Mes – pasaulio piliečiai! Žemaičiai.

Gimiau ten pat, kur Minija,

Esu tik ten, kur mini ją,

Laukinis toks – kaip Minija,

Nevaržomas krantų!

*

Po karklo krūmu pateka,

Kada mėnulis pateka,

Į juodą gelmę pateka –

Vandens ir debesų…

*

Į gilią rėvą pasuka

Malūno ratą pasuka.

Ir aš bijau lyg pasakoj

Išnyrančių velnių…

***

Šiuo savo eilėraščiu pasikartojau – esu žemaitis. Gimiau Paminiejų kaime. Esu žemaitis, bet esu ir lietuvis. Esu lietuvis, bet esu ir europietis. Esu europietis, bet esu ir pasaulio pilietis!

*

Diskusija apie Žydrūno Ilgausko pilietybę… O man į galvą lenda visai kita analogija. Štai baigiau sirgti, baigėsi mano nedarbingumo lapelio galiojimas. Kokio lapelio?! Nebuvo jokio lapelio! Šeimos gydytoja tą neegzistuojantį „lapelį“ pradėjo, klinikos savo kompiuteriais užbaigė. Vienas epizodėlis man nepatiko – kodėl turėjau aplankyti „Sodrą“? Aplankęs sužinojau, kad jie viską apie mane žino. Viską! Įskaitant sąskaitos, į kurią reikia pervesti pinigus, numerį. Tai kam man reikėjo ten eiti, kelis kartus pasirašyti? Kodėl to negalima padaryti nuotoliniu būdu?

***

O dabar grįžkime prie pilietybės. Kam mums reikia paso? Į kurią valstybę nuskridus ar nuvažiavus, vietiniai kompiuteriai negalėtų sužinoti, kas aš toks? Gal jau laikas identifikuoti mane pagal biometrinius duomenis? XXI mažius! Pasas, pilietybė – iš praeities… Tikroji pilietybė, tikrasis mano identitetas yra manyje – amžių amžiams. Daugiau kaip 40 metų gyvenu Kaune, bet nesu ir nebūsiu kaunietis… Aš – žemaitis. Iš Paminiejų kaimo. Aš – pajūrio žmogus. Iš Drukių kaimo.

Atsakymai

Burgis, 2014-11-08 11:21:19

Esu!…

Naujiena!!!, 2014-11-08 11:53:27

Gerb. Burgis ketina Kaune kurti privačią mokyklą. Plačiau – Delfi

Aš, 2014-11-08 13:05:08

Galima ir neinant “aplankyti” “Sodrą”. Pernai teko išbandyti nalogiškoje kaip Jūsų situacijoje, tikrai veikia. Matyt, kažkas, kas galėjo, neinformavo…. Kaip ir daugeliu kitų atveju informacija “pasiklysta”, “nutylima” ar paprasčiusiai “nepasakoma”…

Burgis, 2014-11-08 13:07:08

Naujienai: ar jūs pokštų nesuprantate?…:-)

Burgis, 2014-11-08 13:15:35

Čia buvo toks skelbimas…. Atsiprašau, aš jį ištryniau. Prašyčiau pirmadienį su manimi pakalbėti, jei tai nebuvo pokštas.

Skelbimas, 2014-11-08 13:32:38

Tai buvo pokštas! “ar jūs pokštų nesuprantate?…:-)”

tai kaip, 2014-11-08 14:10:02

Tai čia pokštas dėl tos naujos mokyklos? Mes dar tikim, kad Likimas viską pakeis 😉

Mindaugas, 2014-11-08 16:26:09

Paminieju ar Drukiu ?

Burgis, 2014-11-08 18:03:44

Mindaugui: Paminiejų kaime gimiau, bet jo neprisimenu, nes nė dvejų metų nesulaukęs buvau pavėžėtas į Sibirą… Drukių kaime prabėgo gražiausi mokyklinės jaunystės metai.

Donys, 2014-11-08 19:49:20

O jus nejuokaukite del tos privacios mokyklos. Tiesiog darykite. Net neabejoju, kad atsiras pakankamai zmoniu, kurie i ja investuotu neribodami jusu veikimo laisves

andrius, 2014-11-08 20:02:38

grazu

MK, 2014-11-08 22:54:19

Atsiprašau, kad šią savaitę skelbiau komentarus, kuriais tyčia siekiau Jums sukelti neigiamų emocijų. Susipažinau su Jūsų veikla išsamiau ir dėl komentarų gailiuosi. Su visais bendraujate nuoširdžiai ir tikrai nenusipelnėte jokių blogų žodžių.

Burgis, 2014-11-09 09:22:24

MK: aukščiausia klasė! O, kaip man patinka, kai žmonės taip aukštai pakyla savyje! Ačiū!

Giedrius, 2014-11-09 13:32:14

Reikėtų gerai pagalvoti, prieš ką nors sakant tokia tema. Bet gyvenimas kaip ta upė, laiko net tam nėra. Tik žvelgiu savo likimui į akis, jis į mane ir abu apsimetam, kad gerai žinom, kas bus toliau, bet iš tikro to niekas nežino. Taip ir žiūri į gyvenimą, kol nejučiomis imi šypsotis.

Rasa, 2014-11-09 14:19:47

Giedriaus komentaras kažkodėl prikėlė atmintyje J. Marcinkevičiaus eilėraštį 🙂

_gyvenimas vejas mane

aš vejuosi gyvenimą

susitinkam trumpam

sakau jam

mano gyvenime

jis purto galvą

ar jis nepažįsta manęs

ar aš jo nepažįstu

kurį laiką einam kartu

aš žinau ką jis pasakytų man

jis žino ką aš jam pasakyčiau

tylim

apsimetu nepastebįs

atsisveikinimui

tiesiamos

rankos

Giedrius, 2014-11-09 16:26:57

Liūdnokas, Rasa, eilėraštis… Vos netapo mano Likimu. Bet jau ruošiuosi grįžimui į Kauną. Dabar tik klausiu savęs Likimas mane, ar aš jį. Kaista šiek tiek kraujas. Šypsausi iš nekantrumo, nes traukia netolimos ateities paslaptis, ne iš liūdesio! Dabar jau liūdėti nėra laiko!