Seimo narė Dalia Teišerskytė sugadino savo įvaizdį kalbėdama apie automobilius ir save kaip “nacionalinį turtą” (nevykęs pokštas), bet šįvakar LTV laidoje “Paskutinis klausimas” kalbėjo teisingai. Mūsų ministras Gintaras Steponavičius jau apsigynė nuo apkaltos – oponentai pralaimėjo ne tik balsavusiųjų nuomone. Reforma turi vykti!
Nenoriu jums primesti savo nuomonės, todėl pasakysiu tik tiek: klaidų yra, taisytinų dalykų daug, bet kryptis teisinga: mokslas turi kainuoti, rinka turi veikti, netinkamai dirbantys turi pasitraukti.
O dabar jūs konkretizuokite…
Atsakymai
df, 2009-09-29 11:13:33
Tik viena problema. Dabartiniai abiturientai pasirinks jiems patinkančias specialybes (taigi jie praktiškai numato mokslo vystymosi strategiją), nusineš ten krepšelius. Kai kurios programos nebesurinks studentų ir išnyks. Po 10-15 metų tų specialistų ims trūkti, bet tiek studijų programos, tiek profesoriai bus išnykę. Kokią tuomet išeitį siūlo ministras?
Darth Vader, 2009-09-29 15:10:58
Hmm…mano komentarai / Ip blokuojami?
O ministrą palaikau. Šaunuolis. Pagaliau reforma, kurios 20 metų laukiam.
nv, 2009-09-29 15:27:59
Gerb.B.B. – ,,rinka turi veikti”,
gydytojas – ,,ligonis turi pasveikti”,
mokytojas -,,mokinys turi:mokėti,žinoti,mąstyti,……”
Ekonominė krizė ,,nuvainikavo” rinką, apnuogino bankininkų (savininkų, samdinių –bankų tarnautojų) liguistą gobšumą.Pasaulio ekonomistai pasidalino į dvi stovyklas : ,,rinkos reguliuotojus” (rr) ir absoliučios rinkos (ar) gynėjus. Dialektiškai vertinant, abi jos klysta, žmonijos kelias į ateitį vingiuoja tarp ,,rr” ir ,,ar”.
Aukštojo mokslo reforma primena griūvančio pastato stogo keitimą : sienos (vidurinis išsilavinimas) virsta, pamatai (pradinis mokslas) –suskeldėję.Kiek tas stogas ant griuvėsių laikysis?
Burgis, 2009-09-29 15:52:38
df ir nv: pritariu, kad rinka nėra panacėja nuo visų bėdų, bet, deja, pasaulis nieko geresnio neišrado (ir vokiečiai balsavo ne už socialistus…): arba abiturientai, jų tėvai, vyresnieji draugai, patarėjai lems mokslo vystymosi eigą, arba ją lems švietimo valdininkai, o jų yra ir nukriošusių, ir savanaudžių, ir korumpuotų…
Apie stogą: taip, ne visada prasminga lopyti stogą, kai sienos suskeldėjusios, bet jei sienos skeldėja dėl kiauro stogo – prasminga. Kažkodėl manau, kad dabar taip ir yra – aukštasis mokslas nebepateikia tinkamo užsakymo viduriniam mokslui.
Ro, 2009-09-29 16:32:55
Mokslas TURI kainuoti, bet ne tūkstančius ar milijonus… 🙁
edgaras, 2009-09-29 16:57:49
Ro: gerai vakat pats Steponavicius “suvarte” ten viena, kai paklause apie paskolas, buk geras studentas ir nereiks uz moksla moket 😉
Baisuoklis, 2009-09-29 17:12:09
Ministras apsimete slangu… Regis klausimas buvo ne del paskolos uzsimoketi uz moksla, bet del paskolos pragyvenimui.
Darth Vader, 2009-09-29 18:30:33
Mokslas – tokia pati paslauga, kaip kompiuterio taisymas ar konsultacija verslo klausimais. Jei firma pasakys: mums reikia kompiuterių, duokit dykai – koks bus atsakymas?
Tik mokamas mokslas sukurs sąlygas kokybiškoms studijoms. Gabieji nemokės, kiti, jei negabūs, tegu skolinasi.
Baisuoklis, 2009-09-29 19:45:57
Is esmes tai taip… Bet !!! Gausiai sumokejes gali gauti snypsta. Ka, beja, esu patyres.
