Per trejus metus Lietuvos penkiolikmečių gamtos mokslų, matematikos ir skaitymo pasiekimai suprastėjo, rodo tarptautinio penkiolikmečių tyrimo (PISA) 2009 metų mokinių pasiekimų tyrimų rezultatai.
Lietuvos penkiolikmečių gamtos mokslų, matematikos ir skaitymo rezultatai buvo prastesni už tyrime dalyvavusių 65 šalių vidurkį. Pagal skaitymo gebėjimus Lietuva iš 65 šalių užėmė 40 vietą. Estija buvo 13-a, Latvija – 30-a, Rusija – 43-a.
Pagal gamtamokslinio raštingumo rezultatus Lietuva užėmė 33-ią vietą. Latvija buvo 31-a, Estija – 9-a. Pagal matematinį raštingumą Lietuva užima 37-ą vietą. Kaimynai mus aplenkė ir šiose srityse – Estija yra 17-a, Latvija – 36-a, Rusija – 38-a.
(Delfi.lt)
*
Ar aš nesakiau?
Atsakymai
Martynas, 2010-12-07 16:55:56
Tragedija. Skaudu.
JAV prieš keliasdešimt metų investavo daug pinigų, kad skatintų susidomėjimą technikos mokslais. Rezultatas – Silicon Valley, Microsoft, Google ir pan.
O mes investuojam į kelius. Vaikai gauna aukštojo mokslo diplomą nepaisant pažymių. Kaip Juodka sakė, su pusantro balo (iš šimto?).
Antanas, 2010-12-07 17:29:06
Mano nuomone ši statistika nėra patikima ir aklai negalima ja pasikliauti. Man sunku įsivaizduoti kaip Rusija matematikoje gali būti 38 ir dar žemiau Lietuvos, kai Rusija į tarptautinę matematikos olimpiadą veža 6 moksleivius ir jie parveža 6 auksus, tik kartais koks sidarbras įsimaišo. Žodžiu, dar vienas delfi “pliatkas”.
julius, 2010-12-07 17:37:27
Gal kas nors gali pasidalinti, kaip lietuviams sekdavosi anksciau? Ar yra koks nors aiskus judejimas aukstyn arba zemyn?
Į orą, 2010-12-07 19:46:15
Antanai, Rusijoje yra ne tik tie žmonės, kurie gerai mokosi, prastieji atsveria gerai besimokančius 🙂
vasia, 2010-12-07 19:46:19
o kas blogo nutiko ?
GL, 2010-12-07 20:36:45
Na taip, nieko keisto – kai musu svietimo sistema vis “reformuojama” arba nekompetetingu socdemu, arba oligarchu instituto remejo (nors ir atrodytu kompetetingo, bet kai interesai nevisiskai sutampa, kompetencija nepades…)
Siaip Amerikoj irgi panasios tendencijos per paskutinius 10-20 metu. Ir ju atveju (kaip ir musu), didziausia problema velgi oligarchiniai interesai (kaip reikiant sustipreje pradedant Reagano metais) ir per didele profsajungu itaka, kuriems deja nepatinka realus pokyciai, tokie kuriuos pvz. inicijuoja Michelle Rhee ar Billas Gatesas.
Kazkada aisku tiek amerikonai, tiek mes atsikvosesim. Bet bus labai sunku atgauti / pasiekti lyderyste… (nors ja is dalies bus galima kompensuoti skatinant protu imigracija)
Antanui: sis tyrimas kaip suprantu tiria VIDUTINIUS moksleivius, ne 6 geriausius is >100 milijonu.
GZ, 2010-12-07 20:36:54
Bet tai kodėl nepasukus šitą naujieną teigiama kryptim, kad šeimininko kolegos mažiau kibtų ? 🙂 Gal, pvz., “nes Šv. šv. ministerija baigė reformos įsibėgėjimo etapą, ir jau rytoj estus paliksim dulkėse”.
GL, 2010-12-07 20:49:20
Ir siaip kalbant apie olimpiadas (matematikos ar kitokias), manau jos pas mus (pvz. KTUG, NMA ir pan.) pernelyg sureiksmintos. Aisku, jos – svarbus stimulas geriausiems gilintis pasirinktoje srityje, bet toli grazu nepakankamas (nes tas gilinimasis neretai vyksta kitu dalyku / issilavinimo aspektu saskaita, kas neaisku ar gerai jaunam zmogui). Krastutinis atvejis siuo atzvilgiu yra Kinija ir galbut Rusija, kur olimpiadininkai mokosi specialiose mokyklose, kur yra daug maziau kitu dalyku…
Idomu, kokia butu statistine koreliacija tarp dalyvavimo olimpiadose ir tolesnes karjeros sekmes (matuojant pajamu, gyvenimo kokybes ir pan. rodikliais) – aisku reiketu laikyti tokius dalykus kaip IQ, EQ ar abituros pazymiu vidurkis kaip ‘covariate’. Bent mano subjektyvus ispudis yra tas, kad buve ‘didziausi olimpiadininkai’ tikrai nera sekmingiausi veliau gyvenime, lyginant su “siaip protingais” ju kartos zmonemis 🙂
Baisuoklis, 2010-12-07 20:57:36
Tai kada vaikus mokyt, jei svarbiausias reikalas yra (buvo prieš kelis metus) vidinis auditas?
