Mes kelyje, mes vis dar kelyje!
Suprasti džiaugsmą, pavydėti gali tie, kurie įkalinti ribotoj erdvėje…
O mes dar ne vežiojami, o vežantys… Ir skrendantys, ir einantys, sutinkantys ir sveikinantys rudenį kaip dovanas atnešusį – ne liūdesį. Pažvelkite, kiek aukso atnešė visiems, kurie ne aukso ieško Žemėje, o gėrio.
Mes skrendame toli ir greitai, važiuojame anksti ir greitai, bet nebijokite – mes matome tą ženklą – čia vaikai! Kaip tik todėl ir lekiam greitai – taip, kaip auga jie, kaip jie pasaulį godžiai tiria.
Skubėti reikia, bet protingai. Vingiuotas kelias, nenuspėjamas: per jūrą perskrendi ir sugrįžti; palatoj paguli ir sugrįžti; ir nebūtį aplankęs sugrįžti; ir gimusį aplankęs sugrįžti, sustabdęs laikinai tą Laiko tėkmę…
Mes kelyje, mes vis dar kelyje!
Todėl žmonių sutinkame ir džiaugsmo ašaras džiovinam vėjyje… Todėl vis dar yra žmonių, kurie mums padeda keliauti. O gal ir mes dar ne kliūtis keliaujantiems kitiems?…
Atsakymai
Elena, 2016-10-01 17:53:57
Malonu, kad grįžo optimizmas, lyrika, t.y. nutolo buitis, visa kas negatyvu… Likit su pozityviom emocijom, meile visiems, Tegul jūsų nevargina bausm4s, prakeikimo klausimas. Tegul ši našta nukrinta nuo Jūsų pečių. Tegul Jūs ir Jūsų artimuosius laimina, globoja Aukščiausioji Palaima dabar, kelionėje ir visada.
Mes juk visi kelyje….
Laukiam Jūsų grįžtant.
Nuoširdžiai,
Elena
Lukas, 2016-10-01 21:30:01
Butu smagu, jeigu ir matematikos skyrelio nepamirstumet.
Burgis, 2016-10-01 22:00:24
Lukui: pirmadienį parašysiu…
Lina, 2016-10-02 23:18:09
Kaip nuostabiai: “Kiek aukso pažėrė tiems, kas Žemėje ieško gėrio”.
Tegul mums visiems žiba Gėris <3