutę apžiūrėjusi. Šiaip jau tai buvo ideali situacija, kurioje Jūs jau kaip ne pašalinis, o susijęs asmuo, turėjot balsą ir teisę ka nors pasakyti. Kai Jūs būtumėt paglosčiusi, mama jau nebebūtų galėjusi mušti, o būtų buvusi priversta elgtis pagal pasikeitusias situacijos aplinkybes. Iš nežinojimo mamos muša. Iš nežinojimo ką dar reikėtų daryti ir iš mušimo pasekmių nežinojimo. Kartais svetimų žmonių įsikišimas, ne pamokslavimas, bet nuo situacijos priklausantis nepasyvus dalyvavimas priverčia susimastyti. Vaiko mušimas šiuo atveju tikriausiai iš vis ne vaikui skirtas buvo, o Jums… radikalus atsiprašymas ir prodymas Jums, kad , nors jos vaikas nesugeba žiūrėti, kur eina, ji stengiasi kaip begalėdama, ką nors daryti… Aha, dar druskos pabarstysiu, p. Burgi / labai atsiprašau.
nuoba, 2011-05-15 09:10:34
Rasa teisi. Situacija nėra unikali (man irgi yra tekę susidurti) ir todėl verta sprendimo suradimo. Jeigu Burgis, kurio reakciją 10 balų sistemoje vertinu 9,5 pasimetė, tai ką daryti man tokioje situacijoje neturint iš anksto paruošto atsakymo, kurio reakcija 2,5.
Rasa, 2011-05-15 09:54:02
Žinau gerai tik, kad nereikia moters gąsdinti, kaip sako mariux: Pareikalauti, Įspėti, Pagąsdinti…
Nes, jei ji baili, ji tuokart nutils, mariux-o sąžinė nurims, jis nueis sau padaręs “gerą” darbą, bet paskui motina dar daugiau išsilies ant vaiko, kai niekas nematys, nes manys, kad tai per jį ji pakliuvo į tokią dar nemalonesnę situaciją. Jei ji ne visai baili, ji tiesiog tam vyrui pasakys: pašol tu nx su savo pamokslais, ne tavo sup… reikalas!
Ne visi šiais laikais tokie jau labai inteligentiški… Ir kils dar didesnė audra 🙂 Iki kokių nors susitampymų 🙂
Taigi reikia ieškot kitokių galimų sprendimų 🙂
Burgis, 2011-05-15 10:42:30
Aušrai: taip, jei būčiau auklėjimo automatas, tai būčiau taip ir pasielgęs… Bet esu žmogus, senelis, todėl turiu teisę netekti žado, suakmenėti. Kita vertus, aš bematant atpažįstų automatus (įvairiausių tipų), nors jie ir atrodo kaip žmonės. Su automatais bendrauju kitaip nei su žmonėmis. Ta mama, ko gero, irgi būtų atpažinusi automatą…
Rasa, 2011-05-15 11:34:04
Ponas Burgi, manau niekas ir negali jūsų kaltinti, būna visaip 🙂 Ir jei jau netekot žado, tai netekot, esat labai kultūringas vyriškis turbūt ir nepratęs prie tokio elgesio 🙂
Mes visi patenkam į begales tokių kvailų situacijų, kai kai kada netenkam žado ar nežinom kaip pasielgti. Kur kas rimtesnių, nei aprašyta.
Viena baisiausių mano gyvenime buvo, kai buvau jauna ir išgirdau, kaip kitam kambary, kur buvo sesė su vyru, jis ją muša. Ji nekvietė pagalbos. Kaip elgtis? Jie-šeima, kištis ar apsimest, kad negirdi, nes jie atsieit myli vienas kitą? O nuspręst reik per sekundę. Baisu buvo.
Kai kas mano, kad policija turėtų spręsti didesnius konfliktus. Teisingai mano, tik gaunasi dažniausiai neteisingai 🙂 Bent kiek aš, eilinis žmogelis, esu susidūrus. Pav. girtas vairuotojas naktį blaškosi kieme ir kabina bent tris mašinas. Iškviečiam policiją, o jie ir klausia: “Jūsų mašina kuri? Ją kabino? Ne?! Tai ko skambinėjat?” 🙂 Pribloškia tokie pasakymai.
