Jūs nepatikėsite – aš, laisvamanis, tik svajojantis apie tai, kad Aukščiausias kada nors pakeis šią mano misiją ir leis tapti tikinčiuoju, jau ne pirmą kartą atkakliai bandau gimnazijoje sukurti alternatyvą etikai. Ieškau, kas galėtų doros keliu (dorinio ugdymo pamokose) vesti religiniu pagrindu. Nenustebkite, kad taip sudėtingai dėstau uždavinį. Nenuriu davatkiško tikybos tiesų mokymo. Nenoriu, kad kas nors bandytų mus, netikinčiuosius atversti į tikėjimą, nes manau, kad tai tik Aukščiausiojo, o ne žmonių galioms, kaip gerai tie žmonės apie save begalvotų. Nenoriu atmetimo reakcijos – niekada niekas prievarta nebus verčiamas atsigręžti į religiją.
*
Bet norėčiau, kad gimnazistai galėtų išgirsti, suprasti, kaip pasaulį, būtį aiškina tie, kurie pasišventė Dievui. Norėčiau surasti eruditą, intelektualą, pedagogą, kuria atskleistų tūkstantmečius kultūros klodus ir parodytų, kaip milijardai žmonių sukuria sau lengvesnį gyvenimą tikėjimu. Norėčiau kieto fanatiko, su kuriuo vis tik būtų galima diskutuoti. Norėčiau, kad gimnazistai arba nueitų doros keliu, kurį apšviečia tikėjimas, arba įgytų imunitetą bet kokiems žemiškiems gundymams priimti vieną ar kitą dogmą.
***
Ar pavyks? Labai abejoju… Ir stebiuosi, kodėl religinės bendruomenės tokios silpnos, kad negali parengti dabartinių apaštalų. Kodėl giliai tikintys negali žengti dar kelių žingsnių ir pasirengti savo tikėjimą apginti protu, logika, gerumu, pedagoginėmis priemonėmis. Stebiuosi, kodėl tėvai taip tingi įsigilinti į tai, kuo tiki, jei tiki. Pažiūrėsime, kokie bus šio bandymo rezultatai.
Atsakymai
petras, 2010-06-11 09:12:14
kai mokiausi mokykloj, buvau pasirinkęs tikybos pamokas vietoj etikos (pats esu netikintis) galvojau varys propogandą ir t.t. apie krikščionių dievą, bažnyčią ir pan. bet iš tikro gan neblogas mokytojas buvo, daugumoj apie krikščionybės istoriją pasakojo, žmogiškuosius dalykus ir t.t. niekad nekišo krikščionybės. todėl labai neblogos pamokos buvo. reiktų gal jum paieškot kokio studenčioko teologiją baigusio, jeigu dar tokių yra ant svieto 🙂 gal mokytas žmogus sugebėtų be nereikalingų moralizavimų ir auklėjimų pamokyt apie dievą 😀
sonata, 2010-06-11 09:40:15
norėčiau tikėti, kad nauj disciplina bus pasirinktinė:) Ir kodėl – religijotyrą, o ne kultūrologija? Ar masinė kūryba yra aukščiau už individualią? Rašot, kad “sukuria lengvesnį gyvenimą”. Dabartinė vartotojiška kultūra jau taip palengvino, o gal greičiau “nulengvino” gyvenimą, kad jis darosi panašus į sintetinių puklintojų išpūstą batoną. Kažin, ar teologinės tiesos gali įnešti svarumo… gal…
neringa, 2010-06-11 10:20:58
Man kiek kliuva ta tykybos savoka…Juk tykybos pamokose mokoma krikscioniskuju tiesu,ar ne?(as beje buvau pasirinkusi etikos pamokas),tai kodel jos nevadinamos krikscionybes pamokomis,arba religijos pamokomis.Beje,jeigu destyt,tai jau apie visas religijas,apie ju atsiradima,pletojimas,pranasus,principus ir t.t.Tai nors mokiniai gaus informacijos ir ziniu,o tai,kad visur stengiamasi propaguot “vienintele” ir”teisingaja”krikscionybe mane erzina.
Darth Vader, 2010-06-11 10:31:23
-
Tikyba – nelygu krikščionybė. Taip, krikščionybė (formaliai) vyraujanti. Realiai – mažuma ir persekiojama;
-
Specialistų yra, reikia tik mokėti surasti ir kreiptis (kad ir į arkivyskupijos kuriją, kad rekomenduotų). Visai nesunku.
-
manau, Jums neverta pas save įvedinėti nei etikos anei tikybos. Kolektyvas ne tas. Minia, besidžiaugianti Lenkijos prezidento mirtimi – jai oi kaip toli iki etikos ar tikėjimo. Lai išmoksta atjautos (per artimiausius porą tūkstančių metų gal ir išmoks), o tuomet, žiūrėk, ir etikai pribręs.
Nepris, 2010-06-11 10:39:01
Gerb. B.B., sveikinu, manau labai gera iniciatyva. Ir labai teisingas mąstymas. Jei to dar nepadarėte, siūlyčiau paduoti skelbimą ir į Marijos Radiją. Tikiuosi šitas pasiūlymas pasieks tinkamą žmogų. Tikiuosi tai bus demokratiškas ir giliai dvasingas žmogus, išgalintis pasidalinanti ne tik savo žiniomis, bet ir tikėjimu. Ne tam, kad atverstų, o kad leistų pajusti apie kas tai yra, tas gyvas tikėjimas.
Būtų gerai, kad gimnazistai ne tik pakalbėtų, bet ir galėtų patys pabandyti. Vien nuo to, kad pabandytų susikaupę pasimelsti, pamedituoti, ar sudalyvauti rimtose mišiose, vedamose talentingo kunigo, fanatikais visi tikrai netaps.
