Kai sunku, kai skauda, kai liūdna, prisimenu kelio ženklus: mokyklos aukso medalį, Kauno „Proto riterio“ titulą, rašiklį su užrašu „Amžiaus Mokytojas“ ir kt.
Gerai, bet tai jau buvo…
O kas yra ir bus? Du vaikai, keturi anūkėliai.
Gerai, bet kaip įvertinti?
Sūnus – sustiprėjusios ir pavadinimą pakeitusios advokatų kontoros advokatas-partneris.
Po kelių dienų jam sukaks 39 metai. Daug? Mažai? Turbūt daug, nes mudviem jau sunku sugalvoti, ką čia tokio padovanojus… Ir štai netikėtai jis mums dovanoja įrodymą, kad užauginome „garbingą Lietuvos Respublikos pilietį“:
*
*
Tai tokia ir tegu bus tėvų dovana sūnui – ne pats užaugo, mudu užauginome! Žinoma, garbės konsulas dar ne prezidentas, bet ta pastaba, kad mūsų sūnus yra „garbingas Lietuvos Respublikos pilietis“, man dabar labai svarbi – juk esu teisiamas…
Atsakymai
Burgis, 2015-06-12 20:15:08
Mūsų vaikai – mūsų džiaugsmas!
jpn, 2015-06-12 20:18:33
Man labai keista,kad neradau Jūsų pavardės Prezidentūros tinklalapio rubrikoje “Apdovanotųjų asmenų bazė”. Kaip,beje,ir Vilniaus licėjaus direktoriaus pavardės….
sonata, 2015-06-12 21:25:48
Džiugu, sveikinimai. Tik neniurnėkit, kad “kas dar bus”. Bus tas, ko iš tikrųjų panorėsit, kad būtų. Pvz., kad ir privati gimnazija, jei Jūs to sieksit. Tik nereikia čia apie sveikatą ir operacijas – žmogaus valios galimybių medicina iki galo taip ir neišsiaiškino. Jei nenorėsit – visuomeninė veikla, ne mažiau valios pastangų kainuojanti. Jei ir tas netinka – sąžiningai dirbsit seneliu, proseneliu (o išminties pakaks ne tik savo vaikaičiams, anūkai prisitemps draugų “mūsų senelio paklausyti”). Anoj temoj rašėt, kad nesu konkreti, tai va kiek konkrečių receptų prirašiau 🙂 Niekas nežino, kas mums atmatuoja laiko intervalą, bet turiu įtarimų, kad jo ilgis labai daug priklauso ir nuo mūsų pačių. O teismai… durni nesupranta, protingi nekomentuoja.
Burgis, 2015-06-12 21:47:18
jpn:
«Наградили нас потом: кто живые — тех медалями, а кто мертвые — крестом» (В.С.Высоцкий)
Burgis, 2015-06-12 21:51:16
sonatai: Jūs nesuprasite, kaip kančioje reikia iškęsti ir neprakeikti. Kol kas. Ir nerimauti, kad nepavėluotum…
jpn, 2015-06-12 22:04:39
Atsiprašau,gal pakomentavau ne vietoje ir ne laiku.
Burgis, 2015-06-13 07:15:55
jpn: atvirkščiai, man malonu, kad Jūs ieškote manęs ten… Tik manęs ten nebuvo ir nebus. Toks mano apdovanojimas, juo galiu gėrėtis.
vitalis, 2015-06-13 19:56:30
Nesižavėkime blizgučiais.
Direktoriau, Jus taip pat garbingai vadino labai nesenai.
Jūsų auklėtinės neišrinko į Misiją Sibiras 2015, nors buvau tikras, kad išrinks. Nenuliūdau prisiminęs, kad negalima žavėtis netikrais dalykais.
Žavėkimės tiesiog vaikais, anūkais.
Santykis yra žavesys.
