Ištrauka iš Fulberto Šartriečio „Laiškų“
Prisiekiantysis ištikimybę turi nuolatos prisiminti šiuos šešis žodžius: nepavojingas, patikimas, doras, geras, nuolaidus ir pakantus.
*
Šv. Tomas Akvinietis (XIII a.) įrodinėja Dievo buvimą
Dievo buvimas gali būti įrodomas penkiais būdais. (…) Penktasis būdas siejamas su daiktų valdymo samprata. Mes matome, jog kai kurie neturintys proto daiktai, būtent gamtos kūnai, priklauso nuo tikslo. Tai aišku iš to, kad jų veiksmai visada arba dažnai yra nukreipiami į geriausią išeitį…
*
Ištrauka iš Hipatijaus metraščio
Kunigaikščiaudamas Lietuvos žemėje (Mindaugas) pradėjo žudyti savo brolius ir brolėnus, o kitus išvijo iš krašto ir pradėjo kunigaikščiauti vienasvisoje Lietuvos žemėje; ir labai išpuiko, ir reikalavo būti šlovinamas bei garbinamas, ir nepakentė priešingo sau nieko.
*
Ištrauka iš Jono Dlugošo (1415-1480) veikalo „Lenkijos istorija“
Karalius Vladislovas įsakė barbarų akivaizdoje užgesinti ugnį, kurią jie laikė amžina ir kurią sostinėje Vilniuje, šalies širdyje, prižiūrėjo ir rūpestingai malkomis kurstė žynys, jų kalba vadinamas Znič.
*
Ištrauka iš Betės Haris parodymų Anglijos parlamento komisijai 1842 m.
Dirbti pradėjau dvylikos metų. Nemoku nei skaityti, nei rašyti. (…) Stumdau anglių vežimą, dirbu nuo šeštos valandos iki šešių popiet.
*
Ištrauka iš „Komunistų partijos manifesto“
Tegu viešpataujančios klasės dreba prieš komunistinę revoliuciją. Proletarai neturi ko joje prarasti, išskyrus savo grandines. O laimės jie visą pasaulį. Visų šalių proletarai, vienykitės!
*
Ištrauka iš Prancūzijos politiko Žiulio Feri kalbos, pasakytos 1884 m.
Ponai, mes privalome kalbėti aiškiau ir nuoširdžiau! Mes privalome pasakyti, kad aukštesnės rasės iš tiesų turi daugiau teisių už žemesnes rases. Jos įpareigotos civilizuoti žemesniąsias rases.
*****
Jūs tik pažiūrėkite, kiek daug aš jums prirašiau iš šios naujos knygos! Tai todėl, kad didelis džiaugsmas ir didelis smalsumas mane apėmė vakar, gavus ką tik išleistą vadovėlį, kurio vienas iš autorių – mūsų gimnazijos mokytojas ekspertas Domas Boguševičius.
***
Puikus vadovėlis! Labai spalvotas, gražiai sumaketuotas. Šimtai iliustracijų, nuotraukų, žemėlapių, lentelių. Ne mažiau kaip šimtas citatų iš įvairiausių šaltinių – žinomų ir nežinomų (man…), senovinių ir dabartinių. Skaityti vadovėlį įdomiau nei patraukliausią istorinį romaną!
***
O tada apima nerimas… Kaip pasirinkta, ką cituoti, aprašyti, o ko necituoti, neaprašyti? Kaip pro tuos tankius medžius pamatyti mišką – visumą, istorinę panoramą ir jos akcentus? Kiek patikimi cituojamieji dabartinių istorikų, žurnalistų ir kitų žmonių teiginiai, kiek jie pagrįsti?
*
Svarbiausia – ką iš tos bekraštės jūros turi pasisemti moksleivis? Kiek jis turi išmokti, prisiminti? Kas yra tik skaitiniai, o kas yra istorijos stuburas jaunam žmogui?
***
Pusę atsakymo į savo klausimus žinau. Mokytojas Domas Boguševičius tikrai mokės mokyti ir iš savo vadovėlio, ir be vadovėlio. Bet kitos pusės atsakymo nežinau: ar mokės tuo vadovėliu pasinaudoti kiti mokytojai? Dar svarbiau – ar išmoks valstybinio brandos egzamino užduočių rengėjai dirbti taip, kad šis vadovėlis būtų puiki pasirengimo egzaminui priemonė, bet ne abiturientų kankinimo priemonė? Deja, kol kas egzaminas yra kankinimo priemonė…
Atsakymai
Burgis, 2014-02-27 09:33:35
Įvertinkite įvertinimą…
skaitovas, 2014-02-27 13:47:03
Subtiliai pasigirta. ir tai yra gerai:)
Šiandien man tekstas patiko, tiksliau “įtiko”. Pati geriausia vieta: “Mokytojas Domas Boguševičius tikrai mokės mokyti ir iš savo vadovėlio, ir be vadovėlio. Bet kitos pusės atsakymo nežinau: ar mokės tuo vadovėliu pasinaudoti kiti mokytojai?”