Nuo pirmo dvasios krustelėjimo iki tikro atsivertimo — netrumpas kelias. Nes, kaip teisingai pastebėjote, tai Aukščiasiasis sprendžia, ką (ir kiek) išbudinti dvasinei realybei. Bet ir dvasios darbuotojai nėra bereikalingi — per juos Dievas eina į žmones (nors Jis, aišku, turi ir kitų kelių).
Kaip ir pats tikėjimas, įkvėpimas Kunigystei ar Vienuolystei yra Dievo malonė. Šiom dienom tokių pašauktųjų yra mažiau, nei norėtųsi, bet jų yra. Tikiuosi tame tarpe atsiras ir toks (ar tokia), kuri(-s) įtiks ir Jums, ir jūsų auklėtiniams.
Tikiuosi į tas pamokas/užsiėmimus susirinks ne tik gudručiai, užsibrėžę išbandyti mokytojo erudicijos ir logikos paribius, o jautrūs ir žingeidūs žmogučiai, nuoširdžiai nusiteikę suprasti ir, kas dar svarbiau, pajusti. Nuosavo mąstymo ir filosofavimo pajėgumus jie visada spės pademonstruoti kritikuodami žemišką realybę ir šiapusinius netikrumus. Vienaip ar kitaip… svarbiausia, kad augtų geri žmonės. O atsiversti — niekada nevėlu.
Nepris, 2010-06-11 11:00:54
Mano laikais, pasaulio religijos buvo trumpai apžvelgiamos per Civilizacijų istorijos pamokas.
Nesutinku, kad tikybos pamokose vertingiau paviršutiniškai bėgioti per visas pasaulio religijas. Taip sukuriami “religijotyrininkai”, kurie neužčiuopę katalikų tikėjimo gelmės, po to puldinėja po sektas, ieško svetimų dievų, gaišta laiką su New Age pseudoreligijų sekėjais, okultistais, ezoterikais, ir šiaip — lenda, kur NIEKO nesupranta. Neišmanant nuosavos, prigimtine teise gautos dvasinės tradicijos, kitų tikėjimų tyrinėjimas yra, geriausiu atveju, paviršutiniškas. Blogiausiu — apgaulingas ir vedantis į paklydimą.
sonata, 2010-06-11 11:02:29
visa laimė, kad dievo malonę kunigystei ar vienuolystei pajunta ne kiekvienas, o tai išnyktų žmoneliai nuo šio svieto…
petras, 2010-06-11 11:32:25
kam kam, bet ne tau veideri apie etiką kalbėt 😛
ir šiaip pastebėjimas, sketos nuo religijos nelabai skiriasi. čia panašiai kaip maža krautuvėlė “pas Boženą” ir didelė “maxima” 🙂 abu lygūs, tik vienas lygesnis, nes stipresnis. o beje yra ir panašumas tarp maximos ir bažnyčios. abu dirba sekmadienį 🙂
Ingrida, 2010-06-11 11:32:59
Kažkaip Sonatos komentaras prajuokino rimtą temą ir man kilo kvaila mintis: jei jus išlaipintų į negyvenamą salą ir leistų kartu pasiimti tris bendrakeleivius: 1 variantas – du vienuolius ir vieną kunigą, 2 variantas – du nusigėrusius piliečius ir vieną ką tik iš kalėjimo. Eitumėt su 2 variantu, kad tauta neišnyktų ;). Nemanau … :).
petras, 2010-06-11 11:37:20
aš į negyvenamą salą pasiimčiau dešimt gražių merginų ir vieną gabų gudrų ir iš nieko sugebantį bet ką padaryt žmogų :):P
ir netikėkit religijom 🙂 tikėkit savo žiniom, savo mintim, savo jausmais ir gamta (bei jos dėsniais) 🙂 o aukštesnes galias prisiminkit, tik kai jau riesta bus.
sonata, 2010-06-11 11:39:23
Ingridai: beliktų tikėtis dievo malonės ir laukti, kad paklydėliai sugrįš į doros kelią – du nustos lakti, o trečias atgailaus iki nukritimo:) vis šiokia tokia viltis lieka žmonių giminei pratęst – skirtingai nuo vienuolių ir kunigo, žinoma, jei pastarieji TIKRI pagl visus kanonus. O jei rimtai – turmos ir ubago lazdos neverta atsižegnot, nes negali žinot, kas “laukia už posūkio”…
Ingrida, 2010-06-11 13:06:45
Petrai, neimk tu to vieno gabaus ir gudraus, nes visos dešimt tada bus ne tavo 🙂
petras, 2010-06-11 13:13:33
viskas paskaičiuota, jei gabus, tai dar nereiškia kad “žvėris” koks, kad visas dešimt pasiimtų :)P
Ingrida, 2010-06-11 13:24:05
Sonatėle, ale tai va, be tos dievo malonės pasirodo vistiek niekaip :).
Kažkur skaičiau žodžius: geriausia religija yra tolerancija. Žodis “tolerancija” kilęs iš lotyniško „tolerantia“, reiškiančio kantrybę. O viso to ir moko religijos.
Man teisingi Nepris žodžiai: “Neišmanant nuosavos, prigimtine teise gautos dvasinės tradicijos, kitų tikėjimų tyrinėjimas yra, geriausiu atveju, paviršutiniškas. Blogiausiu — apgaulingas ir vedantis į paklydimą.”
“Kelias gali būti greitas…
Kelias gali būti ilgas…
Bet kiekvienas Kelias
prasideda nuo pirmo žingsnio.