Arba girdžiu, kaip kaimynuką muša laiptinėj, sako: “duok plytą, pribaigsim…” Iškvieti policiją, o jie ir sako: “Pas jus laužėsi? Ne?! Tai kam kviečiat?” 🙂 Tiesiog juodas humoras su jais.
Visi mes skirtingi, skirtingi ir reagavimo ar nereagavimo būdai. Tai kartais ir įdomu pasvarstyti, kaip pasielgti būtų geriau, juk žmonės netobulėja taip greit, kaip norėtųsi, susidursim su tuo smurtu dar ne kartą.
Ir nėra bendrų “automatinių” būdų, vis vien kiekviena situacija kitokia, nes žmonės joje dalyvaujantys labai skirtingi. Vis tik, kaip Neprisius aukščiau minėjo, daug lemia meilė arba nemeilė žmonėms
nuoba, 2011-05-15 12:52:12
Prie įėjimo į prekybos centrą stovi vaikinukas. Įeinant prašo 1 lito, išeinant – 2. Iš išvaizdos 95 procentai tikimybė kad narkomanas. Duoti ar neduoti? Daviau 1 litą.
Rasa, 2011-05-15 13:06:21
O tarp kitko, tai galėtų būti atskira tema- reikėtų ar nereikėtų duoti išmaldą? Paprastai žmonės labai vieni kitiems prieštarauja tuo klausimu. Padedi ar darai “meškos paslaugą”? 🙂
Nepris, 2011-05-15 13:58:08
Dar pakomentuosiu, kad, pagal mano pajautimą, šalia stovint mamai, svetimam žmogui vaiko guosti nei glostyt nepridera. Vaikui tai tik papildomas stresas, o mama pasijaus nustumta į šoną.
Rasa, 2011-05-15 14:55:02
Ir ką darytum, Neprisiau, jei tau nebūtų vis vien ir tu būtum p. Burgis? Ir ką darytum, jei tai būtum tu- toks, koks esi 🙂 Nes vėl gi, turėtume įvertint ir tai, kad pav. mama reaguotų skirtingai į mano ar vyriškio pasakymą, be to gal skirtingai į jauno ir gražaus arba vyresnio ir gražaus vyriškio… :)))))
Nepris, 2011-05-15 16:05:16
Kuo daugiau nepatogios teisybės tuo daugiau minusų. Na, pasiminusuojam.
Nepopuliaru apie tai kalbėti, nepažangu ir nehumanistiška, bet kai įsivaizduojam, kad visi vaikučiai ir moterytės yra lepios gėlytės, jas tik glostyt šokt ir dainuot aplink, tai nusispangstam į idealistines pievas.
Todėl man atrodo, kad besąlygiškai pasisakantys prieš fizines bausmes yra arba dviveidžiai, arba naivuoliai. Kodėl? Todėl kad yra žmonių, kurie kažką supranta TIK per skausmą. Yra tokių, kurie vėl ir vėl prašosi. Yra tokių, kurie mėgsta būti aukos rolėj. Yra tokių, kas mėgsta ekstremalias emocijas ir aštrius pojūčius.
Dar yra tokių, kurie skausmo nebijo, ir juos mušk nemušęs — jie daro kaip jiems atrodo. Aš pats buvau iš tokių. Tarp 5-6 metų žaisdavau su degtukais. Na, ne su degtukais, o su ugnimi. Rasdavo tėvai pradegintą linoleumą virtuvėj, aprūkusias lubas tualete, apdegusius laikraščius ant spintos miegamajame, pradegintas užuolaidas svečių kambary. Kaskart gaudavau labai sočiai. Ir vistiek degiodavau, kada norėdavau ir ką norėdavau. Nepadėjo jokie gąsdinimai, įkalbinėjimai, pamokymai, graudinimai, glostymai — niekas. Tiesiog man visada atrodė, kad aš viską darau saugiai, ir visas tas reikalas su gaisro grėsmėm pernelyg išpūstas. Na, tai kaip tokio nemušt? 🙂
Pavyzdžių, kai smurtą išprovokuoja moterėlės, neieškosiu, manau kiekvienas galim rasti atvejų visai netolimoj aplinkoj. (Mano tėvai visada gyveno taikiai, jei ką). Statistiniai/psichologiniai tyrimai tai taikosi nutylėti, nes, vėlgi, apie tai kalbėti nepopuliaru.