Laimei ivertinimai buvo geri – kiek tegaila tik sugaisto laiko. Vyliuos (o ir imtis nedidele), jog taip ne visur.
Neprisistatantysis, 2009-09-29 19:49:28
Darth Vader, nemokės ne gabieji, o gerai besimokantys (t.y. įtinkantys sistemai). Yra skirtumas. 😉
ewal, 2009-09-29 20:11:09
@Baisuoklis
Sprendžiant pagal tavo rašymą, tie “geri pažymiai” – kažkoks nesusipratimas.
Manfredas, 2009-09-29 20:42:35
Neprisistatančiajam: sunku genijams. Mąstymas netipinis, pranašesnis (ergo gabieji, ne šiaip tik kokie ten gerai besimokantys), tik štai “sistemai” (uždavinukams egzamine) vargšai niekaip įtikti negali… Baikim juokus vieną kartą.
O studijų kainos mano akimis vis dar per žemos – tol, kol “”indigo”” vaikai į vieną studijų prašymą tebesutalpina anglų filologiją, civilinę teisę, mechatroniką, verslo vadybą ir viešąjį administravimą; tol, kol Kauno technologijos universitetas teberuošia sociologus ir medijų filosofiją, o Mykolo Riomerio universitetas – informatikus; tol, kol Utenos Kolegija tebeleidžia sau būsimų informatikos inžinerijos profesinių bakalaurų nemokyti programavimo…
Laukiu, kol išgirsiu būsimą informatiką sakantį: “aš noriu išmokti programavimo, tinklų ir kompiuterių priežiūros, todėl stosiu į kolegiją. Universitetas man per brangus, o ir žinios ten teorinės – matematikos visokios”. Deja.
Tiesa, Steponavičiaus dėka dar yra vilties, kad tokia diena kada nors ateis. Už tai ir pagarba jam.
Burgis, 2009-09-29 21:52:47
Naujas posūkis šiai diskusijai. Ką tik pažiūrėjau Rūtos Janutienės laidą “Paskutinė instancija”. Siužetai trys: 1) neturinčio aukštojo išsilavinimo Gedimino Kirkilo magistro diplomas, gautas iš VU TSPMI; 2) gabūs vaikai nepateko į Muzikos akademiją, nes ministerija prieš pat priėmimą pareikalavo turėti valstybinio lietuvių kalbos brandos egzamino pažymį; 3) nuo spalio 15 dienos žadama panaikinti VU Kauno humanitarinį fakultetą. Pagrindinė laidos mintis – dėl visų tų nesąmonių kaltas ministras Gintaras Steponavičius.
Pripažįstu, kad šį kartą į kameras ministras kalbėjo neužtikrintai, bet noras jį “sudoroti” buvo matyti iš kiekvieno kadro. Šlykštu! Tuos tris siužetus galėčiau pakomentuoti taip: 1) G.Kirkilo ir J. Niedvaro tandemas “Vilniaus prekybos” fone – mokslo išniekinimas; VU rektorius rizikuoja patekti į kalėjimą; ministras diplomų nedalija; 2) su gabiais muzikai ir menui vaikais šiemet pasielgta neteisingai; visi skuboti reformos veiksmai klaidingi, bet ministras po prezidentės rinkimų galėjo ir neturėti šansų; tai, žinoma, ne pateisinimas, bet klaidas galima ir pripažinti, ir ištaisyti; 3) nors VU KHF dekanas – mano geras draugas (gal buvęs?), nors kalbėjusios į kamerą mamos dukrą mes mokėme gimnazijoje, bet tiesa brangesnė: kam Kaune reikalingas Vilniaus universiteto fakultetas? Ko negali, nemoka padaryti KTU (jį baigė, jame dirbo ne tik KHF dekanas, bet ir ne vienas dėstytojas) ir VDU? Žinoma, J. Niedvaro su G. Kirkilu per šūvio atstumą negalima prileisti prie KHF ir bet kurio kito universiteto, bet reforma būtina! Tačiau panašu, kad G. Steponavičiui jos tęsti neleis – ministras turi būti “kišeninis”…
sonata, 2009-09-29 22:17:09
Viskas gerai, tik ar ta reforma turi pagrindimą? Turėjom žemės ūkio reformą – tiek daug nedirbamų žemės plotų iki jos nebuvo; turim gerą desėtką metelių tebevykstantį sveikatos priežiūros restruktūrizavimą – švelniai tariant, per daug užspeistų į kampą “valdiškų”medikų , praktiškai be atsakomybės dirbančių jų kolegų “privatininkų”ir beteisių pacientų su desperatiškais grasinimais skųstis “aukščiau”. Geležinkeliečių projektai turėti greituosius traukinius iki 200 km/h “susiurbė” lėšas ir sumažino planuotą “greitukų” lėkimą vos ne pusiau.Dabar dar išbandymas aukštojo mokslo reforma. Paveiziesma…
Raimundas Zabarauskas, 2009-09-30 07:49:05
Per daug aukštojo mokslo institucijų ir vietų juose reiškia biudžeto lėšų švaistymą (nekalbant apie studentų šeimų lėšas, AM kokybę, šalies prestižą).