Kelią įveiks einantis ” Lev Bechakas
sonata, 2010-06-11 13:40:33
Ingridėle, o įronijos neįskaitėt?:)
sonata, 2010-06-11 13:42:06
atsiprašau -ironijos
VYTS, 2010-06-11 13:42:59
Valstybinė švietimo sistema neturėtų kišti vaikams į galvas nepagrįstą informaciją. Ar jūs nepritariate?
Ingrida, 2010-06-11 13:46:22
Sonatėle, viską mes įskaitėme ir “užskaitėme” 🙂
Rimvydas, 2010-06-11 14:44:14
Va štai tas teiginys ir verčia iš koto:
„Neišmanant nuosavos, prigimtine teise gautos dvasinės tradicijos, kitų tikėjimų tyrinėjimas yra, geriausiu atveju, paviršutiniškas. Blogiausiu — apgaulingas ir vedantis į paklydimą.“
Kokia gi prigimtine teise mes gavom šitą dabar jau įsišaknijusį ir kaip hamburgeriai ,,Statoile” prigijusį tikėjimą??? Daugeliui Nepri… minčių pritardavau, bet čia tai jau prieš.
Aš būčiau tik už supažindinimą su įvairių religijų pagrindais be JOKIO prioriteto kuriai nors vienai.
Rimvydas, 2010-06-11 14:45:14
P.S. Pritariu, VYTS
Ingrida, 2010-06-11 15:54:17
Va būtent, Rimvydai, aš galvoju, kad gyvenime žmogus gali “paragauti” VISKO ir nuspręsti, kas jam “skaniausia”, bet pradėkim pradžioje nuo paprastų “lietuviškų blynų”, o po to jau domėkimės “hamburgerių” receptūra. Kaip ten bebūtų, bet yra tautos istorija, yra tradicijos. Aš nežinau kokioje kartoje jūs augote (koks jūsų asmens kodas 🙂 …), aš neturėjau tikybos pamokų, aš kruvinom ašarom verkiau, kai mane 2 klasės SPALIUKĘ (idėjinę) močiutė “privedė” pirmos komunijos; kai buvau pionierė, tai buvau klasėje atsakinga už ateistinę veiklą. Dabar gal juokinga, bet ačiū ir močiutei, ir tam ateizmui (visom tom aplinkybėm), nes taip susipažinau (pati to sąmoningai nesirinkdama) su katalikų pasauliu, tuo pačiu metu domėjausi kitom pasaulio religijom. Ir niekas gi nesako, kad visa tai reikia BRUKTI vaikams. Aš pažįstu žmones, kurie yra visiški laisvamaniai, bet jie labai norėtų, kad jų vaikams intelektualūs tikybos mokytojai išaiškintų katalikų religijos tiesas (nes galbūt tai jų vaikų kelias). Taigi suteikim teisę susipažinti, žinoti, mąstyti, lyginti, pasirinkti.
sonata, 2010-06-11 15:55:30
Ingrida, ir tolerancija turi turėt ribas, kitaip ji virsta mazochizmu arba tiesiog ištižimu ir nemokėjimu apgint savo interesų.
Ingrida, 2010-06-11 15:59:51
Sonatai: be abejo, aš pati B.B. temoje apie toleranciją rėkiau, kad yra ribos :). Bet kažkaip daugelis pasisakančių labai kategoriški – arba balta, arba juoda. Na ne taip gi viskas atsitrenkia į tuos kraštutinumus.
sonata, 2010-06-11 16:02:17
aha, ir aš sutinku su VYTS- antraip tektų įvesti dar ir astrologiją, išmokyti sudarinėti horoskopus, nes pvz. Romanovas neleidžia išleist sportininkų į aikštelę, jei horoskopas nepalankus:)
Nepris, 2010-06-11 16:20:51
VYTS, Rimvydai, jei noris faktų apie pasaulio religijas, jų pilnos enciklopedijos.
Jei noris suprasti (kokį nors) Tikėjimą, reikia bendrauti su tais, kas jį rimtai praktikuoja. Kad kažkas prasmingo vyktų, tas bendravimas turi būti gyvas, šiltas, nuoširdus. Aišku, net pats kantriausias tikintysis neskubės į širdį įsileisti tų, kas vien tik taikosi į ją priš!kti.
Nes yra pasakyta — “nepilkite savo perlų kiaulėms” ir “nebūkite kur šalta”. Todėl ir svarbu, kad į pamokas/užsiėmimus/seminarus eitų tik tie, kas nusiteikę bendrauti, o ne vien “priimti informaciją”. Kitaip visas projektas nueis perniek; ir greit jo niekas nekartos.
Jei tose tikybos pamokose būtų tik šiaip informacija, tai gimnazistai jos gauna daugiau nei pakankamai per kitas pamokas. Todėl pasikartosiu, kad paviršutiniška religijų apžvalga verta ne daugiau kaip kelių pamokų Istorijos/Geografijos/Etikos programų rėmuose, ir tada nėra ką daug apie tai kalbėti.
keista, 2010-06-11 17:26:11
Ar pavyks? Labai abejoju… (B.B.) O kiek kartų bandėte kviestis, ar Jūs ieškote sau pašnekovo, ar jaunam žmogui leisite pamatyti alternatyvą, galimybę. Neseniai teko n-tą kartą pabūti Pažaislyje, pasitiko mažutė, smulkutė, kuklutė gidė (kultūros ar pan. darbuotoja), mūsų (patyrusių ir , kaip mums atrodo, solidžių) grupelė reikšmingai susižvalgė(suprask, ką čia atsiuntė). Po 10 minučių bendravimo mūsų pasipūtimas dingo, o dauguma jautėmes nesmagiai, kad ,,pasitikome pagal rūbą…”. Taigi yra labai puikių žmonių aplink, kurie tikrai turi ką pasakyti, moka dirbti, myli žmogų taip, kaip Dievas išmokė mylėti, padeda suvokti ritualus, paruošia širdį gerumui. Ir visiškai nebūtinai jie turi būti puikūs pašnekovai gerb. B.B., patarti galėtų ir J.Urbšio gimnazijos direktorius ar kunigas, tiek puikių pvz. aplink, o Jūs ,,abejoju”- juk Jūs tik B.B.