Aišku, kai isteriška mamytė vaiką drasko viešoj vietoj ir be priežasties, tai jau ypatingai liūdnas atvejis. Bet ir tada dar yra daug klausimų, ir niekas nėra taip paprasta ir aišku.
Kol kas visuomenė be smurto yra utopija, nes žmonių sąmonė nėra tame lygyje, kad būtų galima su visais apsieiti švelniai ir gražiai.
Kai kam atrodys, kad prieštarauju tam, ką pats sakiau aukščiau. Aš tik vedu prie to, kad žmonės nėra tobuli, ir kiekvienam auklėjimas reikalingas skirtingas, tačiau giliausi charakterio poslinkiai įvyksta ne kai bijom, o kai mylim.
Eilinį kartą pradeginęs atlasines atlasines užuolaidas, bijodavau ne dėl savo užpakaliuko, o kad vėl nuliūdinsiu mamą. Manau tai meilė.
Rasa, 2011-05-15 17:10:32
Neprisiau! :))))))) Bet neatsakei, kaip būtum pasielgęs 🙂 Dabar įtariu- griežtai su meile :)))) Nedėjau tau minusiuko, ne :))) Ir ačiū, kad parašei 🙂 Tik pasvarstysiu irgi.
“Dar yra tokių, kurie skausmo nebijo, ir juos mušk nemušęs…” taip, aš buvau ir esu iš tokių, kuriuos “mušk nemušęs…” Ir manęs nereikėjo lupt, aš ir taip suprasdavau, jei norėdavau, o jei nenorėdavau, tai tas lupimas nieko neduoda 🙂 O yra įlupę… Ir tavęs lupt nereikėjo. Jei tai nesigauna pamokanti bausmė ir neduoda rezultatų, tai kam lupt? 🙂
Jei apie lupimus ir smurtą, apie “prašymąsi gauti” tai vis tik kaip čia gaunasi, kad lupa daugiau vis stipresni silpnesnius? Argi tai teisinga? Ne išmintingi durnesnius auklėja, ne… Jei remtis tuo, kad “smurtą išprovokuoja moterėlės”, tai juk be galo daug provokuoja ir vyriškiai, bet ne kiekviena puola vyriškius lupt ir retai kuris leidžiasi lupamas. Tai ar nesigauna, kad teisus tas, kuris stipresnis? Bet jėga juk teisumo nepriduoda?
Vis tik dažniausiai smurtas gaunasi ne tada, kai sąmoningai norima kažką pamokyti ar nubausti, dažniausiai tai savęs nesuvaldymas tą akimirką. O tai nėra gerai bet kokio amžiaus ir bet kokios lyties asaboms 🙂 Tarkim gana didelė dalis “vyriškų” vyrų pakelia ranką prieš moterį, bet jie nutylės ir “nuris” nuoskaudą kažkokią, jei vietoj jos stovės dvigubų nei jis gabaritų kitas vyras. Tai tada jau turėtų būti lygybė- auklėti, tai auklėti 🙂
Aš visada buvau linkus manyti, kad muštis galima tik su lygiaverčiais arba stipresniais, kitaip tai negarbinga… Gal užtat aš beveik ir nemušu tų vyrų… :))))))))
Nors šiaip tai gal ir taip, kartais kai kam įlupt gal ir reikia, tikrai yra žmonių, kurie pripažįsta tik jėgos kultą. Bet mažai tokių ir tai turėtų būti kraštutinė priemonė. Labai kraštutinė.
Kai esi mušamas, ne fizinis smurtas blogiausia, kūnas gyja greičiau negu siela. Bejėgiškumo, pažeminimo jausmas, kai kam baimė- manau tai ne auklėja, tai gniuždo.
Vėl gi, manau, jei imtume daugumą, vyrai ir moterys į tai reaguoja gana skirtingai. Vyrai kartais taip tiesiog “išsikrauna”, “išsiaiškina, kuris teisus” ir toliau sau patenkinti gyvena :))))))
Ai, geriau jau auklėkim vieni kitus TIK meile 🙂 Nenorėčiau, kad mane muštų. Žmogus, kurį myliu, ypač (svetimi ne taip skaudina). Net jei būčiau negera. Tai stumia į vergystę. Tai labai skaudina. Ir kai esi vaikas, ir kai nebesi…
Nepris, 2011-05-15 18:15:52
Rasai: viskas daugmaž teisingai, ačiū už neminusą. 🙂
Vis tik tyrimai rodo, kad nėra tie šeimyniniai konfliktai tokie jau visada aiškūs.