Sonata, ar yra koks nors būdas taip atlikti AM reformą, kad ir sumažėtų šis dirbtinai išpūstas sektorius, bet kartu ir išliktų visi dabartinių universitetų darbuotojai, pastatai, na ir KIEKVIENO abituriento įgimta (nes juk ne užsitarnauta?) teisė į aukštąjį mokslą?
Nuomonė, 2009-09-30 09:52:33
O, jums čia visiems gaila kad žmones aukštuosius baigia? Ambicijos kažkokios? Nežinau, skaitau skaitau aš šitą diskusiją, ir man toks jausmas kad dauguma čia norėtų grąžinti Tarybų Lietuvos mokslo sistema. Turėjom KPI, turėjom KMU, Vinco Kapcuko universitetą (VU), Žemės ūkio, pedagoginį ir kūno kultūros. Šeši universitetai. Į juos įstot buvo nepaprastai sunku, nes kaip visiems (tikiuos) nepaslaptis tarybų universitetuose galiojo principas “patepsi – toli važiuosi”. Na ir važiuodavo. Žinau pavyzdžių kaip “medikas” net iki 4 – 5 kurso nesimokydamas ištempdavo. Mat “tepė”. Visi burbėjo, visi buvo nepatenkinti – bet niekas absoliučiai neburbėjo dėl to kad stoja žmonės į universitetą. Iš vis koks jūsų reikalas, kur žmogus stoja, ar jis stoja į universitetą ar eina butelių rinkti. Gyvenimas po to atsijoja ir medikus, kurie tepė, pasodina už netinkamai išoperuotą apendicitą ir didžiuosius politikus (Uspachikas, Kirkilas) su aukštuoju nusodina. Bet burbėt dėl to kad kažkas stoja į universitetą (ir į jį įstoja) – nesąmonė. Kaip ir dėl to pačio VU KHF, aš ten nesimokiau, bet šiaip jau jis ilgiau gyvuoja negu tas pats VDU… Be to tai yra penktas fakultetas pagal pažymius ir uždirbama pelną VU. Bet mes lietuviai, visada mėgstam burbėt kai kitiems sekas, kai kiti kažką daro, nors atrodo jie to neverti. Panašu, kad šioje svetainėje irgi dauguma tokių. Gaila.
Raimundas Zabarauskas, 2009-09-30 10:49:19
Universitetai finansuojami iš biudžeto. Dalis studentų nesimoko, tik studentauja. Biudžeto skylės lopoma pensininkų, motinų sąskaita, užuot drastiškai sumažinus beprasmes išlaidas.
Sutinku, man tikrai gaila, kad „žmonės aukštuosius baigia“. Kuo čia dėta kieno nors sėkmė?
Burgis, 2009-09-30 12:49:21
Nuomonei: baigia? aukštuosius? ar tik diplomą gauna? Žr. temą apie Verdį.
Rūta, 2009-09-30 15:13:07
„Gyvenimas po to atsijoja ir medikus, kurie tepė, pasodina už netinkamai išoperuotą apendicitą ir didžiuosius politikus (Uspachikas, Kirkilas) su aukštuoju nusodina.“
O tai, kad kažkam po netinkamai išoperuoto apendicito reikės visiškai pakeisti gyvenimo būdą arba visai gyvenimo atsisakyti – smulkmena? Po nusodinimo didžiųjų politikų darbo rezultatai stebuklingai išnyksta / neatlikti darbai savaime nusidirba? Nusodina ir pasodina visus, kuriuos reikia? Didžiąją dalį?
