… likimas žaidžia su tuo, kas jam pasitaiko po ranka…
Alessandro Baricco. „Aistrų pilys“.
***
Likimas žaidžia su manimi, bet jo žaidimų aikštelėje esi ir tu, ir tu, ir ji, ir jis… Ir Likimas vienu metu žaidžia su visais.
Bet man dažnokai nepatinka, kaip jie žaidžia! Ir jums dažnokai nepatinka, kaip žaidžiu aš…
***
-
Feisbuke parašiau apie šunis ir jų šeimininkus – iškart plykstelėjo diskusijėlė. O juk ir ji, ir jis, ir jis – mano „smėlio dėžėje“.
-
Vieni kovoja už pensininkų teisę gauti daugiau, kiti kovoja už dirbančiųjų teisę gauti daugiau, treti kovoja už nedirbančiųjų teisę gauti daugiau. Mes niekada nesutarsime!
-
Vieni sako, kad mokiniai – nemokšos, tinginiai, chamai, kiti sako, kad tai nemokšos, bukagalviai, tinginiai mokytojai juos tokius „rengia“, treti sako, kad tai tėvai viską, ko darželyje, mokykloje išmoko, sugadina… Mes niekada nesutarsime!
-
Aš rašau, kad mūsų šalyje yra daug urvinių žmonių, jūs skaitote ir manote, kad rašau apie alkoholikus, narkomanus, vagis, o aš rašau apie tuos, kuriuos matau „Forum Palace“, apie tuos, kurie šalia jūsų, apie tuos, kurie užklysta ir į šią svetainę… Mes niekada nesutarsime!
-
Knygynuose ieškau knygų, bet vis sunkiau randu tokių, kurias verta skaityti, kurių vertė eurais būtų adekvati turinio vertei ir tiktų norintiems skaityti… Mes niekada nesutarsime su visais rašytojais, leidėjais, prekiautojais!
*
Menas, sako jie, menas. O aš parduotuvėje pamatau ant sienos rankų darbo kilimą, sukurtą pagal Gustavo Klimto paveikslą „Bučinys“ (The Kiss, 1908 m.), kuris buvo parduotas už 133000000 dolerių, ir suprantu, kad aš to kilimo (už kelis tūkstančius eurų…) niekada nepirkčiau. Mes niekada nesutarsime…
*****
Aš jau žinau:
-
niekada nesutarsiu su jokia politine partija, bet galiu sutarti su bet kurios partijos padoriais žmonėmis;
-
niekada nesutarsiu su jokia švietimo valdžia, bet galiu sutarti su bet kurios valdžios padoriais žmonėmis;
-
niekada nesutarsiu su visais imigrantais, bet galiu sutarti su bet kuriais padoriais imigrantais;
-
niekada neišpažinsiu jokios religijos, bet galiu sutarti su bet kurios religijos padoriais žmonėmis;
-
niekada neišduosiu savęs ir žmonių vardan žmogaus, vardan dangaus, vardan savo patogaus gyvenimo, ramybės.
Atsakymai
Rasa, 2016-04-24 10:28:56
☺Taip, mes visi skirtingi ☺Bet ko gi nesutarti? Juk ne visi turi suprasti viską taip, kaip mes. Tik nereikia ant visų pykti, mano manymu ☺ Man dažnai labai patinka, kaip kažką suprantate Jūs (juk dėl to ir rašau pas Jus) ar kas kitas, net kai aš tai suprantu kitaip. Be to, susipažindami su kitonišku supratimu, mes juk visada galima pažvelgti į įvairius dalykus kitaip, kito akimis. Galime pasimokyti visko. Kaip daryti ir kaip nedaryti. Tai įdomu! Štai pav. vakar aš sau griežtai pasakiau, paskaičius Jūsų feisbuke: “Rasa, tu be jokių abejonių esi priskiriama prie urvinių žmonių p. Burgio vertinimo skalėje, nes kartais tu gali valgyti kotletą ir laikydama rankoje. Be šakutės. Nekultūra tu nekultūra, kaip tau negėda…” Bet man niekaip nepasidarė gėda, ir tada aš galutinai sau patvirtinau, kad “Taip, tikrai urvinė…” 🙂
Burgis, 2016-04-24 14:57:51