neringa, 2010-06-11 18:16:10
Rimvydai,skaitai mano mintis:))Kokios dar prigimtine teise gautos dvasines tradicijos,mums gi ta krikscionybe per krauja igrudo,o kokia ji mums prigimtine.Gal tada apie pagonybe geriau jau ,juk is prigimties mes pagonys:))As pries bet kokia propoganda,jeigu mokyt,tai tik objektyviai ir be fanatizmo,tegu vaikai patys renkasi,kuo tiketi,o kuo ne.
Žydrūnas, 2010-06-11 18:19:17
O jei aš nekrikštytas, tai kas aš pagonis skaitausi?
Rimvydas, 2010-06-11 18:50:32
Žydrūnai, jei tave pakrikštijo esant mažam, nieko nesuprantančiam (praktiškai prieš tavo valią) tai NIEKO nereiškia. Jei esi nekrikštytas, tai dar nereiškia kad esi pagonis- kiekvieną tikėjimą reikia priimti būnant ,,blaivaus proto” 🙂 (nors pasinėrimas į religiją jau truputėlį verčia jo buvimu abejot :))), savo noru. Pagonybė- taip pat religija.
Nepri…: Faktų apie visus mokslus pilnos knygos, enciklopedijos, dabar- internetas, o į mokyklą eiti vis vien reikia 🙂
Ingrida: Ar mūsų tautos istorija prasideda nuo krikšto?
O gal kas nors atsakys kam ta religija iš vis reikalinga?
Žydrūnas, 2010-06-11 18:54:37
Na manęs nieks nekrikštijo. Nežinau dabar kuom pasikrikštyt net..
Žydrūnas, 2010-06-11 19:07:05
Prie to pačio Burgiui klausimas:
Jūsų vaikai, anūkai pakrikštyti?
Atsakymas, 2010-06-11 19:28:17
Ruošiausi nusispjaut į šį išmintingųjų simpoziumą, bet sudomino Žydrūno sakinys “Nežinau dabar KUOM PASIKRIKŠTYT net..”. Ką tuo turėjote galvoje?
Žydrūnas, 2010-06-11 19:31:46
tą ir turėjau..nežinau..reik? nereik? kam? kodėl? o gal? ir t.t.
Atsakymas, 2010-06-11 19:34:46
Žydrūnui: mažumėlę (?) sau prieštaraujat, bet mano smalsumą patenkinot. Ačiū!
Žydrūnas, 2010-06-11 19:51:10
kuom aš prieštarauju?
prašom 🙂
Burgis, 2010-06-11 20:19:28
Žydrūnui: aš krikštytas, mūsų vaikai nekrikštyti, o po poros savaičių jau antrąją anūkėlę krikštysime… Sudėtingas tas pasaulis! Bet mano idėjos esmę geriausiai vėl „Nepris…“ supranta.
Žydrūnas, 2010-06-11 20:23:49
Na taip, jis teisingai kalba, gaila aš nemoku kalbėt gražiai 🙁
sonata, 2010-06-11 20:24:52
Kaži kur nepakartojama Rasos nuomonė? Tikiuos nors ryt 17 val. išgirst:)
Žydrūnas, 2010-06-11 20:43:11
Rasa susitikimui ruošias intensyviai musiet 🙂
FSM, 2010-06-11 21:52:21
Niekaip neįsivaizduoju, kaip galima “tikėjimą apginti protu, logika”, jei pats tikėjimas prieštarauja logikos dėsniams! Ar pavyko kam nors logiškai, protingai ir argumentuotai įkalbėti kunigą ar vienuolį atsisakyti savo tikėjimo? Kaip ir fanatikas, su kuriuo galima diskutuoti – pati frazė yra prieštaravimas.
Prie to paties – http://miscellanea.wellingtongrey.net/comics/2007-01-15-science-vs-faith.png
Apibendrinant, labai džiaugiuosi, kad nieko panašaus nebuvo gimnazijoje, kai ten mokiausi aš, labai tikiuosi, kad ir neatsiras.
Nepris, 2010-06-11 21:54:14
Gerb.B.B., tiesą sakant, aš tokių pamąstymų iš Jūsų jau kokius penkerius metus laukiu… gal net 15. Neabejoju, kad jas sau turit jau seniai, bet didi diena pamatyti tai juodu ant balto, urbi et orbi. Net jei tokių pamokų ir nesigaus suorganizuoti, nuoširdžiai džiaugiuosi už Jus ir už Gimnaziją. 🙂
Rokas, 2010-06-11 22:10:31
Tikrai nemanau, kad įprastos tikybos pamokos dabartinėse mokyklose yra “davatkiškos”.
Žydrūnas, 2010-06-11 22:31:02
FSM: nieko įtikėnėt kažkuo nereik, tiesiog turi būt tuo nuoširdžiai tikintis žmogus (jei tokių yra). Ir turi pasakot apie tai kuo jis iš tiesų tiki..O priimt tai ar ne, tai jau jūsų klausimas..