Evaldas, 2009-09-30 15:37:02
KLAIDOS ATITAISYMAS: gerb. autoriaus tekste įsivėlė klaida “VU TSPMI”. Turi būti “VU TVM”. Problemos esmės tai nekeičia, tačiau … Ačiū Dievui, TSPMI J.Niedvaras dar nevadovauja 🙂
Baisuoklis, 2009-09-30 17:01:07
Vienas protingas ir gerbiamas zmogus yra pasakes: “jei jau ir is pardaveju reikalaujama aukstojo mokslo diplomo, tai universiteto pareiga ta diploma isduot”
Dainora, 2009-09-30 17:27:00
taip, o paskui troleibusus tik profesoriai galės vairuot 🙂
Burgis, 2009-09-30 18:18:25
Evaldui ačiū, kitų atsiprašau – klausiau neatidžiai…
sonata, 2009-09-30 21:58:36
Raimundui Zabarauskui: jei žinočiau atsakymą i Jūsų klausimą, mažų mažiausiai būčiau kokia nors švietimo ministro patarėja:) Deja… deja ne dėl to, kad ja nesu. Deja dėl to, kad neformalioj aplinkoj girdžiu iš jaunų žmonių, jau dabar mokančių už studijas aukštojoje mokykloje anaiptol nedžiuginančius dalykus. Į klausimą, ar lanko paskaitas, teatsako klausiamu žvilgnsiu. Klausimas apie kursinių rašymą ar laboratorinių darbų atlikimą sulaukia atsakymo: Ctrl+ C; Ctrl +V. O visai nepadoriai nuskambėjęs klausimas, ar nepervargsta per sesiją, sulaukia atsakymo:” Jūs ko čia apsimetinėjat? Negi nesuprantat – motina nemažas “babkes” univerui moka, kad vadybos bakalaurą gaučiau… tokiu atveju smegenų džiovint nereikia”. Viliuosi, kad tai nėra masinis reiškinys, nors jau susidarytų apklaustųjų statistiškai patikima imtis:/…
Pentium100, 2009-09-30 22:52:53
Sonata,
Taip, tai bus masinis reiškinys. Anksčiau tai buvo 3 rūys studentų:
-
tie, kurie mokosi, gauna stipendiją, nereik mokėt už mokslą. Galbūt jie mokosi tik dėl to, kad jiems tie 200Lt stipendijos yra daug, gal dėl to, kad nori mokytis.
-
tie, kurie moka nedaug už mokslą (520Lt ar kiek). Mokytis reik mažiau, bet reik litų turėt.
-
tie, kuriems tėvai nuperka diplomą. Mokytis nereikia, svarbu susimokėjai kam reik ir gausi.
Man taip atrodo, kad dabar liks ir bus įteisintas tik trečias tipas. Tie, kuriem svarbu pinigai (arba jų neturi) mokytis negalės, darbo negaus galės pasikart ar išvažiuot į užsienį, o tie kas mokės, s už diplomą, tikėsis gauti jį be didesnių bėdų ir vargų.
“Tu nori, kad aš mokėčiau už mokslą ir dar mokyčiaus? Tai kam aš tada tau moku? Duok diplomą”.
Bus perversta KTUG taisyklė “arba moki, arba moki”. Kadangi visi mokės (litus) tai mokėti (matematikos) nereikės.
Dainora, 2009-09-30 23:49:00
Nežinau nežinau. Mes vieną vaiką išleidom studijuoti į užsienius, bet antro – bent dabar – niekaip neišgalėtume, jei reiktų mokėti. (kol kas dar gimnazijoj). Esu, o nelaime, kolegijos dėstytoja. Vyro verslas ant bankroto slenksčio. Vaikai gabūs (abiejų vidurkis arti 9). Jei neliks valstybės remiamų studijų – mūsų valstybei – irgi “šakės”. Todėl, kad susimokės ne GABIEJI, o TURTINGIEJI.
Visažinis ministras, 2009-10-01 00:25:10
Sistema turi veikti… Priemonės nesvarbu… Dėl muzikos akademijos, tai totalus absurdas. Kažkaip pasigendu čia žmogiškojo faktoriaus specifinėm specialybėm. Iš esmės reforma buvo būtina, bet ar naudinga, greit dar nesužinosime.
Be to niekaip nesuprantu, prie kurio ekonominio modelio mes čia einam, ar kai mokesčiai dideli ir už viską moka valstybė, ar kai mokesčiai maži ir už viską moka vartotojas? Nors turbūt kaip visada bandoma išrast dviratį, didinkim mokesčius, už viską mokėkim ir savo pinigais taisykim vyriausiybių klaidas 🙂 Juk smagu gyventi Marijos žemėj.
