Mažoji stotelė

Žiūrėk – jau antradienis. Laikas susidėlioti mintis į lentynėles.

• Lapkričio mėnesį tikriausiai turėsite progą mane pamatyti ir išgirsti parodoje. Ruošiuosi. Supratai ištrauką iš konspekto (žr. aukščiau)?

• Mudviem patinka meras Remigijus Šimašius. Reikės parašyti apibendrinimą, prisiminti vieną F. Dostojevskio herojų…

• Šiandien su draugais aptarinėjome savo projektą „(Su)kurk save“. Jau pusmetis, kaip aptarinėjame… Netrukus (gal po poros mėnesių, o gal vėliau…) gal jau galėsime „išviešinti“.

• Poryt – seminaras. Nagi, nagi… Kas pasikeitė manyje ir klausytojuose?

• Prasideda būreliai anūkėlėms. Kinų kalba, keramika, teatro menas, šachmatai… Reikėtų apie tai plačiau čia padiskutuoti. Žinau tik tiek, kad Mildutė kuria geriau už mane, pažiūrėkite:

• O gal nebereikia čia man rašinėti? Bet 800+ apsilankymų per parą lyg ir įpareigoja… Bet gal aš bijau vienišumo?

• Skaitinėju Danielio Quinno „B istoriją“ ir nebesuprantu savęs: išgyrė jo knygą „Izmaelis“, štai ji guli mano lentynoje, aš prarijau ją nekramtydamas, bet kam dar vieną tokią pat rašyti?…

• Būtinai turiu parašyti tema „Vaikus reikia mokyti muštis“, bet ne dabar – ankstesne tema jau ir taip daugeliui nepatikau… :-). Bet kodėl turiu patikti?!

• Palauksiu kraujo tyrimo rezultatų. Na, ir kas pasikeis? Būsena pasikeis…

***

Atsiprašau. Aš čia su savimi pasikalbėjau. Susidėjau į užrašinę.

Pasiteisinu tik tuo, kad man labai patiktų, jei kas nors iš šios svetainės lankytojų čia parašytų panašiai. Iš tokių mozaikų aš matau žmones geriau nei iš nuoseklių pasakojimų. O žmones pažinti įdomu!

Atsakymai

Sokolovas, 2016-09-20 19:10:32

ĮDOMU. LYGČIŲ, KILDINANČIŲ DIEVIŠKĄJĄ PROPORCIJĄ, ŠEIMA

x^n = f(n)*x + f(n- 1). n>1

Čia f(n)- Fibonačio sekos ( 1, 1, 2, 3, 5, 8, 13….)

n-sis narys.

Atskiri atvejai: x^2 = x+1,

x^3 = 2x + 1,

x^4 = 3x + 2,

x^5 = 5x + 3,

x^6 = 8x + 5,

x^7 = 13x + 8

…………………

Burgis, 2016-09-20 20:09:16

Sokolovui: 1-2 komentarus per dieną. Prašau.

skaitytojas, 2016-09-21 09:46:08

p.Burgiui:kodėl Jūs vienoje temoje rašėte “buvau mokslininkas”?Juk ir dabar ,manau,esate mokslininkas-matematika,pedagogika,seminarai,klausytojai.Ir kvalifikacijos niekur nedingo.

Burgis, 2016-09-21 10:08:38

skaitytojui: ačiū už gerą žodį, bet aš jau nesu mokslininkas…

Mane visą laiką stebino kai kurie mano kolegos, kurie, iš bezdalų vydami virves, žūtbūt norėjo parodyti, kad yra mokslininkai. Aš buvau mokslininkas tada, kai parašiau disertaciją, kai stažavausi Maskvoje ir Mančesteryje, kai pateikiau stendinį pranešimą Vašingtone, kai skaičiau pranešimą pasaulinėje kompiuterių konferencijoje Hamburge ir pan. Džiaugiuosi, kad patyriau mokslo skonį (beje, esu vienintelis dukart laimėjęs programų kompiuteriams Lietuvos konkurse…). Džiaugiuosi, kad laiku pasimokiau iš kazachų patarlės: „Neišsilaikei ant arklio – nėra ko griebtis už uodegos.“ Džiaugiuosi, kad nenusiritau į pseudomokslus (pavyzdžiui, edukologiją).

***

Parašiau šį ilgą komentarą jauniems žmonėms, kurie susiruošė eiti mokslo keliu.

Ot, 2016-09-21 16:50:44

p. Burgi, žinokit, arba šį Jūsų komentarą įsirėminsiu arba išmoksiu atmintinai!

Rasa, 2016-09-21 22:33:13

Ta sakot relaksacinis intarpėlis?…

Hmmm. Mano gyvenimas tai ramus. Dirbu. Sekančias tris dirbsiu praktiškai 9-21, taigi bus tik darbas.