Nepris, 2010-06-11 23:21:56
Žydrūnai, manyčiau pastaruoju pasakymu labai taikliai išreiškėt šiuolaikinės demokratiškos evangelizacijos esmę.
Aš gal tik vietoj “nuoširdžiai tikinčio” geidaučiau “turinčio gyvą tikėjimą”. Nes “nuoširdžiai tikintis” gali būti “aklai tikintis”, o “turintis gyvą tikėjimą” yra tokiame ryšyje, kuris pranoksta tikėjimą, ir tampa labiau panašus į žinojimą, o dar toliau — į mylėjimą.
Juk apie mylimą asmenį kiekvienas gali kalbėti nuo ryto iki vakaro, nei pavargdamas, nei išsekdamas; ir tam nereikia būti nei teologu, nei literatu, nei kokiu kitu labai mokslingu autoritetu — tu tiesiog nepaliaujamai spinduliuoji tuo, ką jauti, ką žinai, kuo tiki.
Be to, mylėjimas (besireiškiantis kaip gerumas, paprastumas, nuoširdumas, noras pasitarnauti) yra kur kas labiau užkrečiamas, nei tikėjimas ar žinojimas, nes eina kiaurai skepticizmo ir nihilizmo šarvų. Kai tuo tarpu tikėjimą reikalaujama kaskart iš naujo išpažinti ir apginti, o vidinį žinojimą tenka reikšti [ribotos] žmogiškos kalbos žodžiais.
Bet vėlgi — mylėjimas yra Dievo dovana. Kaip ir Mokytojo atėjimas.
Žydrūnas, 2010-06-11 23:29:28
Taip, Jūs labai teisus, aš tieisiog nemoku tinkamai išsireikšti ir nežinau daug žodžių 😉
Rasa, 2010-06-12 09:47:14
Žydrūnui: mano namie kompo internetą išlijo turbūt po lietaus, neliko 🙁 Turiu rašyti iš darbo.
Dėl krikšto, tai jei tu nekrikštytas, tikrai nesi pagonis, per didelė garbė būtų “iš lempos” būti pagoniu. Turbūt tu dabar skaitaisi barbaras… 😀
Paskutiniam komentare NeMahatma gerai parašė. Labai. Tiesiog kaip Mahatma :))))))))
Dėl Burgio idėjos, ji graži ir teisinga.
Tik…
Esu mačius tik vieną tikrą tikybos mokytoją pas vaikus mokykloj, mano vaikams jau neteko pas jį mokytis, jie buvo per maži, kuriam rugsėjo pirmą buvo tooookie aplodismentai, kad nei skirti direktoriui, nei kartu sudėti visi tą dieną girdėti plojimai neviršijo skirtų jam. Buvo keista matyti taip plojančius vyriausių klasių vaikus tikybos mokytojui. Netikėta.
Beje, kažkada turėjau norą stoti mokytis teologijos 🙂 Bet tuo metu buvo taip, kad norint dirbti tikybos mokytoja, dar reikėjo būti baigus ir pedagoginį, pagalvojau, kad dviejų nepavešiu ir noras pasiliko “anapus” 🙂
Lina L., 2010-06-12 10:34:58
Kas nekrikštytas tas nėra krikščionis. Jei jis nepriimtas į jokią kitą religinę konfesiją – tai reiškia laisvamanis, jis gali būti atviras visoms esamoms relgijoms, gali, atėjus nušvitimui, įkurti naują. Kadangi viena paklydus avelė brangesnė už visą avinyčią, tokia padėtis anaiptol dar nėra beviltiška :).
Bet žinoma, jei, kaip sako gerb. B.B., laukiama, kad kažkas pakeis tokią būseną iš viršaus, tai praverstų būtų bent ‘loterijos bilietą įsigyti’, kaip tam anekdote, kur žmogelis meldė Dievo, kad leistų išlošti loterijoje 🙂
Dėl gimnazistų amžiaus jaunimo – bijau, mažai jų yra, kurie iš viso domisi nepraktiškais klausimais. Yra, bet mažai. Daugiau tokių, kurie KTUG DL’e rašo ‘ viskas pateisinama siekiant karjeros’.
Pagalvojau, kad man apie savo santykį su tikėjimu net nesinori kalbėti viešai, manau, kad tai labai asmeniška.
Rasa, 2010-06-12 12:18:22
Lina L. gana teisi sakydama, kad vargu ar gimnazistai mano, kad tikyba jiems reikalinga. Manau padarius apklausą, kokie 80 procentų, jei ne daugiau, pasakytų, kad nereikalinga 🙂 Jie susitelkę į “protą” ir žinias 🙂 Jie jaučiasi labai daug žinantys ir pasiruošę atmesti visokias tikybas iš anksto, mokytis reik matematikos, anglų, lietuvių ir istorijos, išmintingiausi jie jau ir taip yra 🙂 Paklauskit, pamatysit 🙂
Burgis, 2010-06-12 12:33:56
Pažiūrėsime, pažiūrėsime… 🙂
sonata, 2010-06-12 12:39:57
Gimnazija iki šiol turėjo vieną ideologiją – Mokslą . Kaži kaip suderinsint nesuderinamus dalykus:/
Rasa, 2010-06-12 12:44:01
Na, pav. kiek atsimenu puikiai bendraujantis buvo, t.y ir yra, Astijus 🙂 Va tokį mokytoją gaukit. Viskas bus puiku.
Lina L., 2010-06-12 12:47:43
Kaip Parulskis rašė:
Ką įprastai žmogus galvoja – žinoma. Apie seksą. Pakaitomis su maistu. Be abejo, tai susiję su amžiumi. Seksas ir maistas – iki keturiasdešimties. Po – vaistai ir Dievas. Vaikai ir skolos į šią porą nesunkiai telpa.