Sokolovas, 2015-06-13 23:09:26
MEDUOLIO IR RIMBO POLITIKA
Nelengva rašyti…Bet…Ar reikia būti Profesoriumi, ar Direktoriumi, kad suprastum- sena “teisybės skraistė” yra įkūnijama per dar senesnę “meduolio ir rimbo politiką”…
Niekada nesistebėjau tuo…Ir rašau, tik praėjus ketvirčiui amžiaus. Nesistebėjau tada nei kiek, iššūkį priimdamas. Bet…
Nors daugybę tuometinio KPI studentų ( Lengvosios pramonės fak.) buvau parengęs net sąjunginėms olimpiadoms ( iki tol, nesigirsiu, sąjunginėse olimpiadose dalyvaudavo tik “ant kalno” buvusios katedros rengti studentai, dažniausiai- “skaičiukai”), ir katedros vedėjas A.A. (vėliau pabuvęs miesto meru) man dėkodavo, bet…1991 pavasarį mane išmetė kaip šunį, esą “pagal etatų mažinimą”…
Po to, mane sutikdamos kai kurios mano buvusios bendradarbės ( viena iš jų- kyšininkė bei protekcionistė) vis pagiežingai paklausdavo- “na, ar dabar gerai įsitaisei?”.
Buvo dvi priežastys. Pirma- niekaip nenorėjau praleist antro kurso LP fakulteto studentės B.,- M.G. fakulteto tuometinio dekano dukterėčios ( jos tėvas- J.B., tik vėliau tapo “žodžio laisvės kaliniu”, tada jis dar buvo “sąjūdininkas”), nesąžiningai įstojusios bei baigusios pirmą kursą ( pastarajame epizode jai padėjo jau mano minėta “kyšininkė”). Ji net komisijos nepraėjo, bet vardan jos (!) buvo sudaryta kita komisija!
Antra- nepritardavau tuometiniam globaliajam politikavimui, prievartiniam “parašų už sąjūdį” rinkimui, ir t.t. Norėjau, kad būtų toliau rūpinamasi matematikos dėstymu…
Beje, ne tremtiniai, o didžiausieji kyšininkai bei prisitaikėliai tuomet tapdavo sąjūdžio šaukliais bei krankliais…
Kaip, regėdamas visa tai, ir žinodamas “katedros užkulisius”, galėjau kranksėti kartu su jais? Kaip?
Tad ir buvo man po “meduolio” “rimbu” atseikėta, ir aš tai priėmiau tik kaip iššūkį…Pretekstas suformuotas,- priežastys bejėgės prieš jį…
Geri žmonės padėjo. Nes ir aš niekada nenusisukdavau nuo kitų žmonių sunkumų…Išlikau specialistas, išleidau penkias knygas…Ir dabar padedu studentams bei abiturientams, tik kartais pabaru juos už nesidomėjimą. Bet jie nepyksta, prisipažįsta 🙂
Taigi, gerb. Burgi,- saugokitės netikrų gražbylysčių taip, kaip kadaise reikėjo saugotis veidmainių bei pataikūnų KTUG viduje. Saugokitės netikrų pranašų…
Šioje byloje Jus visiškai palaikau. Be veidmainiavimo ir pataikavimo. Juk suprantate, kad tokio tikslo ir būti negali…
Esu tikras- Jūs dėstysite! Nes suvokiate Priedermę savo.
P.S. Jūsų Gimnaziją baigė mano dukrytė Eglė Sokolovaitė. Ji jau baigė Matematikos magistrantūrą KTU. Dabar augina mažą vaikutį…
Burgis, 2015-06-14 09:02:06
Sokolovui: ačiū, žinoma, ačiū! Bet gal Jūs vis tik trumpinkite savo komentarus?…
Darius, 2015-06-14 10:05:54
Leiskime Sokolovui vienoje temoje vieną kartą išsilieti.
…., 2015-06-14 11:48:59
Prancūzų filosofas Voltaire laiške yra atsiprašęs draugo: „Atleisk, neturėjau laiko trumpam laiškui, tad parašiau ilgą“.
Burgis, 2015-06-14 11:52:27
taškiukams: O mane mokykloje mokė, kad Maksimas Gorkis, toks rusų porevoliucinis rašytojas yra pasakęs: „Rašysiu ilgai, nes rašysiu trumpą laišką.“ Kas žino, kuriam čia pirmumas už tą mintį…