Metai. Oho, kokie metai!

„Rytoj atsikelsiu ir paskutinį kartą nuvažiuosiu dirbti į savo Gimnaziją.“

Taip aš galvojau lygiai prieš metus.

Bandžiau įsivaizduoti, kas bus po to. Nesėkmingai…

Negalėjau nė maždaug įsivaizduoti tos triumfo ir skausmo dienos.

Negalėjau nė maždaug įsivaizduoti, ką teks patirti per tuos metus. Gerai, kad negalėjau, nemanau, kad būčiau ištvėręs…

***

Šie metai buvo vertybių perkainavimo metai.

Šie metai buvo maksimalių fizinių išbandymų metai.

Šie metai buvo visokeriopų virsmų metai.

***

Dabar aš jau galiu jus pamokyti…

• Būtina, būtina, būtina „juodai dienai“ sukaupti ne pinigų, ne sveikatos, būtina sukaupti gėrio tiek, kad purvo lavina jo neužlietų. Būtina, kad nebūtum vienas. Būtina, kad būtum taip mylėjęs, taip mylėjęs fiziškai ir dvasiškai, kad įgytas pagreitis neštų tave meilės keliu net tada, kai visi degalai pasibaigia…

• Nepasitikėk nė vienu žmogumi! Nė vienu, išskyrus save. Sukurk save tokį, kad galėtum pasitikėti savimi, kad žinotum, jog neišduosi nei savęs, nei kitų. Kitais nepasitikėk, bet matyk tuos, kurie neišduos, gėrėkis jais, gyvenk su jais. Iki paskutinės akimirkos jų neatstumk. Mažiau skaudės, jei ne tu juos, o jie tave apleis.

• Ramiai žiūrėk į viską, kas vyksta be tavo valios. Žymiai ramiau, žymiai ramiau, sakau jums, nei žiūrėjau aš. Nei ta visuomenė, nei ta valstybė, nei tas gyvenimas nevertas tavo aistringos neapykantos. Gyvenimas vertas tik aistros gyventi. Gyventi pačiam. Neleisk tavo gyvenimo gyventi kitiems.

***

Ir jau visai paprastai pasakysiu – ir kadenciją baigusieji gali gerai gyventi! Kaip aš. Kol kas.

Atsakymai

qwerty, 2015-12-04 21:33:36

Kuomet būdamas 65 -erių staiga perkainoji vertybes, tai parodo, kad protas iki to buvo…

Rasa, 2015-12-04 22:50:26

Žinai, qwerti, o man atrodo visai puiku, jei žmonės atranda sau ir savyje vis naujų vertybių iki pat senatvės. Žinoma, jei atranda gerų vertybių. Tai tik parodo, kad jie gyvi. Nesurambėję, atviri pokyčiams, mąstantys.

Kai kas tiki, kad mes gyvename ir tobulėjame daug daug gyvenimų ☺ Ir tai tęsiasi tol, kol pakankamai “užaugame”, t.y. pasiekiame tam tikrą suvokimo lygį. Taigi, jei žiūrėtume iš tokios perspektyvos, apie 65-eri, tai tik mažytė kelio atkarpa ☺

O jei kalbėtume apie poną Burgį, tai jam šie metai išties buvo labai sunkūs. Tikrai nuoširdžiai norėčiau palinkėti, kad ateityje jo lauktų dar daug daug metų, kurie būtų šviesesni. Ir mažiau skausmingi visom prasmėm.

Burgis, 2015-12-05 09:15:21

qwerty:

1. perkainoti galima ne vieną kartą;

2. laimingai nugyventi iki 65-erių, iki esminio perkainavimo, yra tikras gėris!

3. Jūsų replika rodo, kad Jūs jau iš esmės viską perkainavote; priimkite mano užuojautą…

qwerty, 2015-12-05 10:01:35

Tikrosios vertybės nekinta.Jų nedaug ir jos visos gan paprastos. Todėl ir perkainoti dažnai jų neišeina. Juo labiau esminiai.