🙂
Rita, 2010-06-12 13:24:16
Meškėnas…yra toks Rimantas Meškėnas, kartu su bendraminčiais įkūręs Dialogo kultūros institutą. Turiu viltį, kad jeigu kada nors Dievas ateis į mano gyvenimą arba aš ateisiu pas Jį, tatai įvyks tik šio protingo žmogaus dėka.
Karabasas, 2010-06-12 19:23:47
Geriausias man žinomas kandidatas kelioms pamokoms iš krikščionybės “pusės” butų Gerge Coyne:
http://www.youtube.com/watch?v=po0ZMfkSNxc
amalija, 2010-06-12 20:27:01
kur dingo pranašai ir šventieji?) 1986 m. rugpjūčio 6 d. Italijoje, Oliveto Citroje Dievo Motina kalbėjo: ,,Mano vaikučiai, atvykau pas jus Žemėn, kad atverčiau jūsų širdis Dievui. Mano sūnūs, apsidairykite aplink save: pasaulis yra pilnas nuodėmių. Daug negimusių jūsų sūnų ir dukterų yra nužudomi. Dievas to nenori, nes ir jie yra jo kūriniai. Tokiems žmogžudžiams jis yra paruošęs daug bausmių“. 1985.05.24 ji pasakiusi, kad ji esanti priešinga tokiam kūdikių skerdimui. Ji sakiusi, kad tarp nužudytųjų būtų buvę daug kunigų, aukštų dvasiškių ir šventųjų. L.: J.Burkus ,,Apsireiškimai Europoje ir Amerikoje 2“ V. 1998.
V.R., 2010-06-13 08:30:33
KTUG reiktų rimto kunigo. Tokių, tikrai intelektualių ir tinkamų, yra. Abejoju tik, ar į KTUG būtų priimtas- žvaigždyne niekas nenori papildomų žvaigždžių. O kokia nuobodi moterėlė “tikybininkė”, kurių daug yra priruošta, sugadintų visą reikalą.
Bet… kai mokėsi mano vaikas, B. B. yra pasakęs tėvų susirinime maždaug taip: “kol aš gyvas, gimazijoj jokios tikybos nebus”. (?)
J.A., 2010-06-13 17:51:23
Gerbiamas Direktoriau, mano vaikas baigė Jūsų vadovaujamą gimnaziją be tikybos mokslų. Nekeiskite.Filosofija, kaip atskira disciplina, galėtų būti.Kodėl aš prieš.Vos prieš kelias dienas susidūriau su vadinančiu save kunigu, šiandien dar negaliu normaliai jaustis.Tikrų kunigų yra labai mažai.Vargu ar atsiras norintis eiti į mokyklą, kokia gera ji būtų. O dabartinis seminarijos produktas – visuomenės ir iškraipytų vertybių veidrodis
Burgis, 2010-06-13 18:07:53
Man patinka ši diskusija! Kaip tik tokios norėčiau nors dalelę suteikti ir gimnazistams. Taip, aš kažkada sakiau, kad tikybos pas mus nebus, bet dabar laikai keičiasi, visuomenė religijos požiūriu labiau subalansuota (ar galėjote įsivaizduoti Sąjūdžio laikais viešą teiginį prieš tikybą?!).
Aš pasitikiu gimnazistų ir jų tėvų išmintimi, nuovoka. Aš tikiu, kad niekam niekaip nieko nepavyks „atversti“ ar apversti…
Bet gyvenimas pasidarė labai atviras į Rytus ir į Vakarus – vaikų nuo to atvirumo neišsaugosime. Reikia juos išmokyti, užgrūdinti. Jie turi išmokti susikauti žodinėje dvikovoje, pavyzdžiui, su tikru jėzuitu, išprususiu, išsimokslinusiu užsienio universitetuose, tikru savo tiesų fanatiku…
Bet nelabai tikiu, kad projektas pavyks. Man atrodo, kad atsitrauks tie, kurie skelbiasi vedliais… Aš, pavyzdžiui, savo nuostatų nekeičiu net bažnyčioje… Ar bus tokie jūsų vaikai?
Martynas, 2010-06-14 23:44:27
Direktoriau, labai džiaugiuosi jūsų sumanymu ir esu pasiruošęs padėti kuo geriau išvardintus kriterijus atitinkančio tikybos mokytojo paieškose. Esu tikras, kad pavyks. Rašiau apie tai penktadienio vakarą išsiųstame laiške (siunčiau adresu burgis eta ktug lt – gal koks filtras sulaikė laišką, o gal adresas jūsų el. pašto dėžutės yra pakeistas?), bet negavau atsakymo.
Perskaičiau visus komentarus, ir, tiesą sakant, man ši internetinė diskusija nelabai patiko. Nebuvo juk jokio tikro diskutavimo – beveik išimtinai vien tik seklūs asmenines nuostatas aptariamu klausimu išreiškiantys komentarai (Neprisistatančiojo komentarus, žinoma, kaip ir kone visuomet yra smagu skaityti.), keletas pasikrapštymų po šalutinius klausimus („O jei aš nekrikštytas, tai kas aš pagonis skaitausi?“), keletas marksistinių ateistinių prietarų (esą religija yra nepraktiniai klausimai, esą mokslas (iš didžiosios raidės?) ir religingumas nedera, esą žmogus jaunystėj turi galvot tik apie seksą ir maistą bei panašūs). Paprastai tokie internetiniai pašnekesiai žmonėms visiškai nieko neduoda.