Keli fakteliai:
-
Moterys išprovokuoja fizinę agresiją dažniau, nei priimta manyti (apklausiamos, kas iniciavo rimtus konfliktus, 67 procentai moterų atsakė, kad jos, 26 procentai — kad vyras).
-
Po šeimyninių konfliktų medikų pagalbos prisireikia 3% moterų ir 0.4% vyrų.
Taigi, moterys nukenčia labiau, nebūtinai dėl to, kad yra mažiau aršios, o dėl to, kad tiesiog fiziškai silpnesnės. Labai lengva į nieką nesigilinant apkaltintinti vyrą, auka matyti moterį. Ir daugelyje vakarietiškų visuomenių netrūksta tokių, kurios tuo naudojasi. Va, būtent šitie atvejai man nelabai patinka.
Dėl vaikų nemušimo, vėlgi, nors kiekvienas suvokiam, kad humanistinis auklėjimas yra socialiai pageidautinas, bet pagal kai kuriuos tyrimus, net Amerikoje, šalyje, kur vaikų taisių tikrai žiūrima labiau nei LT, 35% tėvų yra pliaukštelėję kūdikiui, ir 94% tėvų yra mušę savo 3-4 metukų vaiką.
Jei čia skaitantys kaip tik patenka į tuos kelis procentukus, kurie niekada nėra pakėlę rankos prieš vaiką, tai, ką gi — labai jumis didžiuojuosi. Laikykite taip ir toliau.
O diskutuoti nesisvaidant kategoriškom frazėm, smerkimais ir nevaidinant nuskriaustųjų, dar turėsim pasimokyti.
nuoba, 2011-05-15 18:23:00
Nepri, minuso nerašau, bet į klausimą neatsakėte: ką būtumėt daręs Burgio vietoje? Įvertinus, kad laiko buvo ne dvi dienos, o kelios sekundės.
Nepris, 2011-05-15 18:49:25
Aš sakiau.
Akimirkos iššūkis dėl to ir akimirkos, dėl to ir iššūkis, kad jis ateina iš niekur, bet kada ir bet kur, trunka tik kelias sekundes. Todėl jų neįmanoma surepetuoti, pasiruošti, “atidirbti”. Labai teisingai B.B. pasakė, kad tokie dalykai mašinaliai nedaromi.
Kad apgintum Nepriekaištingumo dvasią, turi būti budrus ir sąmoningas kiekvieną akimirką. Ir turi turėti meilės rezervą. Tada kitą matai širdies akimis. Tada pamatai kas, kaip, kodėl. Ir tik tada gauni teisę prisiliesti jo sielos.
Dovilė, 2011-05-15 19:07:28
Nepriui labiau patinka kibernetinio guru rolė. Ką jau tos realios situacijos. : )
Lina L., 2011-05-15 20:06:21
Aš gyvenu tėvų, ir ne tik tėvų, nemušta. Vaikystėj su broliais tai gal kiek pasipešdavom. Savo dukros nemušiau, nesąmonė, net neįsivaizduoju, kaip tai atrodo. Ne, ji nėra ideali, bet ir aš ne 🙂
Galvoju, kaip pasielgčiau, matydama tokią situaciją su nesivaldančia mama, apie kurią čia kalbam… Priklauso nuo to, kaip pats tuo metu jautiesi – ar esi santaikoje su savim. Jei jausčiausi tvirtai, pasakyčiau maždaug “labai jūsų prašau, nereikia, negalima taip”. Pastebėjau, kad į mandagų kreipimąsi žmonės dažniausiai normaliai ir reaguoja.
Skambinti policijai irgi visai protingas veiksmas, nors mes taip neįpratę. Bet tam policija ir yra, kai pagalvoji.