Į orą, 2010-12-07 21:03:03
O kaipgi, juk rusai olimpiadininkai(chemikai) tokius turtus susikrovė, aišku kol jų nepagavo sukančių versliuką su nauju, pasauliui neregėtu narkotiku 🙂 O tą narkotiką gamino universiteto laboratorijoje… Žmonės randa įvairių būdų užsidirbti, netgi tie olimpiadininkai kurie tikrai turi būdų pritaikyti savo žinias gyvenime…
Burgis, 2010-12-07 21:06:34
Tai va. Galite patikrinti – rezultatai blogėja… O Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros direktorius Druskininkuose leido sau mane pamokyti, kad turėčiau keisti žodyną. Kam turėjau pasakyti: „Eik tu po velnių!“?
*
Aš jums, turintiems vaikų-moksleivių, sakau: mes neturime rūpintis elektrine, I.J. ar D.K. istorijomis, mes turime rūpintis vaikų mokymu!
nesvarbu, 2010-12-07 22:56:00
Nesu linkęs pasitikėti tyrimo rezultatais kuris vadinas PISA…
rec, 2010-12-08 01:36:59
mirga marga oligarkai:
http://internet.ktu.lt/lt/mokslas/komis.html
Edgaras, 2010-12-08 10:07:36
Ir ką tai rodo? Tačiau, galbūt moksleiviai tapo kūrybingesni ir geresni muzikoje, dailėje ir etc. kaip tokius skaičius gauti?
Aurimas, 2010-12-08 12:32:51
Iš tiesų čia diskutuojantys galėtų pasidomėti plačiau – tyrimas daug platesnis, negu tik valstybiu sureitingavimas:
http://www.oecd-ilibrary.org/education/books
Tačiau tiesa iš tiesų karti – lietuviukų pasiekimai suprastėjo. Tik čia visos sistemos bėda, ką paprastai šio dienoraščio autorius ir skelbia bei dažnai akivaizdžiai parodo to absurdo kiekį. Testuojamųjų imtis paprastai atspindi įvairius kriterijus, būdingus visai valstybei. Jei teste dalyvautu tik atskirų parinktų mokyklų mokiniai, aišku, rezultatai būtų kitokie.
Burgis, 2010-12-08 14:32:01
rec: yra mokytojas ir yra Mokytojas; yra docentas ir yra Docentas; yra profesorius ir yra Profesorius…
Edgaras 2, 2010-12-09 12:01:47
Kitą kartą „Eik tu po velnių!“ pakeiskite į “Eik tu pastudijuoti!” arba “Eik tu ten, kur niekad nebuvai – į mokyklą!”
Įdomu būtų pamatyti tuos susitikimus – Jūs ten jiems su savo pozicija kaip rakštis kokia. 🙂 Kaip Jūs nesuprantat, kad dabar vyksta reformos ir tiesiog negali būti gerų rezultatų. Matot, yra tokia logika: sugriauni pirmiau viską, kas iki tol buvo – juk tarybinis palikimas! O paskui sukuri viską naujai, vakarietiškai – taip, kaip Amerikoj! Kodėl Jūs taip priešinatės tam “gėriui”? 🙂
Beje, dar yra učytilius, dacientas, daktarius i prafiesarius. Viskas priklauso nuo to, kurioje interneto svetainėje “mokslus” perki…
Martynas, 2010-12-09 16:43:32
Šią savaitę antra bloga žinia apie Lietuvą ir jos perspektyvas:
http://www.alfa.lt/straipsnis/10429024/
http://www.transparency.org/policy_research/surveys_indices/gcb/2010/results
Per paskutinius 12 mėn. kiek žmonių davė kyšį: EU 5%, Lenkija ir Latvija po 15%, Lietuva – net 34%!
Net Turkijoje rodiklis procentu mažesnis.
Patikėkit, investuotojai tikrai stebi tokius rodiklius. Ir tikrai neinvestuoja. O be užsienio pinigų mes atsiliksim.
Rūta, 2010-12-12 14:44:42
This is the first time that China has participated in the PISA tests, and the results are especially stunning because they are so unexpected; only a generation ago, the Chinese school system was ravaged by the Cultural Revolution. But as the tests showed, education in China has been spectacularly rebuilt as a modern, high-performance and egalitarian system, at least in some cities.