Rasai: ne, mes nesutarsime… Jūs ginate šunų teisę teršti bet kur, o aš ginu jų šeimininkų teisę elgtis oriai ir garbingai, teisingai prižiūrėti savo šunis, savo šunimis nekenkti žmonėms. Ne, mes nesutarsime…
*
Dar svarbiau, kad Jūsų nuostata šiuo klausimu įrodo – mes nesutarsime daugeliu klausimų…
Sokolovas, 2016-04-24 15:17:59
Tie, kas laiko šunį, pridaro rūpesčių tiek sau, tiek aplinkiniams. Šuns laikymas,- tai tam tikras būdas pridengti kažkokius savo turimus kompleksus…
qwerty, 2016-04-24 15:23:10
Tinklaraštininkas vis dar galvoja, kad Saulė sukasi apie Žemę, bet ne atvirkščiai, todėl taip sunkiai sutaria su aplinka ir adaptuojasi prie sparčiai besikeičiančio pasaulio. Ką padarysi, kiekvieno sutramdymui yra priemonės )
Burgis, 2016-04-24 15:53:46
qwerty: ačiū, paguodėte… :-)))
Rasa, 2016-04-24 15:53:46
Burgiui: aš neginu šunų teisės teršti bet kur! 🙂 Žinoma, kad visiems nemalonu, kai pilni kiemai miegamuosiuose rajonuose prikakoti 🙂 Ir, žinoma, būtų puiku, jei visi susirinktų tuos savo šuniukų kakus. Aš tik nesinervinu pernelyg dėl to ir kartais pažiūriu į tai ir iš kitos pusės 🙂 Su šypsena pažiūriu.
Ponas Burgi, juk pasirinkę bet kokią temą, kaip pats rašėte, žmonės gali nesutarti. O gali pabandyti pasižiūrėti iš visokių pusių ir rasti geriausią sąlyčio tašką. Ir visiems priimtiniausią išeitį? Be piktumų rasti.
Štai Jūs vėl persikraustot į daugiabutį, o tokiuose namuose dažnai būna ypač daug “niekada nesutarsime” 🙂 Pav. atvažiuos pas Jus anūkėliai. Jie gali sumanyti padūkti. Tarkim mano vaikams viduryje dienos kažkas iš kaimynų iškvietė policiją dėl triukšmo ir garsios muzikos. Apie 17 val. Policininkai, pamatę iš kambario atbėgančią pusantrų metų mergytę (kurios pabėgiojimas ir buvo tas baisus triukšmas), normaliu garsu besiklausančią sunkios mirtinos muzikos kaip pav. “Ak, pūkuotas, švelnus šimtakoji, kur per vasarą sveikas bėgioooooji?…” ėmė juoktis. Anądien išgirdau baisiausius bobutės riksmus savo namo kieme. Atidariau langą, nes keikiama buvo ant vaikų. Pasirodo, vaikai, tokie parazitai, kuriems ji jau ruošėsi kviesti policiją, suniokojo visą kiemą. O aš pažiūrėjau, pažiūrėjau- man gražu, nes vaikiukai paprastomis spalvotomis kreidelėmis, kurias nuplaus pirmas lietus, pripiešė saulę ir vaivorykštę, mašinų ir šuniukų, mergyčių ir namukų. Grožis! Ypač šiais laikais, kai taip mažai to vaikiško čiulbėjimo ir krykštavimo kiemuose…
Taigi, kažkas nekenčia šunų, kažkas kačių, kažkas vaikų, kažkas mūsų pačių. Bet jei gyvename ne atsiskyrėlišką gyvenimą, ar vis tik galime manyti, kad kiti PRIVALO gyventi taip, kaip atrodo teisinga mums?
Dar besijuokdama prisiminiau laikus, kai laikiau mažulytę banguotąją papūgėlę. Gyvenu ketvirtame aukšte. Vasarą langai atidaryti. Vieną vakarą ateina pas mane kažkoks šiek tiek įkaušęs kaimynas ir pareiškia man pretenziją: ėjau namo, ir jau nuo namo kampo girdžiu, kad pas tave baisus triukšmas, tie tavo paukščiai ramybės neduoda…
Taigi… Suprantu, kad sunku sutarti su daugeliu žmonių daugeliu klausimų. Bet pasistenkim kartais pažiūrėti iš įvairių pusių ir į problemas. Ir pabandykime būti šiek tiek supratingesni vieni kitiems, o ne vien nurodinėjantys, kas ką PRIVALO daryti.
