Mamos ir tėčio mokykla. Nenori?

Atsiprašau už trečią įrašą ta pačia tema. Tiesiog toks sutapimas – ką tik gavau nežinomo žmogaus štai tokį laišką:

*

_Sveiki,

užtikau internete įdomų straipsnį apie Amerikoje populiarėjantį vaikų mokymą namie, užuot leidus į valdišką mokyklą. Pamaniau, kad ir Jums gali būti įdomu.

_ _http://mises.org/daily/5866/In-Praise-of-Homeschools

Būtų įdomu išgirsti Jūsų nuomonę šia tema.

Linkėjimai, Andrius_

***

O čia dar Garliavos mergaitės mokymas namuose… Aktualu! Ką apie tai manau?

*

Aš kategoriškai prieš! Jau rašiau ankstesnėje temoje, kad vaikai sunkiai ištveria tėvų perdėtą artumą, – toks gamtos dėsnis. Apklauskime vaikus. Pasakykite: „Jei ir toliau nesimokysi, mokykloje išdykausi, mudu su tėčiu tave mokysime namuose!“ Stebėkite vaiko reakciją…

*

Taip, mokymas namuose yra daug kartų efektyvesnis, spartesnis, reikalaujantis mažiau lėšų ir t.t. ir pan., bet mokykla vaikui būtina! Taip, tūkstančius metų vaikus mokė tėvai, seneliai, guvernantės, asmeniniai mokytojai, bet tai buvo ir neturi būti!

*

Mokykla yra gyvenimas. Mokykloje reikia išmokti išmokti, sutarti ir nesutarti, klysti ir pasitaisyti, būti su visai kitokiais žmonėmis nei tėtis ir mama, įprasti prie ritmo – pamokų, pertraukų, užkandžių, – priprasti prie pokštų, pašaipų, gal net patirti patyčių ir įveikti „opoziciją“, išmokti juokauti (taip ir matau, kaip vaikas namuose mokosi juokauti sėdėdamas prieš mamą…), išmokti apsirengti, susišukuoti (išsidažyti?), „einant į visuomenę“, išmokti susirasti draugų ir nepasiduoti žalingai jų įtakai, išmokti įveikti ilgesį ir nerimą, pajusti vienatvės skonį ir pergalių džiaugsmą (tėtis ir mama – vieninteliai tavo pergalių liudininkai? kaip liūdna!), pajausti kietą gyvenimo gruodą ir laisvą gyvenimo vėją!

*

Jei mane kas nors būtų mėginęs atskirti nuo mokyklos, būčiau pabėgęs į mišką! Čia prisiminiau, kaip penktoje klasėje susirgau, patekau į ligoninę, kuri buvo už mokyklos stadiono aklinos tvoros. Įsilipau aukštai į medį ir porą valandų stebėjau, kaip vaikai sportuoja. Po to gydytojai turėjo skubaus darbo dėl labai pakilusios temperatūros…

Dabar lengviau – galima pabėgti į džiungles.

Atsakymai

Burgis, 2012-01-18 12:33:25

Prašau pritarti!…

Ignas, 2012-01-18 12:57:56

Taip, mokykla išties vertinga dėl savo socialinio aspekto. Bet kiek dabartinė, standartinė mokykla vertinga akademiniu požiūriu?

petras, 2012-01-18 13:02:03

joo. aš net ir dabar labai norėčiau sugrįžt į mokyklą 🙂

Burgis, 2012-01-18 13:25:30

Ignui: teisingai, neparašiau dėl akademinio rezultato! Deja, šiuo požiūriu dabartinė mokykla mažai vertinga. Mažai! Va, kaip tik šis baras gali būti patikėtas tėčiui ir mamai, seneliams! Bet ar jie pasirengę? Ar jie dar prisimena, ko mokėsi ir, svarbiausia, kaip išmoko? Paaiškinimas, kaip išmoko, gali būti nepaprastai vertingas!

Ignas, 2012-01-18 13:29:00

Manau, vaiką užtenka visų pirma motyvuoti, kad išvis verta gyventi (tai nėra savaime suprantama). Tada, reikia motyvuoti, kad išvis verta mokytis (tai irgi nėra savaime suprantama). Tada, padėti jam surasti, kas jam įdomu.