Buvau seminare praeitą savaitę, tai nors ten pabuvau karaliene 🙂 Kokias 20min.:) Nes tiek truko komandinė užduotis, kur reikėjo statyti tvirtovę, išrinkti karalienę, sukurti eilėraštį ir t.t. Nežinau kodėl jos iškart be ginčų išrinko mane, juk jos nepažįstamos kolegės iš kitų miestų (mus sumaišė, kad nebūtume “savos” komandoj).

Šiandien dirbau trumpiau. Bet labai pavargau. Užėjau dar į parduotuvę maisto ir maniau, kad jau neprieisiu namų niekad- gėlė kojas, nugarą ir mintys sukosi tik apie tai, kaip aš noriu pagulėti.

Vos įžengus pro duris, paskambino dukra ir sako: Mam, važiuoju iš darbo, užsuksiu, varom į kiną! Pagalvojau, kad mes mažai turim laiko pabūt dviese, nes kai man laisva, aš stengiuosi ją su žentu išleisti ir pabūti su mažiuke, kad jie galėtų papramogaut ar reikalus susitvarkyt… Tai, sakau, varom 🙂 Buvom „Bridžitos Džouns kūdikis“ 🙂 Bevažiuojant į kiną ir atgal spėjom pasikalbėti apie viską. Filmas gerulis irgi buvo 🙂

Kol lipau laiptais iki savo ketvirto aukšto, mintys jau dėsliojo: reikia išsiskalbt suknutę rankom, reikia išsilygint chalatą ir sarafaną, būtų gerai pasikept kepsnių pietums, kambariai liks apkuisti iki nenumatytos datos, nepamiršt kitą savaitę nuvažiuot sesei dovanos nupirkt, palaistyt gėles…

Tada grįžau. Pamerkiau suknutę. Įsipyliau martinio su ledukais. Susikėliau pavargusias kojas ant stalo (ąčiū Dievui, kad gyvenu beveik viena ir niekas to nemato). Ir gurkšnodamas persidėliojau mintis iš naujo: suknutę išsiskalbsiu. Atsigersiu martinio. Ir geriau pagalvosiu apie mūsų saulytę. Ji irgi jau moka lidyti. Bet jai dar tik “kimėlytė” išeina, nes ji mažiukė. Savaitgalį jos gimtadienis ir dar neturiu dovanos. O ji tokia mieliukė. Varto seną seną knygelę kartais, kur dar yra eilėraščių “Leninas Vilniuje” ir pan. (bet paveiksliukai ten gražūs) ir randa dalį išplėšto lapo… Susikaupus pamąsto ir sako: pyso… Aš pritariu, kad taip, suplyšo. Tada ji vėl pamąsto ir žiūrėdama man į akis su tokiu priekaištu balse klausia: mosiutė? Maždaug, močiute, kaip tu galėjai plėšyt knygelę?! 🙂 O žiūrėdama, kaip mama perpjauna slyvą, o ten kirminas, jis klausia: mamukas? Tai reiškia ar čia kirmino namukas? Kai atsako, kad taip, ji kalbina jau naują draugą: kimėlyte, nebijok, nebėk…

Tai va taip ir gyvenu. O bebaigiant martinį, pagalvoju, kad blyn, ko gero kažkaip vyriškai čia sėdžiu, nes moterys turi vis ką nors veikt, o vyrams priklauso sofa su alaus buteliu…

O tada numoju mintyse ranka ir pagalvoju, kad šiandien išsiskalbsiu suknutę, o paskui eisiu geriau paskaityt toliau nuostabią Tomo Mertono knygą. Nelengvą tokią, bet gerą. 🙂

Ir šiandien negalvosiu apie tai, kad nėra kada spėt išsispaust obuolių sulčių, kad reikėtų remonto, kad reikėtų jau vis tik pas gydytoją, kad…

Ne šiandien…

Paskui pagalvoju dar. O kažin kaip man pavyktų rasti laiko vyrui, jei imčiau ir įsimylėčiau? 😀 Jei net sau jo sunku surasti 🙂

O paskui dar pagalvoju: labai norėčiau į Veneciją… 🙂

Va tokia viena diena…

Andrius-2, 2016-09-21 23:45:20

Puiku, p. Rasa, absoliučiai puiku.

O čia kas, viliuosi, tai tik korektūros klaida 🙂

‘Ir gurkšnodamas persidėliojau mintis iš naujo: suknutę išsiskalbsiu.’

Rasa, 2016-09-22 08:25:05

Ačiū, Andriau Antrasis 🙂

Atsiprašau už klaidas 😉 Net ačiū ten parašiau su nosine 😛 Sarmata 😀 Tiesiog nemoku taip, kaip vaikai- jie rašo tokiu greičiu kaip ir kalba. O aš kai paskubu, tai ir gaunasi taip. Pavirstu net “juo” 😀

Andrius, 2016-09-23 08:20:42

Padariau išvadą: Rasos para guminė…