Nepris, 2011-05-15 20:11:26
_“Gyvenkite fomomis*. Jos padarys jus drąsiais, kilniais ir laimingais.”_
~Pirmoji Bokonono knyga
- Foma — nekalta netiesa.
Jūratė, 2011-05-15 20:48:25
Niekada nemušiau savo vaikų. Su vaikais reikia kalbėtis. Niekada neturėjau problemų dėl savo vaikų. Tokių, kad reikėtų mušti. Mano sūnus šiemet baigia KTUG. Varčiau dvi dienas “Metų knygą” ir džiaugiausi. Kad vaikai nedavė nei vienos progos jiems užduoti. Viena problema, sūnus grįžta labai retai, gyvename nearti. Bet svarbiausia, jis laimingas!
Tadas, 2011-05-15 21:37:15
Jurate, o svetimus muset? :)) Isiskaitykit i viena komentara auksciau jusu.
Jūratė, 2011-05-15 22:35:23
Viešpatie…, aišku, kad ne! Ką tai duotų? Beje, dirbu su specialiųjų poreikių vaikais. Vaikai labai ilgai atsimena tavo poelgius. Ir dar agresija gimdo agresiją.
nuoba, 2011-05-16 08:05:28
O kaip, jeigu aprašytoje situacijoje pašaliniam įsikišti ne tik su užuojauta, meile, supratimu, bet ir su humoru? Aišku, čia ne kiekvienam mirtingam duota. Aš nesugalvoju tinkamos išraiškos.
petras, 2011-05-16 10:01:53
jo nereik graužtis, kad nebuvo jokio atsako situacijoje. tai tik parodo, kad tokios situacijos yra ne dažnos gyvenime, todėl ir sureaguot laiku beveik neįmanoma. čia kaip paprastam vairuotojui ekstremalioj situacijoj. reik pastoviai treniruotis. o dėl mušimų ar drausminimų tai visada gaila kai skriaudžiamas silpnesnis ar lengvai pažeidžiamas žmogus, bet toks jau tas gyvenimas.
Rasa, 2011-05-16 10:48:57
Nuobai: humoras dažnai padeda. O ir meilės ne kiekvienas turi, ypač smurtaujančiam :))
Viena iš galimybių, kaip gal galima pasielgti būtent tokioj situacijoj, jei tu esi patrauklus tvarkingas vyras, o moteris lupa savo vaikutį 🙂 :
Visų pirma atkreipt dėmesį į save, nukreipt jį nuo vaikučio, taigi gal reikėtų kreiptis į mamą. Nusišypsoti švelniai ir draugiškai ir tiesiog pasakyti:
– Nagi, jūs abu tokie gražūs, nesipykit! Turbūt labai pavargot su vaikučiu, čia tokia didelė parduotuvė, tvanku, imkit turiu jums po skanų ledą…(toliau galima paklaust kiek vaikučiui metų, ar belenką pamalt trumpai, palinkėt geros dienos 🙂
Nei viena moteris, išgirdus nuoširdų komplimentą ir pajutus supratimą iš gražaus vyriškio tikrai neturėtų įgauti naujo agresijos antplūdžio 🙂 Ir jau būna praėjus ta minutė, kai jai užėjo “psichas” 🙂 Nes ūmus priepuolis trunka neilgai, kai mano vaikai mane įsiutindavo, giliai įkvėpdavau ir skaičiuodavau iki 10 :))))))) Paprastai tiek laiko pakanka apsiramint :))))
Bet jei ta moteris tam kažkokiam vyriškiui šlykšti, nes taip elgiasi, ji nenuoširdumą pajaus, tada geriau jau tegul jis ir patyli, agresija sukels tik dar didesnę agresiją.
Tavo ramumas, linksmumas, geranoriškumas kitą nuramina.
Ir šiaip, visais atvejais (kartais tai pavojinga, ne visai visada gali naudoti :), pirmiausiai reikėtų dėmesį nukreipt į save nuo skriaudžiamo, o paskui susiorentuot, kaip tą agresiją ties savim kažkaip ir užbaigt 🙂 Reikia įvertint savo jėgas, žinoma 🙂 Ar esi pajėgus kištis, jei situacija kitaip rimta.
Pagaliau į visas situacijas mes ir negalim kištis, nespėsim dairytis 🙂 Bet jei jau mums trukdo, tada ir kišamės 🙂