Visa kita vaikas padarys pats.

Andrius, 2012-01-18 14:18:20

Sveiki,

o aš (tas nežinomas žmogus :)) labai už mokymą namie, ypač jei alternatyva – tik valdiška švietimo sistema. Juk jei valdiškas žemės ūkis reiškia badą, o valdiški finansai – krizę, tai ką gi gali duoti valdiškas švietimas?…

Apverktini akademiniai rezultatai. O dėl daug minėto ir išgirto išmokimo bendrauti – dar apverktiniau. Galbūt yra viena kita pakenčiama mokykla: tokia buvo mano gimnazija, galbūt tokia ir KTU gimnazija, tačiau didžiuma kitų mokyklų, kiek teko matyti, labiau primena pragarą ar karo zoną.

Beje, į šį „socializacijos“ argumentą, esą jei ne valdiška mokykla, tai vaikai būtų uždaromi namie, gana gerai atsakoma tame straipsnyje, siūlau perskaityti iki galo.

Žinoma, tikriausiai pati optimaliausia sistema būtų privačios mokyklos. Galbūt joms pavyktų nusikratyti valdiškų mokyklų trūkumų, ir išplėsti mokymo namie privalumus.

Burgis, 2012-01-18 14:38:07

Andriui: ačiū, gerbiu Jūsų nuomonę. Tam ir diskusija…

art, 2012-01-18 14:40:44

Gerb. Andrius, valdiškoje žemėje “badas ir krizė”, todėl paprasti žmonės turi savo vaikus mokyti privačiai namie, arba privačioje mokykloje? (atsiprašau neskaičiau nuorodos)

Vladas, 2012-01-18 15:02:39

Džiaugiuosi, kad šioje vietoje galiu autoriui visiškai pritarti:)

Arvydas, 2012-01-18 15:56:20

Aš taip pat pritariu daugumos nuomonei, jog mokykla svarbi vaiko raidos dalis. Ir apie mokyklą aš galvoju daugiau ne švietimo kokybės prasme, bet socialine prasme. Kasdien susitikdami su skirtingų charakterių, pomėgių, kultūros žmonėmis, jaunimas taip pat priverstas išmokti priimti, atmesti, suprasti, pasmerkti, pagirti, nemėgti, žavėtis skirtingus dalykus. Norime ar nenorime, tačiau mūsų pasaulis, visuomenė – daugialypiai. Todėl ir mokykla tampa svarbi ne vien vaiko švietimo, bet ir jo gyvenimiškų įgūdžių ugdymo dalis.

Beje, gal ir ne visai į temą, bet pareikšiu savo nuomonę apie vaikų/tėvų/mokyklų santykį. Manau, jog mokykloms trūksta aktyvesnio dalyvavimo savo rajonų, gyvenviečių ar kaimo bendruomenių veikloje. Aš pats gyvenu netoli Klaipėdos, mažame miestelyje, ir labai pasigendu mūsų miestelio mokyklos indėlio į bendruomenės gyvenimą. Pats mielu noru sudalyvaučiau, pavyzdžiui, karjeros (arba specialybių) dienoje. Juk ir mokyklai iš to būtų daug naudos – ji labiau priartėtų prie moksleivių tėvų, vaikams turėtų būti įdomu sužinoti apie įvairias profesijas, tėvai, praleidę dieną (arba pusdienį) mokykloje, taip pat geriau suprastų savo vaikų kasdienybę. Ir nebūtinai turėtų būti vien karjeros dienos! Juk galima rengti kažkokius bendrus projektus, tėvų-vaikų-mokytojų „Protų mūšius“, galų gale tėvai galėtų vienai dienai tapti mokytojais! Oij, kiek dar daug galiu visko prigalvoti, tik nežinau ar tai apskritai įmanoma įgyvendinti.. Gal yra kokių nors biurokratinių, teisinių kliūčių?

Martynas, 2012-01-19 11:31:40

Prieš nusprendžiant dėl šios temos klausimo, gana svarbu atkreipti dėmesį į tris dalykus:

  1. Dėl darbo rinkos subtilybių ir (dalinio) tėvų abejingumo švietimo sistema įtraukia kone kiekvieną vaiką labai ankstyvame amžiuje – dvejų ar trejų metų. Anksčiau taip nebuvo (?).