Skaitant patį įrašą užkliuvo ši vieta: „Norėčiau, kad gimnazistai arba nueitų doros keliu, kurį apšviečia tikėjimas, arba įgytų imunitetą bet kokiems žemiškiems gundymams priimti vieną ar kitą dogmą.“ Sakinyje sudaromas vaizdas, jog dogmos egzistuoja vien tik (katalikų) tikėjime, bet taip tikrai nėra – pasaulyje net ir nereligingi žmonės vadovaujasi tam tikrom visuomenės primetamom dogmom, ir nesąmoningai paklūsta šydu uždengtoms naujosioms moralinėms hierarchijoms, kurios pamažu tampa visuotinės ir privalomos, visai kaip krikščionybė viduramžiais. Leonidas Donskis savo bloge neseniai juk rašė:
Žinoma, esama ir dalykų, kurie vienija Europą veikiau neprisipažinto tikėjimo, o ne politinės doktrinos ar ekonominio susivienijimo lygmenyje. Nėra abejonių, kad žmogaus teisių universalumo idėja yra veikiau tikėjimo, arba tiesiog moderniojo moralinio ir politinio jautrumo, o ne neutraliai ir racionaliai įrodomas dalykas. Gal tai net naujoji pilietinė ir politinė Europos religija, įsitvirtinanti oficialiosios krikščionybės vietoje.” Šiek tiek primena komunizmą, ar ne? Jį gi taip pat lygino su religija tos ideologijos tyrinėtojai.
Kalbant apie religinių bendruomenių silpnumą, tiesa, jog dalis kaltės dėl jo slypi jose pačiose, bet yra ir vyraujančios viešosios nuomonės dedamasis šiame procese – sunku šnekėtis su žmonėmis ir pritraukti potencialiai stirpių narių į savo gretas, kai dėl vyraujančių nuostatų (o gal net slapto religinio karo, kaip galime spręsti iš pateiktos L.Donskio citatos) į juos yra žiūrima kaip į idiotus, jie yra visiškai marginalizuoti, jų pozicija kritiškai nenagrinėjama ir iš karto nurašoma kaip „tamsuoliška“. Būtent dėl to ir džiaugiuosi, kad KTUG pagaliau bus dėstoma (<––– tikiu, kad tikrai pavyks) tikyba – iš tiesų laisvas būni tik tada, kai girdėjai abi pozicijas, o ne tik tą, kuri yra „pažangi“ ir vyraujanti. Manau, kad gimnazistų tarpe tikrai yra nemažai tokių, kurie pajėgs kritiškai bet kartu ir nuoširdžiai vertinti pamokose įgytus potyrius bei galbūt ateityje ženkliai sustiprinti religines bendruomenes – jie tikrai turi tam potencialo.
Burgis, 2010-06-15 10:24:37
Ačiū, Martynai. Deja, L. Donskis – man ne autoritetas… Ieškome asmenybių. Jei rasime – viskas veiks. Nerasime – sužinosime šį tą apie dabartinę visuomenę.
Rimvydas, 2010-06-15 12:48:14
Taigi. Taip niekas , net ir religijų šalininkai, nesiteikia paklydusiai sielai paaiškint kam religija reikalinga, ką ji žmogui duoda 🙁
Nepris, 2010-06-15 13:21:17
Martynai, ačiū už komplimentus. Gal L.Donskis ir savotiškas (kaip ir bet kuri iškilesnė asmenybė), bet mano kukliai personai didelė garbė būti paminėtam šalia jo.
Rasa, 2010-06-15 18:02:14
Burgiui: o Jūs pakvieskit Nepris-ių 😉 Jis tobulai mokėtų išaiškinti, jei bendrauja ir kalba taip pat sklandžiai ir įdomiai, kaip rašo.
Nepris, 2010-06-15 18:37:51
Rasa, dėkui už pasitikėjimą, bet tikrai manau, kad yra daug geresnių ir vertesnių.
Žydrūnas, 2010-06-15 19:29:13
Kuklumas žmogų puošia 🙂
rekomenduočiau aš tamstą irgi… 😉
siaip, 2010-06-17 19:03:41
Dristu pasiulyti tikrai galinga asmenybe (galinga ne fizine jega, o protu, ismintimi, neprimityvumu, geru humoro jausmu, laisvu komunikavimu) – kun.dr. Kestuti Kevala. Jei jis tures laisvo laiko, noro ir galimybiu, tai geresnio kandidato siam darbui su KTUG perspektyvia “zaliava” net neisivaizduoju. Sekmes:)
zmogus, 2010-06-17 20:04:29
p. Burgi, Jūsų keliamus reikalavimus tikybos pedagogui atitinka nebent šv. Tomas Akvinietis. Jis, deja, miręs. Kita vertus, atrodo, kad Jūs ieškote itin stiprių, konkurencingų asmenybių ir bevelytumėt susigrumti su pačiu Dievu, slapta vildamasis, kad Jis pajėgs apginti tikėjimą protu ir logika.
Kita vertus, Jus verta pagirti. Prieš porą metų Jūs net nekalbėjote apie tikybą savo įstaigoje. Pokyčiai matyti… Tikėjimas jau arti, tik nedrįsta užeiti pro KTUG duris!
Burgis, 2010-06-17 20:13:41
zmogui: nepatikėsite, bet aš jau turiu du kandidatus (kandidatę ir kandidatą) kaip tik tokius, kokių ieškojau! Atrodo, kad jie – asmenybės. Labai lauksiu rugsėjo…
Pokyčių mano pažiūrose nėra, tai jau ne pirmas mano bandymas leisti pamatyti visas pasaulio puses. Deja, ankstesni buvo nesėkmingi. Bandau dar kartą, nors didelių vilčių neturiu…
Martynas, 2010-06-18 04:17:41
Gal šiek tiek per daug dalykų sumaliau viename komentare, todėl neaiškumų. Visada geriausia, kai viename komentare – tik viena pagrindinė mintis.
