Šį paveikslą Gustavas Klimtas (Gustav Klimt) nutapė 1907 metais. 2006 metais amerikiečių verslininkas už jį užmokėjo 135 milijonus dolerių.
Vienoje kuklioje šeimos klinikoje ant sienos pamačiau kito G.Klimto paveikslo reprodukciją. Kitoje prabangesnėje šeimos klinikoje mačiau Klodo Monė (Claude Monet) paveikslo reprodukciją. Pradedu galvoti, kad paveikslai turi terapinį poveikį…
*
Bet, gėda prisipažinti, prieš keliasdešimt metų aš nebūčiau pastebėjęs nei G.Klimto, nei K.Monė paveikslų. Ta prasme, kad nebūčiau žinojęs tų paveikslų autorių ir tų paveikslų vertės. Pavyzdžiui, G. Klimtu susidomėjau tik tada, kai laikraščiai parašė – vieno naujo Vilniaus restorano interjeras papuoštas šio dailininko paveikslų reprodukcijomis.
*
Ar jus „veikia“ tai, kad už paveikslą užmokėta 135 milijonai dolerių? Ar nuo to padidėja jūsų susidomėjimas paveikslu, jo autoriumi, o gal net apskritai menu? Ar jūs perkate paveikslų (ne reprodukcijų) savo namui, butui? Ar pirkdami domitės autoriais, jų žinomumu, ar paveikslą renkatės tik pagal tai, kiek jis jums patinka („tinka prie interjero“)?
Manau, kad jums bus lengva atsakinėti, nes atsakinėsite anonimiškai. Atsakinėti į tokius klausimus viešai – keblu! Kodėl?
Atsakymai
Burgis, 2012-03-01 09:40:12
Ar tai svarbu?…
Rasa, 2012-03-01 10:09:49
Renkantis paveikslą man svarbu būtų jo vertė… Bet ne rinkoje, o mano širdy. Vienareikšmiškai. Kam man paveikslas už milijonus, jei jis man nieko neduoda? Viską turime rinktis taip, kad vyktų kažkokie mainai 🙂
Ir, taip, paveikslai tikrai turi terapinį poveikį. Štai tuos, kurie mums turi, ir turėtume rinktis.
Kadangi aš norimų paveikslų neįperku, šiuo metu siuvinėju 🙂 Na maždaug 20X26X100 bus kiek? Lyg ir 52 000? Taigi kai pabaigsiu 52 000-ąjį kryželį, turėsiu savo paveikslą… 🙂 Jau nekalbant apie tikrą siuvinėjimo “meditaciją”, kurią turiu dirbant 🙂
Audrius, 2012-03-01 11:21:04
Rasa, nežinau gal leisite taip kreiptis į Jus… šioje svetainėje aš naujokas, bet negaliu nepastebėti Jūsų tekstuose vilnijančio romumo. Kadais turėjau įkvėpimą piešti, lipdyti… Tiesa, tai truko neilgai. Kaip tokiais atvejais sakoma “reikėjo gyventi”. Dabar tokiems dalykams neturiu laiko, nors šis pomėgis transformavosi į kitus dalykus, kad ir į minimalų estetikos pajautimą. Pasidžiaugiu kitų darbais. Paveikslas dažnai atneša tam tikrą energetiką. Kartais, kai žiūriu į paveikslą, užplūsta malonios mintys…ryškesni vaikystės faktai…Saulė, pieva, upė, ežeras, jūra. Būna, kad paveikslas kuria mintis…kad tik jas spėtum užrašyt, kai jos šitaip…šviesos greičiu:). Toks paveikslas man brangus. Todėl reikia gerai pažinoti žmogų, kad ryžtumeisi dovanot jam patinkantį paveikslą, o jei jis neturi nuovokos. Žinoma, yra ir paveikslo estetinė paskirtis, sakykim, koks dailiai nutapytas peizažas… Paprastas kūrybingas ir žmogus meną suprantantis žmogus mūsuose gali tik “persikelti” tikrai genialaus paveikslo atvaizdą į savo širdį, mintis, o jei pavyksta ir sukrapštyti kiek pinigėlių, tai tikrai nesijauti kolekcionieriumi, nes tavo namai taip pat ne meno galerija…
D., 2012-03-01 11:31:13
ar paveikslo piniginę vertę sukuria tie, kurie gali mokėti už jį milijonus?
Audrius, 2012-03-01 11:48:16
D: Manau, kad aukcionuose paveikslo galutinę piniginę vertę ir sukuria tie, kurie gali tiek daug mokėti… Žinoma, meninė vertė dėl to napadidėja…o jei dar kur uždaroma seife, tai toks menas, tarsi, pinigai banke…nei pats džiaugies, nei kitas…
M11, 2012-03-01 12:21:29
Apie meną nelabai išmanau. Kalbu apie kūrinių autorius, kainas, paslėptas prasmes, “kokybę” ir t.t.
Galiu vadovautis tik paviršutiniška meniškai neišprususia asmenine nuojauta. Dėl to gyvenime nesu pirkęs (nei sau, nei dovanai) nė vieno paveikslo. Džiaugiuosi, kad ir dovanų nesu gavęs. Nemėgstu turėti ar imtis kažko, ko neišmanau – pradžioje reikia suprasti 🙂
Prioritetą namuose skiriu nuotraukoms (artimųjų, įsimintinų gyvenimo akimirkų). Jos turi kažką gero ir stebuklingo savy.