  2. Dorinis ugdymas daugumoje mokyklų yra žlugęs iš esmės ir, leisdami vaikus į valstybines mokyklas, tėvai praktiškai atsisako savo konstitucinės teisės „nevaržomai rūpintis vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus“.

  3. Demokratija keičiasi iš modelio, kuriame dauguma sukurdavo valdžią, į modelį, kuriame valdžia socialinės inžinerijos keliu sukuria savo daugumą. Augant reikmei lipdyti vaikus kuo atskiriau nuo šeimos, aiškėja tendencija mokyklai apimti vis daugiau žmogaus gyvenimo sričių, ilginti laiką, kurį mokinys praleidžia šviečiamas valstybės, o ne ugdomas organizacijos, būrelio, Bažnyčios, tėvų ar giminaičių.

Burgis, 2012-01-19 11:47:00

Martynui: mudu žinome savo pažiūrų skirtumus, todėl prašyčiau skaityti ir tarp eilučių…:-).

Labai gera, labai tiksli mintis apie demokratiją! Ačiū! Artėja „demokratiški“ rinkimai, kuriais nieko negalime pakeisti, nes JIE jau pasirengė tam, kad negalėtume pakeisti…

*

Kas geresnis ugdytojas: tėvai, seneliai, būreliai, bažnyčia, organizacija? Oi, tik nepaskubėkite atsakyti! Mano žmona gamina puikiai, bet prabangūs restoranai kartais ją lenkia… Žinoma, už tai reikia daugiau, kur kas daugiau mokėti! Bet ar sutiktume atsisakyti profesionalų virėjų, kirpėjų, ugdytojų? Ar aš sutikčiau, kad mano anūkėlius ugdytų, pavyzdžiui, vien tėvai ir bažnyčia?!

petras, 2012-01-19 13:02:39

šiaip šviečia mokytojai, ne valstybė. todėl būna ir tokių mokytojų, kuriem vaikai svarbiau nei valstybės vizija ar pan. be to mokytojas yra įgijęs pedagoginį išsilavinimą, tai jo tiesioginis darbas (todėl turi daug daugiau laiko ir geresnes sąlygas tobulėt, nei pvz. tėvai :), kaip sakė Burgis, profesionalų kažin ar kas norėtų atsisakyt). o asmeniškai aš, tai rinkčiausi vaikus leist į mokyklą, nei į organizaciją, kurioje vaikus mokintų tėvai, ar pačiam užsiimt vaiko mokymu nuo a-z. juo labiau nepatikėčiau to bažnyčiai.

Martynas, 2012-01-19 15:13:46

Direktoriau, nė už ką nesutikčiau savų (ar svetimų) vaikų ar anūkų palikti tik tėvams ir Bažnyčiai. Mokykla reikalinga! Tačiau kokia mokykla? Mano galva, dabartinis šios institucijos kismas (ne į gerą) ir atneša tokius kategoriškus pasiūlymus kaip mokymas namuose. Jei niekas nesikeis, šių pasiūlymų ateity tik daugės, esu tikras.

Nes galima klausti ne tik ar sutiktume vaikams užkirst kelią prie Mokytojų ir mokyklos, bet ir ar sutiktume savo vaikams nepalikt priėjimo prie mylinčių tėvų, pašaukimą turinčių dvasininkų.

petrui: O kas paruošia mokytojus? Ne valstybinis universitetas? Kas nustato, kam galima ir kam negalima vadintis mokytoju?

Galų gale, ar esate tikras, jog mokyklos pagrindinė funkcija yra suteikti profesinį žinojimą?