Burgis, 2015-12-05 10:18:30

qwerty: aš tikrai neperkainavau TIKRŲJŲ vertybių! Kalbu apie vertybes buitine prasme, pavyzdžiui, apie pasitikėjimą, kad iki niekšiškumo jie nenusileis…

ainna, 2015-12-05 16:08:26

http://tv.lrytas.lt/?id=14492535131448232722#comments_section

qwerty, 2015-12-05 17:39:09

Pasakysiu banaliai: jei turi tokių draugų, kaip P. Dimša ir R.Janutienė, tai priešų nereikia)

Burgis, 2015-12-05 21:11:58

qwerty: tai jau dabar nusprendėte, kad P. Dimša ir R.Janutienė yra mano draugai?! Ne kas Jums su logika, ne kas…

*

Apskritai, gal Jums šiandien diena netikusi, bet aš pagalvojau: kas jis toks, tas qwerty? Kokio jis amžiaus, ką jis veikia? Kodėl aš su juo diskutuoju?

*

O pamatęs tą anonsą irgi pagalvojau: tegu visi viską kalba, rašo, rodo, aptarinėja… Kas jie tokie? Kas aš jiems? Kas jie man?

*

O prie rotušės išgirdau šaukiant: „Ponas Burgi! Ponas Burgi!“

Priėjome. Du puikūs jauni žmonės, savanoriai, pavaišino karštu bealkoholiniu vynu. Pasikalbėjome… Taip ir gyvensiu!

Sokolovas, 2015-12-05 22:28:13

KAI MOKYTOJAUS ROBOTAI

Duok Dieve nesulaukti. Nors…

Vos prieš 18 metų įsigijau “mobiliaką-plytą”. Naujovė! Tik nedaugelis turėjo tada 🙂

Net sapne negalėjau tada įsivaizduot, kad išgirsiu tokį dialogą-“paimsiu mobilų, parašysiu emeilą…”. Tik aštuoniolika metų, o jau… Kur lekiame, į kur?

Vardan milijardinių pelnų plušantys monopolistai, griaudami tūkstantmetinį humanistinį dvasinį Pradą, “robotizuoja” viską, ką tik gali, ir ko (dar) negali.

Žinote, kai girdžiu optimistus šnekant, jog “vis tiek robotams vadovaus žmogaus protas”, vis dažniau pagalvoju, kad optimizmas prilygsta naivumui. Suveiks beatodairiškos kiekybinės kaitos virsmas “naująja kokybe”, ir…robotai vadovaus mums! Dirbtinio intelekto kūrimas lems tai, kad robotai ne tik “maistą ruoš”, bet ir “valgys už mus”.

Dėl suprantamų priežasčių vis mažiau jaunuolių nori būti mokytojai. Tuo tarpu vanagai-reformatoriai atviru tekstu skelbia- “mokytojų netrūksta!”. Nei karto gyvenime nesu sutikęs mokinio, pareiškusio norą ateity mokytojauti, o JIE vis kartoja-“mokytojų trūkumo problemos nėra!”.

Žinote, kuo grįstas tas melas? Daline tiesa jis grįstas!

Ateity planuojama “robotizuoti” mokymo vyksmą. Dėstys…robotai!

Jie kantriai, be emocijų, atsakinės į debiliškiausius tinginių klausimus ( antai,- “ar tai čia daugyba?”, “o tai kaip suprasti “dvigubai didesnis”?” “kaip suprasti “plokštumos taškas”? “…). Aišku, robotas atsakinės tiek kantriai ir monotoniškai, kad visiems greit atšoks noras jį “lazdavoti” kvailais klausimais…Bet…Net pretenzingiausios mamytės aprims, nebus ko kaltinti…

Tikra idilė bus vanagams-reformatoriams. Kai eilinį kartą šutvė “švietimo biurokratų”, siekdami saviraiškos bei pagiriomis ištroškę garbės, nutars “vėl keist programą” ( jei būtų kam rūpintis valstybės pinigais, daugeliui tokių biurokratų jau būtų uždėti antrankiai), – robotai nesvarstys, neprieštaraus, persitvarkys akimirksniu…”Dabar taip reikia”,-teigs jie. kas akimirką. Daug išsivertėlių ir tarp žmonių yra. Bet robotai pralenks juos..

Gyvas mokslas bus pamirštas bei paniekintas, uždavinių atsakymai bus gaunami “mygtuko paspaudimu”. Egzaminus pasiseks išlaikyt visiems, kas tik netingės to norėt…

Simona, 2015-12-05 22:47:28

Gal per daug apibendrintai, bet …

Neseniai vienas artimas zmogus paklause: kam gi reikalingas toks darbas, kai nelieka laiko bendrauti su artimiausiais zmonemis?

