O, tie mažo formato konspektai! Kiek aš jų turėjau! Bet ne tokių, kokį pamačiau turint vieną gimnazijos pirmokę. Ačiū, ji leido pavartyti ir net paskelbti:
Kiek daug jie pasako apie žmogų, apie gimnaziją, apie laikmetį! O ką pasako? Pakomentuokite.
Atsakymai
Burgis, 2011-10-18 11:26:12
… Ir įvertinkite mano pastangas jums ką nors parodyti…
MariusM, 2011-10-18 12:11:43
Aš rašydavau į normalaus formato sąsiuvinį, tačiau po dvi eilutes į kiekvieną langelių eilutę…
RascalLT, 2011-10-18 13:33:14
Man čia – rašymas dėl mokytojo. Nes pats savo tokiuose užrašuose nieko nerasčiau. Ten kur užrašai buvo svarbūs ir prie jų norėjosi grįžti (pvz. istorija, užsienio kalbos), rašiau ant A4 lapų, kuriuos segiau pagal temas o ne pagal užsirašymo datą.
Bet yra tokių mokomųjų dalykų, kur procesas svarbiau už rezultatą – tarkim matematika, fizika – juk rašom, sprendžiam, tam kad protą mankštinti, o ne atmintinai mokomės, grįžti retai kada tenka, jei dar ir vadovėlis po ranka.
Ieva, 2011-10-18 16:39:54
Gerb. Burgi, toji pirmokė rašydama tokio formato “sąsiuvinyje” – panaudos jį kaip pakištuką – niekam nematant ir visus apgaunant 😀
Burgis, 2011-10-18 20:01:54
Ievai: ne, nepanaudos! Paruoštukės nebūna tokios, kad viename puslapyje būtų ir matematika, ir lietuvių kalba.
nuoba, 2011-10-18 20:29:46
Prieš porą – trejetą metų teko matyti troleibuse, kaip panašaus amžiaus (ar kiek jaunesnė) mergaičiukė tobulinosi iš panašaus konspekto. Ko gero retas, vertas pagarbos savarankiškumo pavyzdys. Taip ir be kembridžų galima apsieiti :).
Ernestas, 2011-10-18 20:38:50
Užrašai primena mano paišaliones ant kai kurių lapų. Nesuprasi nieko, bet atrodo, kad kažkas svarbaus 😀
Kažkaip senokai jau per kompiuterį arba pieštuku ant švaraus lapo susirašai viską ir gražu, ir aišku
Rasa, 2011-10-18 21:07:00
Konspektuose trūksta dailės… 🙂
Vakar peržiūrėjau vieno jaunuolio užrašus 🙂 Ten greta konspektuojamo dalyko dar pridėta dalis darbo, kuris daromas tik klausant dėstytojo, kai nereik užsirašinėt… Taigi, ką radau: puikiai nupieštas šernas iš “liūto karaliaus”, prastai liūtukas, jis panašesnis į tą, kur “saulutėj guliu, į saulutę žiūriu”, draudžiamasis ženklas, kuriame kanapė ir angliškas užrašas “nerūkyk žolės kiekvieną dieną”, kareivis metantis granatą, paskui kompozicija iš panko, Hitlerio, storulio ir hipio ir dar visokių įdomybių… 🙂 Pav. varna, kurios kojas įtariu buvus krūtimis, tik paskui tai buvo perdirbta į varną su įdomiom kojom… 🙂
Jaunimas moka dirbti daug darbų vienu metu, tobulėja… Atsimenat, kaip Leninas? Vienu metu skaitė, rašė ir klausyt mokėjo, toks genijus buvo (mus taip mokė apie jį). Štai ir jaunimas taip…
D., 2011-10-18 22:03:46
manau čia Lenino ir trūksta 🙂 o ispanų kalbą pas jus gimnazijoje mokosi?
Burgis, 2011-10-18 22:06:42
D.: kalbų dienos proga moksleiviai parengė programą italų, ispanų, japonų, rusų, vokiečių, prancūzų, anglų ir lietuvių kalbomis. Aš likau sužavėtas! Visų šių kalbų mokome gimnazijoje.
Arvydas, 2011-10-19 10:25:03
Na, užrašų knygutės ypatingai paplitusios tarp kūrybingų žmonių – dailininkų, kompozitorių, architektų, fotografų ir pan. Tačiau jų knygutės daugiau naudojamos ne konspektams, bet, man atrodo, įspūdžiams, jausmams, nuotaikai fiksuoti. Vėliau jos tampa įkvėpimo šaltiniu. Žinoma, tokių užrašų knygučių turinys – ne vien tekstai, bet ir piešiniai, teplionės, eskizai, įklijuotos iškarpos ir pan.
Grįžtant prie moksleiviškų konspektų – manau, kad ribota užrašų erdvė priverčia išskirti konspektuojamos temos esmines vietas. Todėl toks konspektavimo būdas ne vien padeda atsiminti mokytojo pasakojimus, bet ir skatina moksleivių pastabumą, kritiškumą, greitą mąstymą bei reagavimą į besikeičiančias aplinkybes
Arvydas, 2011-10-19 11:11:41
Beje, nuoroda į kūrybišką užrašų knygutę:
http://www.behance.net/gallery/my-moleskine/133252
:))
tulis, 2011-10-19 13:12:04
Na, kai mokiaus gimnazijoje rašiau panašiai. Vienas sąsiuvinys – visiems gyvenimo atvejams :). Labai patogu nešiotis visur ir visada, nors su informacijos radimu kartais kyla keblumų. Tačiau tokie konspektai man iškėlė kitą klausimą, kuris aktualus šiuo metu, studijuojant mediciną. Labai paplitęs mokymosi būdas – jau daug metų iš rankų į rankas keliaujantys konspektai. Varžomasi ne dėl to, kas pirmasis gaus vadovėlį, o geresnius konspektus, kuriuos išmokus mintinai, atsisėdus per egzaminą ir parašius viską geras pažymys garantuotas. Logikai, mąstymui ir norui sužinoti kuo daugiau vietos nebelieka. Dabar prieš dar vieną egzaminą ir kilo dar kartą tokia retorinė mintis, kad visgi turėtų būti kitaip. Bet…
Aurius, 2011-10-19 13:39:03
Ne į temą. kažkada pasidomėjau kaip tėvas kiek vaikas turi nešti knygų kilogramais. nes mano jaunėlė tempė kiek tik galėjo. užklydau į moksleivių forumą. Buvau sužavėtas.
pasirodo vaikai knygas pasilieka Maksimos spintelėse.
o šiaip kaip dėl tų knygų tampymosi. Indų vaikai įmokyklą eina su loptopais….ir nieko daugiau.
petras, 2011-10-19 16:22:42
tai pas juos daugelis vaikų apskritai ten neina 😀
bet iš tikro tai kažkodėl netikiu, kad daugiau nieko nesineša, nes kitaip net neišmoks rašyt ranka 🙂 o tai jau būtų katastrofa siekiant aukštesnio išsilavinimo, bei darbo.
gimnaziste, 2011-10-21 16:05:32
Man tai čia labiau panašu ne į konspektą, o “universalų” sąsiuvinį, naudojamą, kai tiesiog pamiršti bet kurio dalyko sąsiuvinį 🙂