Matildos pokalbis su savimi

Tai jau ir manasis susirado mergą! Jauną mergą mano senis susirado! „Lauk iš namų, seni, kad tavo nė kvapo čia neliktų“- pasakysiu jam šiandien.

*

Bet juk taip tik save nuskriausiu… Kaip aš gyvensiu viena? Juk ne jaunystė, manęs tai jau niekas nebeims…

*

Geriau viena, negu su tokiu niekšu, išdaviku!

*

O jeigu būčiau nesužinojusi? Nepanašus jis į niekšą, nepanašus… Ir darbštus, ir sumanus, ir ne girtuoklis.

*

Kas man iš jo gerumo, jei į mergos lovą įlindo! Ta merga dvigubai už jį (ir už mane…) jaunesnė, kokią gėdą man padarė tas senis!

*

Tai negi tuo atveju, jei būtų susidėjęs su sena, negražia, būtų geriau? Gal man garbė, kad mano – ne kitos, o mano! – senis dar šio to vertas?

*

Viskas niekai – jei jau susidėjo su jauna merga, tai man su juo gyvenimas būtų kančia, jis jos jau niekada neišsižadės.

*

Bet jei pereičiau į atskirą lovą, tai gal didelio nuostolio nepatirčiau, gal net atvirkščiai – pailsėčiau, atsipalaiduočiau?… Juk ir taip jis manęs seniai nebekibina…

*

Čia ne tas kūniškas artumas svarbu, čia svarbu moralė, požiūris į mane kaip į žmogų!

*

Tai gal jis mane vis dar myli, o su ana tai tik kūnišką artumą patenkina?

*

Aha, o jei jis sugalvos mane visai mesti ir pusę mūsų turto anai paleistuvei nutemps? Juk teismas tai viską perpus padalys. Ta merga gaus ir vyrą, ir turto, o aš liksiu viena ir vargeta…

***

Aš nepažįstu Matildos ir jos vyro, bet galėčiau tęsti ir tęsti šį vidinį monologą. Bet gal jūs žinote kokių nors esminių vingių? Aš per savo gyvenimą jų prisižiūrėjau…

Atsakymai

Burgis, 2014-02-03 13:50:51

Čia tik šiaip sau… 🙂

Burgis, 2014-02-03 14:32:20

Serialo „Santa Barbara“ žvaigždė vedė 43 metais jaunesnę rusę. (lrytas.lt)

petras, 2014-02-03 15:47:34

pasaulyje, tūkstančiai žmonių apsiženija per dieną. pasitaiko įvairių porų.

daiva, 2014-02-03 20:36:13

Mane tai labai sukrėtė kolegės žodžiai apie savo vyrą:”Aš su juo nenorėsiu pasenti.”

Ir išdrįso, ir nesensta. Išvažiavo.

qwerty, 2014-02-04 14:33:41

Nuosavybė. Matildos mintys yra savininkės svarstymai apie savo nuosavybę.Vartotojo svarstymai apie daiktą. Kokia man iš jo nauda, kuo man jis praverčia: „…kaip aš gyvensiu viena? Juk ne jaunystė, manęs tai jau niekas nebeims…man garbė, kad mano – ne kitos, o mano! – senis dar šio to vertas…darbštus, ir sumanus, ir ne girtuoklis…”

Netiesa, kad yra skirtingos meilės-meilė vaikui, meilė savo žmogui, meilė tėvams. Tas jausmas, banaliai vadinamas meile, yra labai sudėtingas. Tačiau jis vienas. Jis panašus vienu sudėtiniu komponentu-atjauta (tai, savo ruošti vėlgi labia sudėtingas, žiauriai gilus dalykas.Nepainiokit su atjauta sulytam, sušalusiąm kačiukui. Tai toks jausmas, kuomet žiūri iš apačios į viršų, o ne priešingai). Atjauta privalomai ne tik turi būti tavo meilėje, tačiau ir dominuoti. Paskutinis dalykas yra esminė sąlyga. Juk Matildos jausme savo seniui, taip pat esti atjautos jam, tačiau ji toka mažytė…dominuoja kitka…Jei atjauta nėra dominuojanti tavo meilėje, tai nėra meilė. Vyrą moteris turi mylėti motinos meile vaikui. Tik tuomet tai bus meilė, tik tuomet tai bus meilė savo žmogeliui, o ne meile savo gražiąm jausmui vyrui, tai yra meile pačiai sau…Tikra meilė yra ilgesnis dalykas už gyvenimą. Tokiai meilei nebaisios, juokingos bei nesunkiai įveikiamos ir dvigubai jaunesnės mergos. Tiesiog, kas gerai tavo žmogeliui, tas gerai ir tau. Tokia paprasta formulė. Taip, retai kada vienas kitą mylime vienodai. Dažnai vienas myli, o kitas leidžia save mylėti. Kartais apsikeičiama vietomis. Tačiau tikra yra tai, kad tavo žmogelis tave visuomet mylės motinos meile vaikui. Kai tai žinai, tiki tuo, tuomet taip ramu, ramu…