X, 2012-03-01 13:16:26
nedomina manęs paveikslų piniginė vertė, bet šį paveikslą norėčiau turėti. Puikus paveikslas, tad nė kiek nekeista, kad turintis atliekamus 135 milijonus, nusprendė jį įsigyti.
sonata, 2012-03-01 13:59:13
na dėl tų milijonų… Viktorijos kelnaitės (palapinės dydžio) aukcione irgi ne iš pigiųjų buvo:) tiek meninė, tiek istorinė vertė man abejotina, bet va, mokėjo žmonės… Turiu keletą nemilijoninių paveikslų … brangiausias tik apie tūkstantį – įsigytas aukcione sergančiai dailės studentei paremti. Mieliausias. Nors draugai, tos srities profesionalai, klausiamai kelia antakius – daugmaž, ką čia pasikabinai. Kai labai pasiilgstu kažko tokio – Luvras už keliasdešimt eurų visas mano. Kartą per kelis metus. Atsigeriu kaip kupranugrais ilgam. Mone muziejų Filadelfijoj “gėriau” prieš 12 metų – skonį dar jaučiu. Tai kam tie milijonai:)
Audrius, 2012-03-01 14:07:21
X: paveikslas įspūdingas…per išorines smulkmenas- figūras, tarsi atskleidžiamas ir moters vidus. Na ir vyrų akys, iš kurių nunertas moters siluetas, taip pat neliko be dėmesio:)… tos visos ornamentinės figūrėlės – raktas į pasaulį, kuris, galbūt, supo to meto moterį…
Audrius, 2012-03-01 14:16:15
Sonatai: Jūs pasielgėte kilniaširdiškai.
sonata, 2012-03-01 15:26:09
Audriau, ačiū. Per skambiai tik:) O šiaip esu pastebėjus, kad daiktas man įgauna vertę tik tada, jei sieja emocijos.
Audrius, 2012-03-01 16:02:41
Sonatai: daiktas ir emocija. Kai kada jie gali būti draugais…liečiamieji ir neliečiamieji bei neliečiamieji ir liečiamieji mainai… savotiškas žmogiškosios energijos tvarumo dėsnis:)
Rasa, 2012-03-01 16:15:58
Audriui: ačiū už šiltus žodžius 😉 Na, jei ateis tam laikas, dar ir piešit ir lipdysit 🙂
O kalbant apie tai, kokio paveikslo norėčiau, paskutiniu metu pamačiau vieną ir likau sužavėta 🙂 Yra toks A. Skurdelis, gyvena užsieny. Netyčia FB jį užtikau probėgom. Tai štai, vienas jo paveikslų mane sužavėjo. Vienas iš visų jo nutapytų. Kaip jis pats sako, nutapė jį greit, būdamas girtas ir pabudęs ryte nustebo… Man jis nuostabus. Bet mačiau kažkas iš jo pažįstamų ir suderėjo jį už butelį… Nežinau ar jį tikrai taip pardavė. O ten tarsi nieko ypatingo- tiesiog mergina, tiesiog rytas, tiesiog… turėčiau sakyti paukštukas kampe, bet ten delfinukas! 🙂 Nerealiai švelnus paveikslas, žiūrėčiau ir žiūrėčiau… Ir mokėčiau už jį tiek, kiek galėčiau ir dar kur kas daugiau mokėčiau, nes gaučiau pinigų kur nors, jei žinočiau, kad galiu jį nusipirkti. Bet negaliu 🙂 Taigi tik laikas nuo laiko atsiverčiu jo nuotrauką ir pasižiūriu. Gal kada nors atsižiūrėsiu 🙂
Audrius, 2012-03-01 16:47:39
Rasai: :)…Delfinukas yra būtent tai, ko niekas nesitikėjo – šilta ir džiugi staigmena:)…tarsi, paveikslo juslinis įprasminimas.
Audrius, 2012-03-01 17:14:06
Dėkoju svetainės šeimininkui už pasiūlytą temą, o Rasai ir Sonatai už “laiškučius”. Iki kito karto!:)
Jovita, 2012-03-01 17:43:45
Mano vyras dailininkas, tad bendraujant su kitais menininkais kazkiek galiu suprasti kuryba, skirtumus tarp “amato” ir “meno”, ir kiek daug slamsto pardavinejama uz didziules sumas zmonems nesuprantantiems meno…
As dirbu finansu srityje, tad tenka susitikti labai turtingu zmoniu ir menas jiems labai svarbus: vieniems tai medcenato garbe, o kiti nori paprasciausiai tureti apie ka kalbeti (ne tik apie darba), kiti mena vertina kaip rizikinga ir pelninga investicija, kiti renkasi paveikslus ir tikisi, kad ju proanukiai geresis ju skoniu…
Labai idomus tas meno pasaulis:)
roberto, 2012-03-02 13:33:05
pirkti tokį paveikslą tai tik investicija ir kartu pasipuikavimas prieš tuos kurie turi daugiau arba negali sau to leisti. O šiaip viskas tuštybės mugė, kaip pasakė vienas parlamentaras buvo dievo ir atiteko dievui.
MariusM, 2012-03-02 13:43:35
Jei jau pirkt pasipuikavimui, tai tada tik Stradivarijaus būgną… 😀
Inga, 2015-06-24 13:44:47
Jei aš turėčiau galimybę – tikrai norėčiau turėti Klimto originalą su visa jo energetika… vienintelis toks…vieintelis iš daugelio Dievo kūrinių…