Juk išties tai niekas nieko neprivalo. Yra žodžiai “būtų smagu, jei”, “būtų malonu, jei “, “gerai būtų, jei..”, “o gal galėtume pasistengti, kad būtų šitaip?” Nes kai man kažkas ima aiškinti kad aš PRIVALAU daryti tai, ko nori tas kažkas, aš taip pat ramiai dažniausiai jam pasakau, kur jis PRIVALO paėjėti mano manymu 🙂
Burgis, 2016-04-24 15:55:13
Rasai: priVALAI!
Rasa, 2016-04-24 16:00:04
Burgiui: nu gerai, valau, valau… Visko, kiekvieną dieną 😀 Ir prisi… ir nusi… ir apsi… , tegul bus ir pri… 😉
Lina, 2016-04-24 17:29:36
qwerty: Ką reiškia besikeičiantis pasaulis? Ar šuo turi apdirbti visus kampus, gyvendamas prie žmonių? Juk ne… Tiesiog ne teršti turėtumėm mokytis, o valyti, ne muštis, o sugyventi 🙂 Čia kaip rūkančiam žmogui kiti rūkantys patinka 😉 Bet reikia pasistengti žiūrėti ir higienos, ir sveikatos, o ne vien interesų…
qwerty, 2016-04-24 18:40:21
Kažkada šuns vieta buvo lenciūgu pririštam prie būdos.
Dabar šunys turi savo kirpyklas, viešbučius; vaikšto į kavines, pliažus; važinėja automobiliais sėdėdami personalinėse kėdutėse. Tai taip per kelis dešimtmečius pasikeitė šunų pasaulis.
Deja loti ir kakot viešoj vietoj šuniui neuždrausit, šunofobai )
Giedrius, 2016-04-24 19:12:24
Pagarba gerb. Autoriui. Kaip tiksliai įvardinta problema! Ir paskutinėje pastraipoje kone kiekvienoje eilutėje paminėta tai, ko mums šiandien trūksta labiausiai. Ne struktūrinių fondų lėšų, ne inovatyvių technologijų, ne dar daugiau šlamšto už tą pačią kainą, o paprasčiausio padorumo. Tai taip paprasta, elementaru ir tuo pat metu – akivaizdu… Užmiršome senas kaip pasaulis tiesas, atleiskit pacituosiu: “Elkis su kitais taip, kaip norėtum, kad su tavimi elgtųsi”. Matyt tuo religingas žmogus nuo tikrai tikinčio ir skiriasi, kad pirmasis religines tiesas tik cituoja, o antrasis – jomis gyvena.
Dar kartą dėkui Autoriui už temą, už šią įžvalgą ir už tai, kad esate… Pagarbiai.
Ingrida, 2016-04-24 21:58:12
šunys šunys šunys… vienišėja žmonės, vienišėja… Rekomenduoju Alessandro Baricco „Novečentą“, irgi apie genijų, apie aistrą, apie vienatvę… Patiks!
juristas, 2016-04-24 22:23:41
Knygų siūlau ieškoti senų knygų parduotuvėse, jų yra nemažai, tik reikia žinoti adresus, nes neturi iškabų. Už eurą galima nusipirkti puikių pasaulinės klasikos knygų, ir svarbu kad vertimai daug geresnės kokybės. Tiesa, pusė knygų rusų kalba.
Rūta, 2016-04-25 06:33:50
Na taip, k…ojimo klausimais tikrai nesutarsime. Kalbėjau su vienu miškininku – sakė, kad viena dažniausiai pasitaikančių šiukšlių rekreacinėse teritorijose rūšių – pridergti pampersai. Kas be ko, šitas grožis ir be pokalbių po mišką vaikštant akis raižo. Taip kad kas į kieno smėlio dėžę… Ar tiesiog tai mūsų nacionalinis bruožas – kur š… ten paliko. P.S. – šunų su pampersais nesutikau.
Lina, 2016-04-25 19:26:01
qwerty: Mes ne šunofobai, o kakofobai 😉 Nes “kaku” nei žmogaus, nei šuns neturi būti mieste ant šaligatvio… Jei mylime gyvūnus, elkimės kaip katinai – jie viską užkasa taip, kad neįtarsi, kas ten buvo ir kiek 😀