Nepasitikiu pavasariu – sniegą nuo kiemo nukasiau pats. Kasiau lėtai, pasimėgaudamas… Ir visokios keistos teoremos leidosi įrodomos.
Meilė yra ne tai, ką darai, ką galvoji. Meilė yra tai, ką jauti. Bet jei jauti ir negalvoji apie tai – blogai. O jei jauti ir galvoji, bet nieko nedarai – labai blogai! Nes iš tiesų tokiu atveju tu darai blogiausia, ką galėtum, – tu žudai meilę.
„Aš viską prisimenu, viską!
Ir nieko žiema neužpustė.
Netrukus turėtum pajusti…“ (B.B.)
Sniegas patikrina mus laikinumu. Sniegas patikrina mus amžinumu. Sniegas patikrina mus tyrumu. Pažiūrėkite – jo tuoj nebus. Bet jis vėl bus! Tas žinojimas apie tai, kad bus, ir yra laimė! Tas žinojimas, kad jis vėl bus baltas ir tyras… Tas žinojimas, kad jis nebijo laikinai nebūti…
„Aistra liepsnoja neilgai.
Paskui ji pradeda rusenti…“ (A. Baltakis)
O, nelaimingieji jūs, nelaimingieji! Koks nelaimingas turi būti žmogus, kad skleistų tokį melą apie aistrą! Koks keistas turi būti to žmogaus aistros subjektas (objektas?), kad žmogus sapaliotų apie hormonus, chemiją, trejų metų laikotarpį… Aš jums sakau – aistra liepsnoja amžinai! Tai termobranduolinė reakcija, ne cheminė. Tos reakcijos energijos užteks tūkstančiui mano gyvenimų.
Jūs žinote, medikai mane doroja vaistais ir skalpeliais, – beviltiškai!
Jūs žinote, metai mane užgriūva kaip cunamis, – beviltiškai!
O, jauni mano draugai, mano vaikai, mano anūkėliai, tikėkite tik manimi – aistra yra amžinas gėris! Tik reikia vieną kartą gyvenime teisingai pasirinkti. Netikiu, netikiu, netikiu, kad taip vieno gyvenimo tarpsnyje galėtų būti keliskart – pernelyg galingas tas viską įveikiantis viesulas…
***
Sniegą nukasiau. Teoremų įrodymus pasikartojau. Galiu su jumis pasiginčyti…
Atsakymai
Burgis, 2012-01-22 11:45:07
Nepaneigsite… 🙂
launė, 2012-01-22 12:29:33
Puikiai parašyta…Džiaugiuosi,kad pirmoji padėjau pliusą…..
Ar kas mėgtų sniegą,jei jis niekada netirptų?….
Eimantas, 2012-01-22 16:45:03
Gražus tekstas, kviečiantis mąstyti, kritiškai vertinti ir tikrai (bent aš), Gerbiamas Burgi, nepaneigsiu – mat svarūs ir įtikinami Jūsų argumentai. Iš tikrųjų, kaip launė rašo, jeigu sniegas niekados netirptų, daugelis juo nesižavėtų… O juk reikėtų žavėtis: koks neapsakomas jo tyrumas būtų kasdien, įsivaizduojate?