Even Finland and Korea, the two countries that in recent years have been at the pinnacle of international education, were left in the dust with average scores that were considerably behind those of the Shanghai teenagers. And the stunning performance was confirmed by the results of Chinese students in Hong Kong, who came second in math and science and ranked fourth in reading.
Even without the startling Chinese scores, the latest findings upend some traditional notions about education and should give pause for thought to policy makers everywhere. One surprise is the suggestion that there’s little difference in the performance of students from private schools and those from public schools, once socioeconomic differences have been factored out. Another is that paying teachers well is a more effective tool for improving school performance than small class sizes. The survey also raises doubts about the overall effectiveness of aggressive competition between schools
But the big revelation was the spectacular performance of Asian nations, especially those adolescents from China whose reading comprehension was tested. Four of the top five reading performers in the survey are Asian, with Singapore and Korea joining Shanghai and Hong Kong at the head of the class.
Among non-Asian countries, only Finland kept up at the very top, although Canada, New Zealand, Australia and the Netherlands were not far behind. Japan also ranked in the top 10.
In mathematics, the Chinese results were just as spectacular as in reading: more than one in four of the Shanghai 15-year-olds showed themselves able to conceptualize, generalize and creatively use information, including modelling complex problems.
Two Chinese cities, of course, don’t constitute the academic performance of an entire nation of more than one billion people. But in a policy-implications brief for Arne Duncan, the U.S. Education Secretary, the OECD( Organization of Economic Cooperation and Development) tried to explain why Shanghai and Hong Kong had such high-performing schools.
Among the lessons to be learned was that authorities in both cities abandoned their focus on educating a small elite, and instead worked to construct a more inclusive system. They also significantly increased teacher pay and training, reducing the emphasis on rote learning and focusing classroom activities on problem solving. In Shanghai, now a pioneer of educational reform, “there has been a sea-change in pedagogy,” the OECD said. It pointed out that one new slogan used in classrooms today is: “To every question there should be more than a single answer.” “The stunning success of Shanghai-China, which tops every league table in this assessment by a clear margin, shows what can be achieved with moderate economic resources and in a diverse social context,” said OECD secretary-general Angel Gurria in the report. The big question now is whether the Shanghai and Hong Kong results can be repeated across China as it emerges as a superpower.
The Time
Burgis, 2010-12-12 20:17:22
Svarbiausia: To every question there should be more than a single answer!
Ar jūs girdite, politikai, mokslininkai, mokytojai, tėvai ir seneliai!?
Lina L., 2010-12-13 09:16:24
Man dar tas pasirodė svarbu:
… abandoned their focus on educating a small elite, and instead worked to construct a more inclusive system. They also significantly increased teacher pay and training, reducing the emphasis on rote learning and focusing classroom activities on problem solving.
Vis dėlto švietimas ne rinka?
Aurimas, 2010-12-13 12:55:50
Lina, svietimas butent tuose sprogusiuose Kinijos miestuose, bei kituose Azijos tigruose ar tigriukuose yra juoda rinka: ten dauguma mokiniu po mokyklos tesia mokslus pas samdomus mokytojus.
Lina L., 2010-12-13 15:14:49
Aurimai, nežinau daugiau, nei čia rašo, bet kalbame apie puikius penkiolikmečių rezultatus, t.y. bendrojo lavinimo mokyklas, kuriose tikriausiai vykdomas valstybinis švietimas?
Kaip bebūtų, tęsti mokslams po mokyklos jie turi gerus pagrindus.
GL Rutai, 2010-12-14 16:49:25
Na del Kinijos ir Azijos, tai
(1) man metodologija atrodo visiskai netikusi: isrinkti labiausiai issivysciusi salies miesta tarptautiniam palyginimui atrodo nerimta (kazkas panasaus butu, jeigu Lietuvoje paimtume 4 geriausias gimnazijas)
(2) ju mokymas yra orientuotas i kalima (ypac Kinijoje), o uzduotyse, kurios reikalauja nepriklausomo kritinio mastymo ir kurybingumo (kuris butinas inovacijose, net ir technologinese) jiems sekasi daug prasciau
(3) ju geri rezultatai gali buti paaiskinti ne tiek svietimo sistemos efektyvumu (kuris bent Kinijoje yra gan zemas), kiek visuomenes/seimos vertybemis – orientavimusi i issilavima, kas neretai moksleiviams reiskia intensyvu 8-22h mokymasi su ne daug pramogu… Tai atsispindi paziurejus i Asian Americans rezultatus JAV palyginus su kitomis etninemis grupemis…
GL, 2010-12-14 16:57:03
Be Billo Gateso ir Michelle Rhee geru ideju kaip pagerinti svietima, man dar labai patiko Wolfram’o pamastymai kaip pagerinti matematikos mokyma ir supratima visuomeneje:
http://www.ted.com/talks/conrad_wolfram_teaching_kids_real_math_with_computers.html