Burgis, 2012-01-19 16:08:55

Martynai, tu žinai – dvasininkų prie vaikų neleisčiau…

petras, 2012-01-19 16:30:44

Martynai, tame ir bajeris, kad jie mokinasi pedagogikos, tam, kad ateityje taptų mokytojais. vieni būna geresni specialistai, kiti visai netikę. na tai kas, kad universitetas valstybinis, aš irgi valstybiniame mokiausi, bet jie man savo idėjų nekišo kaip pvz. tai daro bažnyčia. (tiek asmeninių, tiek valstybiniu lygiu, nors realiai dabar tokie laikai, “demokratija” kai niekas ir nekiša kažkokių valstybinių idėjų, kurių realiai net nėra).

o mokytojus dirbt priima direktoriai mokyklų, ir manau jie gali priimt mokytoją ir nebaigųsį pedagogikos (nors galiu ir klyst) bent jau tikiuosi, kad galima priimt mokytoju tos srities specialistą su aukštuoju išsilavinimu.

mokyklos funkcija nėra tik suteikt profesinį žinojimą. bet visa didžioji neprofesinė dalis turėtų gult ant tėvų pečių, ne mokytojų. tada ir nereiks bijot “valstybinių” mokyklų. manyčiau taip

petras, 2012-01-19 16:33:10

o jeigu tėvai moko vaikus blogo elgesio. tai nei organizacijos, nei tėvų būreliai, nei Burgio gimnazija, net ir pati bažnyčia nebepadės 🙂

Martynas, 2012-01-19 19:15:13

petrai, mokytojas yra valstybinės švietimo politikos vykdytojas. Jam idėjos yra įdiegiamos (galit sakyt „sukišamos“, jei taip labiau patinka) visiškai taip pat kaip, pavyzdžiui, policininkui ar eiliniam biurokratui. Atskiras mokytojas (ar policininkas) su ta politika gali nesutikti, tačiau turi ją vykdyti, nes kitu atveju sistema juo atsikratys ir mokytojas neteks savo pajamų šaltinio – darbo. Kadangi sistema neveikia tobulai, tam tikrų nuokrypių būna. Vis tik tai toli gražu nereiškia, kad mokytojas gali būti koks nori, mokyti ko nori ir kaip nori. O koks mokytojas turi būti – sprendžia valstybė. Lygiai kaip Bažnyčia sprendžia, koks turi būti kunigas.

Gaila, kad pasmerkiate tuos žmones, kuriems buvo lemta negimti pačiose geriausiose šeimose. Jiems galima padėti. Ir jie turėtų turėti progą.

Simona, 2012-01-19 21:25:25

Aš manau, kad vaikai gali mokytis mokykloje. Tačiau aš taip pat manau, kad vaikai gali mokytis ir namie. Tobulų sprendimų, kuriuos visi privalo vykdyti ar pagal juos gyventi, tikrai nėra, todėl aš pritarčiau laisvam tėvų ir vaikų pasirinkimui.

Aišku, jei manoma, kad nuo tokio pasirinkimo niekas nenukenčia. Tai galėtų įvertinti nepriklausomi ekspertai, pavyzdžiui tam tikslui sukurta komisija,

petras, 2012-01-20 08:36:44

Šiaip labiausiai pritariu tai Simonos nuomonei 🙂

O dėl tų vaikų “negerose” šeimose, gal kiek ir perlenkiau 🙂 iš tiesų jiems nei bet kam kitam, reikia stengtis padėt, jei yra bent užuomina vilties.

jurgis, 2012-01-20 17:10:17

Dėl bendravimo patirties mokykloje – tai gerai, bet juk jos galima gauti ir kieme, būreliuose, jaunimo organizacijose ar pan.

O mokyklose man labai kliūna vienas reikalas: dažniausiai stengiamasi išmokinti dalyko, bet ne išaiškinti/diskutuoti, kam jis realiai reikalingas…

Jovita, 2012-01-20 18:05:29

As pazystu keleta seimu, kurios moke vaikus namuose. Nors “namuose” ne visiskai atitinka realybe:) Dvi seimos moke vaikus “namuose”, nes tevams tekdavo daznai keliauti po pasauli, tad jie keliaudavo kartu. Kitu pazystamu seimu vaikai daug sportuoja ir lanko burelius, tad bendravimo pilnai uztenka. Vaikai tikrai issilavine, mandagus, draugiski. Pazystu ir bendraamze, kurios tevai patys moke savo vaikus, – jokio bendravimo ar issilavinimo skirtumo nematau. Pasitaisysiu, – ji mane lenkia ziniu lygiu:) Kiekvienam savo, bet mano vaikai eis i paprasta mokykla.