Mano ir mūsų

Taip vadinosi Nadieždos Krupskajos, Lenino žmonos (sugulovės?), rašinys, kurį mes turėjome analizuoti mokykloje. Jau net nepamenu, kurioje klasėje…

*

Kas būtų pagalvojęs, kad vėl teks prisiminti šį rašinį įvykių Ukrainoje fone. Fone to, ką pasakė vienas Lietuvos verslininkas ir ką dabar kai kas keikia, kai kas giria. Fone to, ką pasakė vienas Seimo narys ir ką dabar kai kas keikia, kai kas giria…

*

Visur tas pats klausimas: kas svarbiau – mano ar mūsų?

Aš atsakau: žinoma, mano! Visada – tik mano! Pats išmokau to ne iš N.Krupskajos, o iš gyvenimo, to mokau savo vaikus, savo gimnazistus, mokysiu savo anūkėlius… Nė nepradėkite čia rėkti!

*

Bėda ne ta! Bėda, kad tūkstančiai, milijonai žmonių nesupranta, kad vienas žmogus negali būti laimingas, negali gyventi patogiai, jei aplink nėra daug laimingų žmonių, jei valstybė nėra patogi gyventi, jei tos valstybės žmonės žeminami, jei jie Europoje, pasaulyje yra pašaipų, o gal net patyčių subjektai. V.Janukovyčius galėjo turėti dar milijardą, dar penkias vilas, jachtas, bet laimingas, patenkintas jis galėjo būti tik todėl, kad turėjo vagies natūrą, vagies prigimtį ir bendravo su vagimis.

Tas mūsų verslininkas vieną dieną pamatys, kad 20000 hektarų žemės Rusijoje jo nebedžiugina, nes juo nebesidžiaugia žmonės Lietuvoje.

Tie vėplos politikai, žvalgai ir kontržvalgai Lietuvoje, Europoje, JAV dabar pamatė, kad yra vėplos, žiopliai, minkštakūniai, padlaižūnai, kad į juos kojas nusivalė vienas raumeningas KGB vyrukas…

Bet tas vyrukas irgi negali būti laimingas, nes jis įveikė tik žioplius, o ne tikrąjį pasaulio elitą…

*

Dabar supratote, kaip svarbu teisingai kautis už SAVO laimę?

Atsakymai

Burgis, 2014-03-20 13:15:05

Įvertinkite…

Indra, 2014-03-20 14:27:34

Kiek mes dar turėsime kautis? Gal pradėkime vienas į kitą žiūrėti kaip į draugą, kaimyną, bičiulį, mokinį ar mokytoją, kaip į šventąjį ar nusidėjėlį, bet ne kaip į priešininką? Tegul pasaulyje nors po truputį blėsta priešiškumo nuodai, karo grėsmės, tegul avansu bus įteiktos Nobelio Taikos premijos! Kad milžinai ir nykštukai gyventų mąstydami burgiškai, patirtų išsvajotos laimės akimirkas, kad pasaulis turėtų ateitį. Gal tikrai žmonijos protai per daug nori varžytis, lenktyniauti, kovoti? Ko verta iškovota vieno laimė, kai kitas nelaimingas. Ką reikėtų daryti, kad laimės pojūtis būtų abipusis?

qwerty, 2014-03-20 17:33:37

“…žmonos (sugulovės?)”

Visuomet nemaloniai stebino tokie akcentavimai. Koks kieno reikalas gyvenimo sugulovė ar žmona? Juo labiau, koks tarp to skirtumas…

r.s., 2014-03-20 18:36:02

Dėl “mano ir mūsų” – na čia galima diskutuoti daug, bet mano 🙂 mintis šioje vetoje tokia, kad žmogus turi iš pradžių pasirūpinti “mano”, kad galėtų/įvertintų/išmoktų pasirūpinti “mūsų”.

Burgis, 2014-03-20 19:47:26

qwerty: ne ta prasme supratote… Čia tokia mistika: net sovietmečiu buvo vengiama tiesiai įvardinti, kas tokia Leninui buvo Krupskaja. Neprisimenu, jog kur nors Lenino raštuose būčiau radęs, kad jis pats ją būtų pavadinęs žmona.

Palyginimui: apie Lenino motina buvo rašoma labai daug! Buvo rašoma apie motinos įtaką Leninui. O jei Leninas būtų gražiai kalbėjęs apie savo mylimąją, tai tas būtų ištransliuota visiems, visiems, visiems!

Prisimenu tik tokią frazę: kai Leninas pasiūlė Krupskajai tapti jo žmona, ji neva atsakiusi: „Žmona – tai žmona…“ Įsivaizduoji, kad man mano Albina taip būtų atsakiusi?!

aleksandras, 2014-03-20 22:25:46

Įvertinu:

-tais laikais sakyti, kad Krupskaja buvo Lenino žmona vengiama nebuvo;

-atsakymas kas yra svarbiau “mano” ar “mūsų” lb lb paviršutiniškas;

– kad “raumeningas KGB vyrukas nusivalė kojas” labai dviprasmiškas ir miglotas teiginys, todėl įvertinti neįmanoma

Burgis, 2014-03-21 08:26:22

Aleksandrui: gal galite pateikti keletą citatų, ką Leninas švelnaus yra pasakęs apie Krupskąją ir atvirkščiai; ką apie juodu yra gražaus pasakę amžininkai?

*

JAV ir ES šaukė: „Neleisime skaidyti Ukrainos! Neatiduosime Krymo Rusijai!“ O raumeningas vyrukas atėjo ir pasiėmė…

Kestutis, 2014-03-22 09:37:13

1917 Rusijoje pagimdė dar ir seksualinę revoliuciją-betvarkę. Po kažkiek metų ta perestroika baigėsi. Grečiausiai tai ir yra priežastis, nes jie – tos betvarkės ir benkartų kūrėjai. Oficialioji ideologija nebelietė tos temos, kai išaiškėjo padariniai.

AK, 2014-03-22 11:43:12

ES neseniai atsirado. Na o JAV yra padėjusi daug kam – Vietnamą gelbėjo nuo bolševikų bene dvidešimtį metų, neišgelbėjo, bet keliolika milijonų vietnamiečių nudėjo. Laosą gelbėjo nuo Patet Lao. Kampučiją gelbėjo nuo Pol Poto. Gelbsti Afganistaną nuo afganistaniečių, Iraką nuo irakiečių. Nuo ko gelbėjo Libiją ir Siriją – neaišku. Jei pastebėjote – JAV dar niekada nieko neišgelbėjo. Beje, ji visada gelbsti tik atsilikusias ir pusiau beginkles šalis. Į jokį rimtą konfliktą, kuris sukeltų grėsmę jų pačių kailiui amerikonai nesivelia. O Krymą gelbėti gali būti pavojinga. Rusai tai ne afganų talibai.