… nes gimstam šimtui metų.
Nes lėtas jūros pokalbis su krantu dienai gimstant…
Ir saulė teka taip, kad niekas jos riedėjimo per dangų neįžiūri…
Mes mokomės iš tų, kurie lėtai gyvena – greitai puola…
Kaip džiugina ramybė ir mąslumas tų, kurie tik mokosi nebėgti…
Kantrybės pasimokę iš kalnų, mes renčiam savo ilgaamžes sienas…
Dangus pamoko mus kaip stogą užsikloti…
Ir vis tik nusileidžiame kalnų didybei savo kūriniais…
Tada ir vėl ateiname pas juos lėtai gyventi dieną kitą…
Laimingi švenčių šokiuose pajutę lėtą laiko tėkmę…
Tada jau geros pasakos tikrai mums lėtą miegą kviečia…
(A****ndreas Eriksson nuotraukos)
Atsakymai
Burgis, 2012-10-08 20:14:50
Norinčio lėčiau gyventi fotomaldelė… 🙂
Vladas, 2012-10-08 23:02:30
Super:) Seniai jau garbinu lėtumą:)
O Jūsų Andreas Eriksson, atrodo papliaukšėjo fotoaparatu Maljorkoje. Tik nesuprantu kokiu metu Cap Formentor apžvalgos aikštelėje nebūna nei vieno pašalinio lankytojo?
Burgis, 2012-10-09 08:24:29
Vladui ir kt.: gal šiek tiek reikia paaiškinti, iš kur ši tema…
Pasaulį stebiu jau daug metų ir man įdomu, kodėl viskas, kas svarbu, mūsų pasaulyje vyksta taip lėtai, kad plika akimi mes negalime matyti kaitos. Nematome, kaip auga žolė, medžiai. Nematome, kaip per dangų slenka saulė, mėnulis. Nematome, kaip augame mes patys, mūsų vaikai, vaikaičiai. Net jei įgelia bitė ar gyvatė, nematome, kaip tinsta įgėlimo vieta…
*
Jau vaikystėje ilgai žiūrėdavau į ilgąją laikrodžio rodyklę ir stebėdavausi: žiūrėdamas nematai, kaip ji sukasi, bet jei nusisuki ir kantriai palauki, tai atsisukęs matai, kiek ji nukeliavo…
*
Kam ta lėtumo analizė? Labai praverčia, kai reikia pakentėti! Gera žinoti, kad viskas vyksta, keičiasi net tada, kai to akis nepastebi. Svarbu žinoti, kad lėtai senstame net tada, kai akys to nepastebi…