Kaip mes dirbame? Greitai ir apytiksliai. Nes tie, kurie dirba lėtai ir tiksliai, yra savo amato Meistrai, jie turi tikėti, kad dirba amžinybei, žmonijai. Deja, šiais laikais sunku Meistrams: valgyti norisi kasdien, o ir pasitikėti žmonija rizikinga…
Gerai, kad yra bent vienas tikras pavyzdys – gamta. Pažvelk į pusnį:
Prisimeni, studente, aiškinau apie Furjė eilutės harmonikas: kuo didesnis dažnis, tuo mažesnė amplitudė; kuo tiksliau nori padaryti, tuo smulkesnio šlifavimo įrankius naudoji.
Vėjas dirbo visą naktį. Smulkiom sniego kruopelytėms šlifavo. Dabar gražu!
Kam jis taip dirbo, tas vėjas? Norėjo žmones išmokyti. Kai kas šiek tiek pramoko. Pažvelkite į linijų harmoniją:
Vis tik vėjas talentingesnis, darbštesnis, stropesnis, tiesa? Erotiškai tyras ir glotnus tas pusnies lankas, įsižiūrėkite… Vėjas matė vazos linkius, patobulino kreives, priderino struktūrą ir faktūrą, medžiagą ir laikinumo jausmą…
Tai ir imkime, godžiai gerkime, siurbkime, žvilgsniu glostykime gamtos grožį! Man, pavyzdžiui, labai patinka tokie gamtos kūriniai:
Atsakymai
Jolanta, 2010-01-31 21:14:11
Rytą atsikėliau ir aiktelėjau…pasaulis virtęs sniego dykuma…tokia saulėta dykuma. Paėmus kastuvą sudarkiau žiemos veidą… Išvagojau tunelių raukšlėm. Šiek tiek buvo liūdna…bet kai sutemus pralėkė grederis…dykumos neliko iš viso. Neliko ir mėlyno dangaus ir saulės. Sutemo. Išėjau laukan pasižiūrėt. Stebuklo neliko. Liko tik paprasta žiema. Liūdna.
Rasa, 2010-02-01 16:55:41
Labai gražūs gamtos kūriniai. Visi trys 🙂