Mes tik esame. Vaikai mato.

Tas internetas keičia mane… Nervina! Aš buvau toks, kaip Lukas:

Žiūrėjau į pasaulį patikliai, smalsiai. Dabar žiūriu įtariai. Dabar vos tik bandau pasidžiaugti ar pajuokauti, tuoj koks nors Mėnulio žmogus šoka ir įkanda. Kiek dabar yra mane mokančių, auklėjančių! Mokykloje aš tiek jų neturėjau!

Aš buvau lėtesnis. Galėjau valandų valandas braidžioti po pelkes, vaikštinėti po mišką, stebėti skruzdėlynus, irstytis gelda… Pažiūrėkite, kaip reikia BŪTI! Būti ir matyti tai, ko mes nebematome…

Dabar gyvenu greitai, lyg būčiau kam skolingas. Nejaugi jums? Dabar kertu ir gaunu grąžos. Dirbu, pavargstu, bet nebemoku ir nebenoriu ilsėtis…

***

Pasitraukti? Užsidaryti? Kiek daug tokių mano bendraamžių, kurie lyg ir yra, bet nesu garantuotas… Manau, jie tobulėja dvasioje, tobulėja vienumoje – kaip vaikai. Bet vaikai (Lukas) žiūri, stebi būsimą savo gyvenimą, o pasitraukusieji? Būsimą savo reinkarnaciją? Aš negaliu. Nepasitikiu.

*

Tai ir klausiu – ką jūs veikiate, kai nieko neveikiate? Kur jūs esate, kad aš jūsų nematau? Kalbu, žinoma, ne apie internautus – jų aiškiai per daug!

Atsakymai

01, 2010-07-09 22:06:05

Mes visur. Šmirinėjam šen bei ten. Mūsų nematai, gal neverti, kad pastebėtum…Bet mes tikrai esam. Ne, ne egzistuojam,o net esam!

Burgis, 2010-07-09 22:27:10

01: noriu pastebėti, noriu! Kur šmirinėjate?!

Darth Vader, 2010-07-10 08:06:35

Skaitau knygas, dažniausiai apie II pasaul.karą arba apie masonus (NB:sąmokslo teorijų į rankas neimu). Tvarkau kolekciją, skanuoju, dedu internetan ar bent jau pasiruošiu aprašus. Susiitinku su draugais arba tiesiog dykaduoniauju. Prie kompo pasėdžiu. Įvairiai, žodžiu.

Rasa, 2010-07-10 08:11:32

O aš kurį laiką tikrai tiesiog būnu 🙂 Nes… kartais smagu skubėti, o kartais smagu pasimėgauti ramybe. Jau kažkurį laiką miegu ramiai naktimis ir tai yra gera… Kodėl tuo nepasimėgavus? O dar turim 1 dienos leliutukę, reik važiuot į ligoninę pažiūrėt, paskui reiks padėt šiek tiek. Mano krikšto dukra turi 🙂

kliuška, 2010-07-10 08:36:18

Nebemoku nieko neveikti. Kartais pati ant savęs dėl to pykstu. Visą laiką dizzy. Ar atsitiktinai prieš kelias dienas į mano rankas pateko knyga apie vienuolynų gyvenimą? Turbūt ne. Jei rasiu kokį atsakymą, kaip tiesiog būti pareklamuosiu 🙂 (knygą)

zore, 2010-07-10 08:37:35

Manęs “nėra”, kai skaitau knygą. Dažnai prieš miegą dingstu, nes apeinu kiemą, pasidžiaugiu savo augalais…

Lelija, 2010-07-10 12:48:12

tikrai atsiprasau, mielas Broniau, kad norejau Jums ikasti ir kuo skaudziau, nes rodetes man lyg i puikybe pasikeles. Bet Jus isties puikus ir labai gabus zmogus, tad prarasti Jus Interneto puslapiuose butu begalinis nuostolis.

O del tos puikybes, tai irgi bukite atsargus, nes Dievas jau siame pasaulyje baudzia, ir pimiausia sios kategorijos…Puikybe – baisiausia geniju liga.

Rasykite, bukite savimi, nebutina mums, nesutinkant su Jumis, priestarauti kaip nesubrendeliams…Galima tiesiog megautis kito zmogaus kitonisku pasauliu ir protu…

Rasa, 2010-07-10 13:30:08

O šiandien aš būsiu kur! Na na na… sau niūniuoju… Mane pakvietė važiuoti į bardų festivalį, vat 🙂 Bus kaip smagu!

Gintaras - anglu kalbos pamokos, 2010-07-11 09:08:17

Prieš matematikus visą laiką jaučiausi nepilnavertis. Niekaip negalėdavau suprasti, kaip jų galvose telpa tiek daug žinių 🙂

Šita tema man labai gerai pažįstama. Tik manau, kad ne internetas keičia žmones, o amžius (t.y. metai).

Labai tiksliai pasakyta – “vaikai mato”, jie mato tai, kas yra. Gi suaugę vaikšto paskendę savo mintyse ir savo problemose. Jiems numesk milijoną po kojom ir jie praeis pro šalį nepastebėję. Nes tuo metu jie yra “kažkur”, kur tik problemos, rūpesčiai ir reikalai. Iš čia ir istorijos apie profesorius, kurie į darbą vyksta automobiliu, namo grįžta troleibusu, o atsikėlę iš ryto, nežino, kur dingo jų mašina…

Kiek iš mūsų gali pasakyti, kad vakar, būdami lauke, matė paukščius?

O tie, kurių nėra, neatsakys. Nes jų nėra. Jų nėra internete. Nors galimas daiktas, kad jie “yra”. Galbūt tai mūsų “nėra”.

01, 2010-07-11 13:37:30

Burgis: Visur aplinkui!

Nepris, 2010-07-14 15:17:32

“Neapsigaukite, nes vaikai — kaip Dievas — mato viską… Bijokite!”

~ Šalva Amonašvilis

Lina Krutulyte, 2010-07-16 10:01:04

o as apsigyniau antra magistrini ir isverciau gabala knygos. o siandien vaziuosiu i Pabrade zaisti kariniu zaidimu.

o kai nieko neveikiu, tai dirbu savo nauja idomu darba, o vakarais plaukioju baseiniuke ir valgau avietes. ir skaitau maziausiai 3 knygas tuo paciu metu.