Ir as susimasciau, tik siek tiek kita linkme: gal viso gyvenimo paskirtis ir yra bendravimas su zmonemis (seimoje, darbe ir kitur) ir santykiu su jais ir savimi issiaiskinimas paciose ivairiausiose aplinkose (darbe, seimoje, draugysteje ir kt.) ir aplinkybese (esant sveikam, sergant ir kt.)? Ir tik tai skatina tobuleti, t. y. keisti mastyma ir elgesi, ir turi prasme?

Nes visa kita (ivairiu vis tobulesniu materialiu gerybiu kurimas ir toks evoliucionavimas), jei tiketi istorija, veda tik i susinaikinima … Ir tada prasideda viskas is naujo, bet tik materialia prasme.

qwerty, 2015-12-05 23:03:21

Tinklaraštininke, čia Jūs pasakėte, kad tie veikėjai yra Jūsų draugai ir priskyrėte šį teiginį man. Aš tai taip nesakiau. Net minties tokios nebuvo. O qwerty yra aktyvus burgis.lt komentatorius. Reikėtų tokius žinoti. Gerbti ir mylėti. Bei padiskutuoti, kai yra nuotaika)

qwerty, 2015-12-06 00:02:45

Metų pabaigai ir vakarui, koks traukinys gali pas jus atvykti https://www.youtube.com/watch?v=a_jWaScptQ4

Indra, 2015-12-06 09:07:55

„Štai kodėl taip vertinu trumputį žodį „nežinau“. Jis trumpas, bet jo sparnai tvirti. Jis atveria mumyse

pačiuose glūdinčias gelmes ir tas platybes, po kurias klaidžioja menkutė mūsų Žemė. Jei Isaacas

Newtonas nebūtų pats sau ištaręs „nežinau“, net jei jo sodo obuoliai būtų byrėję kaip kruša, jis geriausiu

atveju būtų rinkęs juos ir gardžiai triauškęs. Jei mano tautietė Maria Skłodowska-Curie nebūtų ištarusi

pati sau „nežinau“, tikriausiai būtų likusi gerų šeimų dukterų pensiono chemijos mokytoja, ir jos

gyvenimas būtų praėjęs dirbant šį – visai garbingą – darbą. Tačiau ji ištarė sau: „Nežinau“, ir būtent šis

žodis du kartus atvedė ją į Stokholmą, kur neramios ir nuolat ko nors ieškančios sielos žmonės

apdovanojami Nobelio premija“. (Vislava Šymborska)

Gyvenimas tęsiasi… Laukime tęsinio…

Burgis, 2015-12-06 09:23:36

qwerty: „… jei turi tokių draugų…“ – čia mano žodžiai?!

Tiek to, nebūtina man viską suprasti…

Sokolovas, 2015-12-06 12:56:08

Indrai:

IR PIRMOJI PAŽINTIS TEŽAVI MUS…

Nuostabios Jūsų mintys! Ir pirmosios pažinties akimirka yra svarbiausia Tikrovės pažinimo vyksme…

“Pamatysim, ko nematę, būsim, kur nebuvę”. Ir pirmas žodis- nežinau. Bet tik pirmas. Tarsi nuoširdus prisipažinimas tolimos kelionės pradžioj…

Pragmatikams tai yra svetima. Pragmatikas nesidomi niekuo, išskyrus medžiaginės naudos siekį.

Pragmatikai yra nemokšos? Ne! Tai būtų geriausias variantas. Nes tada jie būtų nematomi, tada jie neišradinėtų mums ( vietoj mūsų) robotų, negriautų Mokslo skubotomis “taikymo vizijomis”.

Pragmatikas gali greitai spręst sunkiausius uždavinius. Bet tuoj pat pareiškia-“na ir kas? čia aišku, tai MAN žinoma, AŠ moku, nieko čia stebėtino…”.

Pragmatikas nejaučia Pažinimo džiaugsmo. Pragmatikas VISKĄ ŽINO. Pragmatikas trokšta tik pritaikymo, t.y. šlamančiųjų.

Apaštalas Paulius mokė: “Jei tu išmoksi visus testamentus…, bet meilės nejausi, tai būsi gelžgalys barškantysis”.

Taip ir pažinimo vyksme. Jis gyvuos tol, kol Romantikai nustelbs pragmatizmą…