L. Donskį citavau tik kaip vieną iš galimų būdų įrodyti moderniųjų dogmų dabartiniame pasaulyje egzistavimą – bet yra ir kitų. Net ir per daug negerbiant L. Donskio (tikrai nelaikau jo savo autoritetu) reikia atsižvelgti į tai, jog jis yra vienas iš pagrindinių lietuvių dabartinės liberaliosios demokratijos santvarkos apologetų (vienas labai įdomus to įrodymas – būtent jis buvo pasirinktas interviu davimui pagrindiniame pirmojo Lietuvos homoseksualų žurnalo numerio straipsnyje) , tad jo mintys vien dėl to yra vertos dėmesio. O tos mintys mums šneka labai aiškiai – žmogaus teisės yra naujoji religija arba, kitaip tariant, dogmų rinkinys. Mano nuojauta sako, kad per ateinančius dešimtmečius šis prieigos prie socialinės santvarkos ir žmonių tarpusavio santykių būdas taps vis svarbesnis. Niekur mes nuo tų dogmų nedingstam atsisakę religijos dėl noro primesti dogmas ar kažkaip mus suvaržyti – gal net patenkame į dar didesnę dogmų sistemą, kuri yra blogesnė vien jau tuo, jog apsimetinėja, esą jos nėra.
Rimvydui: netikinčiam žmogui kažkokie teologiniai argumentai skambėtų kaip „bobučių (arba tamsuolių) pasakos“, tad bandyti aiškinti apie amžinąjį gyvenimą, Dievą ir panašius dalykus veikiausiai būtų beprasmiška. Bet galima, aišku, pabandyti ir kitaip, traktuojant religiją instrumentiškai – žmogui religija reikalinga, kad jis žinotų, ką rinktis. Pats mokslas su savo antivertybiškumu, neutralumu, objektyvumu (kiek tik yra apskritai įmanoma žmogiškai būtybei sutirpdyti savo esatį ir nusižmoginus pasiekti šiuos tikslus) mums nepasako ničnieko apie tai, kas yra gerai ir kas yra blogai – žmogus lieka be jokių aiškaus ir priimtino pasirinkimo gairių. Būtent religija suteikia mums tam tikrą ribų pojūtį – jose galime išskleisti savo asmenybę, realizuotis, rinktis gėrį prieš blogį ir meilę prieš neapykantą, o ne trokšti dykumoje, kai šalia vanduo (kaip kokiam Buridano asilas, nesugebančiam atlikti pasirinkimo). Nesijaučiu pakankamai kompetentingas tai išaiškinti.
Direktoriau, puiku, jog jau suradote kandidatus. Bet iš kur tada toks išankstinis pesimizmas?
Nepris, 2010-06-18 07:43:05
Martynai, pritariu.
Individualizmas, subjektyvizmas, reliatyvizmas, autonomiškumas sudaro naujosios religijos — EGO KULTO — pagrindą. Tai garbinimas to paties žalčio, kuris, rangydamasis aplink Pažinimo medį, šnypštė ir įtikinėjo žmogų jį esant aukštesniu už KŪRĖJĄ.
Juk reikia būti aklam, kad nematytum — kuo sąmonės aukštesnės, tuo labiau trokšta apsijungti, paklusti, tarnauti!
Atskiru punktu galima pasakyti, kad gamtamokslinis pasaulio pažinimas su pozityvizmu priešakyje, yra pilnas nuosavų dogmų — akidangčių — apie kuriuos probėkšmiais užsimenama tik doktorantūros kurse.
Mokslas, kaip organizuotas tikrovės pažinimo būdas, nors ir duoda daug materijos įvaldymo plotmėje, bet tai nei vienintelis, nei tiksliausias pasaulio matymo būdas. Ir tikrai ne galutinis.
Markas, 2010-07-01 15:43:17
Patarimas Burgiui dėl metodikos: kaip rodo patirtis, šiuolaikiniam Rytų Europos žmogui labai sunku suklusti, įsiklausyti ir tuo pačiu bent kiek atsiverti kažkokiai dvasinei ir slėpiningai patirčiai. Jiems legviau mąstyti taip, kaip čia kažkas citavo: “Visos priemonės pateisinamos siekiant karjeros”. Naujieji raskolnikovai. Esmė ne tame, ar atsivers žmogus religijai, ar neatsivers (jei neduota, neatsivers, būkime ramūs). Esmė – kad žmogus bent kiek ištrūktų iš tos labai plokščios realybės, kurią jis mato, ir kad bent kiek pamatytų gilės ir ąžuolo stebuklą ir dar daugiau… kad viskas jam nebūtų vien karjera arba kaip daugeliui vyrų: vien pinigai ir gražios bobos; o moterims: pinigai ir gražūs daiktai. Ištrūkti iš plokščios ir kartu negatyvios realybės padeda Kiti autoriai ir tekstai, kuriuos tikintieji kritikuoja kaip klystkelį… Bet mano patirtis, matomi pavyzdžiai rodo: netikinčiam žmogui tokios knygos, kaip V.Sinelnikovo, J.Murphy, R.Sharma, R.Byrne “Secret”, suteikia didesnio saugumo gyvenime ir kartu pozityvumo galimybę. Tai literatūra apie dvasingumą Netikinčiam pasauliui. Toks lengvesnis pakaitalas. Kartu klystkelis. Bet jei žmogus tampa mažiau negatyvus, geresnis, tegul… vienu raskolnikovu mažiau. 🙂