Esu girdėjęs vieną vadovėlių specialistą seminare kalbant: “Jei duodame vadovėlį be mokytojo knygos, elgiamės panašiai, kaip kokio nors sudėtingesnio įtaiso (šaldytuvo, skalbyklės, siuvimo mašinos) gamintojas, kuris paleidžia į rinką naują prekę be vartotojui skirtos instrukcijos. Ji privalėtų būti. Aišku – ne visiems jos reikia. Vieni išmoksta “metodom naučnogo tykanija” (mokslinio spaudinėjimo būdu), kiti gi atidžiai seka instrukcijos nurodymas. Bet kuriuo atveju – instrukcija privalo būti”.
Nuo manęs: bent taip autorius įrodo, kad nors jis žino ką galima veikti su tuo vadovėliu.
Kaip Jūs į tai žiūrite?
Burgis, 2014-02-27 14:09:26
skaitovui: kai aš tuokiausi su savo Albina, negavau jokios instrukcijos, kaip su ja elgtis… Bet man pavyko!
*
Kas čia, po galais, per vadovėlis toks, kad mokytojus reikia mokyti, kaip su juo dirbti?! Nesąmonė! Juk aš kartais perku vadovėlius knygyne. Ar dar turiu pirkti ir „Mokytojo knygą“? Žinoma, turiu, sako korumpuoti leidėjai, godūs pinigų sunkėjai. Ne, nepirksiu! Visas knygas, kurias leidome su pretenzija, kad jos beveik vadovėliai, parengėme taip, kad jomis galima naudotis be jokių instrukcijų.
skaitovas, 2014-02-27 14:21:39
Tada gaudau Jūsų pačių klausimais:
“Kiek jis turi išmokti, prisiminti? Kas yra tik skaitiniai, o kas yra istorijos stuburas jaunam žmogui?”
“Bet kitos pusės atsakymo nežinau: ar mokės tuo vadovėliu pasinaudoti kiti mokytojai?”
Ar visi mokytojai, dirbdami su tokiu naujovišku (tikiuosi?) vadovėliu žinos, ką turėjo galvoje jaunasis autorius, kaip jis pats įsivaizdavo vienų ar kitų užduočių sprendimą etc.
Tame pačiame seminare mums buvo akivaizdžiai parodyta, kiek viename vadovėlyje būta gražių ir galimai protingų užduočių, bet … jos neturėjo atsakymų, sprendimų. Mokytojo knyga būtų buvęs tam tikras saugiklis.
O dėl pačios mokytojo knygos? Be reikalo Jūs iškraipote mintį. Jei esate mokslinio spaudinėjimo mėgėjas, Jūs jos neskaitykit. Bet ar įsivaizduojat kokią nors rimtesnę prekę be naudojimo instrukcijos? Beje, kaip ir naudojimo instrukcija, Mokytojo knyga galėtų (turėtų?) būti nemokama.
Burgis, 2014-02-27 14:39:35
skaitovui: va, dabar pataikėte! Instrukcija turi būti nemokama!
Ir ta nemokama instrukcija, kabant apie vadovėlius ir kitas mokymo priemones, yra dviejų tipų: a) autorių rengiami seminarai, paskaitos esamiems ir būsimiems mokytojams, aiškinimai viešojoje erdvėje ir pan; b) instrukcijos pačiose priemonėse; pagalvokite apie kompiuterių programas! labai gali būti, kad Domo vadovėlyje jos yra, bet aš juk ne istorikas, o ir laiko neturiu tą vadovėlį studijuoti taip, kaip jį privalo išstudijuoti mokytojai.
*
Bet jei po tų dviejų tipų instrukcijų mokytojams dar ko nors reikia, tai vėl du variantai: a) vadovėlis netikęs; b) mokytojas netikęs.
skaitovas, 2014-02-27 15:06:59
Nesutinku su paskutine eilute: netikęs gali būti tik mokytojas. Nes net ir iš didžiausio š… (anot senokai čia matyto Antano) geras mokytojas gali išspausti vašką. Atvirkščias procesas – blogas mokytojas ir nuostabus vadovėlis – šito rezultato neduos. Iš principo!
sonata, 2014-02-27 17:14:59
Na va, teks skaityti vogčiom kur nors tą vadovėlį, nes google nieko nesurado apie Betę Haris… “Užkabino”, nors su istorija esu susipykus seniai ir jau turbūt negrįžtamai. Gal kad nebuvo tokių vadovėlių. Gerai, kad nors Diuma buvo po ranka – o tai nežinočiau, kas sieja Burbonų ir Mediči dinastijas:)
AK, 2014-02-28 16:13:51
istorijos stuburas yra buvo ir bus – kritinis mąstymas bei analizė. Be to dar labai svarbu stengtis išsiaiškinti kai iš tikrųjų buvo. Man patinka senovės metraštininkai – jie dažnai aprašydavo įvykius nepateikdami jokio jų vertinimo. Tiesiog tai buvo. Lietuviau užpuolė Polocką. tiek žmonių nužudė, tiek išsivarė įvergiją iš Polocko kunigaikščio atėmė tiek ir tiek turto… Manau dvyliktame amžiuje tokie dalykai nebuvi smerkiami. Tai buvo normalu.
qwerty, 2014-02-28 19:30:08
Superinis ak komentas. Jis man padėjo kai ką suprasti. Ačiū, ak)
chemikas Rimas, 2014-02-28 20:43:08
apie Betty Harris
http://www.primohistory.com/A%20woman%20coal%20mine%20worker.pdf