Darius, 2014-02-04 14:46:28

jaučiasi, jog qwerty visa tai yra išgyvenęs…

Rasa, 2014-02-04 15:38:50

Gražiai kalbatės 🙂

qwerty, sakai “o kitas leidžia save mylėti”. Kaip manai, o ar teisinga leisti save mylėti, jei supranti, kad negali atsakyti žmogui tuo pačiu?

Įdomi ir kitų nuomonė 🙂

petras, 2014-02-04 16:05:20

Rasa, o ar įmanoma uždrausti ?:)

qwerty, 2014-02-04 16:06:58

Rasa, toks sunkus klausimas. Tas pats kaip, kad tu manęs paklaustum: qwerty, pasakyk, kaip man gyventi?

Jei vis dėlto pabandyti atsakyti, tai tuomet svarbu sutikslinti,kieno atžvilgiu teisinga- tavo ar to kito.

Bet kuriuo atveju viskas priklauso nuo kiekvieno atskirai. Vienas gailestingesnis,nenori nukirsti, įskaudinti, todėl vilkina, tempia…kitas, priešingai, iškarto nukerta… Kaip geriau? Nežinau.Kiekvienas atvejis skirtingas. Vieno atsakymo nėra. Kažkokius atsakymus, kas buvo teisinga, o kas ne, gausi tik gyveno gale.

Kita vertus, nors gyvenimas ir žiauriai trumpas, tačiau pakankamai ilgas, kad tas, kuris tau atrodė negražus ir netinkamas, kuriam galvojai negalėsi “atsakyti tuo pačiu”, staiga tampa pačiu nuostabiausiu ir tinkamiausiu…viskas keičiasi…

Egle, 2014-02-04 16:53:36

Du scenarijai: pasielgti kilniai-sąžiningai, t.y. pasukti skirtingais keliais, arba “protingai”, užsimerkti ir toliau gyventi, ir laukti, kuris pirmas kojas pakratys:)

Rasa, 2014-02-04 16:59:17

🙂

petrui: galima skatinti tai ir tuo mėgautis, o galima neskatinti to ir atsitraukti (kaip ir laiku, kol kito pernelyg neįskaudinai 🙂

Aš nekalbu apie jau esamos poros santykius, turėjau galvoje kaip ir dar gana “svetimus” 🙂

———————————————-

Kai kurie žmonės labai labai nori būti mylimi, tai tiesiog kartais galvoju apie tai 🙂 Žiūrėkit, kaip kai kurios moterys pražysta, kai jas kažkas myli! JAS, ne jos 🙂 Jos būna kaip gėlės po lietaus… Ima ima ir niekad negana jom 🙂

Iš vienos pusės kaip ir labai savanaudiška tik imti meilę (aš taip nenorėčiau :), bet kai kartais pažiūri iš kitos pusės, juk tai kažkam suteikta galimybė mylėti! 🙂 O kažkas mylėdamas taip pat pražįsta, nes linkęs atiduoti… 🙂

Rasa, 2014-02-04 17:12:08

Pardon- pražysta 🙂

ST, 2014-02-05 07:53:15

Jei Dievas ar Tėvynė mane myli be atsako, tai nieko – jei kitas žmogus, tai… kaip Šimkaus eilėraštyje:

Ir be kvapo, proskynom, asfaltais,

Rodos, bėgtum ir nesidairytum,

Nors nekaltas, bet kažkaip ir kaltas,

Kai už rankos kimba – „Ką daryti?“