Neprisistatantysis, 2009-10-01 01:33:17
Manfredui: nesinori čia plėtotis, bet ar tik ne per siaurai apibrėžiame gabaus žmogaus bukoje sistemoje dramą?..
Tiesa, yra tokių, kas gavę savo blizgantį Brandos atestatą jaučiasi tokie puikūs, taip užmiega ant laurų, kad nespėja susigaudyti kaip ir kada įvykdyti minimalius programos reikalavimus.
Yra tokių, kas neapsikenčia su kvailais reikalavimais ir aukščiausių balų nesiekia iš principo.
Bet yra ir tokių, kuriems diplomas yra nei pradžia, nei pabaiga, nei iššūkis… Tiesiog ketveri metai tampantis su grupe. Tai žmonės, kuriems ketveri metai bakalauro lygio kvalifikacijai pasiekti realiai yra jaunystės ir talento švaistymas.
Tai ne teorinė prielaida, o klausimas išplaukiantis iš patirties mano pažįstamų žmonių, kurie JAU baigė atskiras programas iš tokių skirtingų mokslų kaip: filosofija + teisė, teisė + ekonomika, politikos mokslai + informatika, informatika + statyba, žurnalistika + teisė, informatika + filosofija, ekonomika + teologija, jau nekalbant apie tuos, kas šalia pagrindinės specialybės mag. dar baigė MBA.
Kam tiems žmonėms tie diplomai? Ką jie dirba, kiek sėkmingai, kiek prasmingai išnaudoja tas skirtingų sričių žinias savo kasdienybėje — gal tai temos atskirai diskusijai…
Kiek žmonių turi magistro lygį pranokstančias žinias, bet nesiekia to įrodančių diplomų (ir kodėl nesiekia) — dar kita diskusija…
O mano pirminė replika buvo nuoroda į štai tokį klausimą: kaip švietimo sistema prisideda ar trukdo tam, kad gabus žmogus į gyvenimą įžengtų su savo visa jėga ir išskirtinumu?
Raimundas Zabarauskas, 2009-10-01 06:12:37
Sonata, atsakymas yra NEĮMANOMA, ir nereikia būti ministru ar jo patarėju.
Norint sumažinti dibtinai sukurtą pinigų ir sveiko proto švaistymo absurdą, reikia jį sumažinti.
sonata, 2009-10-01 07:22:44
Raimundui Zabarauskaui: šiaip tai visas gyvenimas yra tik pinigų švaistymas:) . Ir dar – tamsią liaudį labai lengva valdyti.
petras, 2009-10-01 08:49:03
Dainorai: tai kaip suprantu “gabiesiems” (kurie gerai mokosi ir labai gerai išlaiko egzaminus) nereikės mokėt už mokslą. Visiem kitiem reikės. Ar aš blogai kažką supratau ?
Burgis, 2009-10-01 10:08:35
Gerbiamieji, labai smagu, kad tiek daug teisingų minčių parašėte! Pridėsiu šiokią tokią savo viziją.
Švietimo sistemą sunku staiga pataisyti, bet, laimė, sunku ir staigiai sugriauti. Dabar svarbu pakeisti “vektoriaus kryptį”, nuostatas. Pavyzdžiui, nuo vaikų darželio, nuo pirmos klasės kas diegiama: a) vienodai gerai gali mokytis visi? b) mokslas pats savaime yra vertybė, gyvenimo džiaugsmas, nebūtinai siejamas su prestižu, geru atlyginimu? c) mokslas yra tikras kelias į valdžią, turtus, šeimos laimę? d) blogai mokysies – neįstosi į universitetą, o tai turi būti kiekvieno siekiamybė? e) mokymasis yra ne pramoga, o sunkus darbas? Ir t.t.
Antras klausimas – kas tas nuostatas diegia ir diegs: seni, patyrę mokytojai, sutinkantys dirbti ir už nedidelį atlyginimą? b) jauni, energingi žmonės, gaunantys gerus atlyginimus, bet nespinduliuojantys erudicija? c) privačios guvernantės, užsienio mokyklos, privatūs guru?
Trečias klausimas (jį čia kažkas jau labai tiksliai suformulavo) – kas už tai mokės: a) valstybė (mes) visiems po lygiai? b) valstybė diferencijuotai pagal gabumus, darbštumą? c) kiekvienas pagal savo išgales?
Ketvirtas klausimas – kas vairuos ir prižiūrės švietimo sistemą: a) “autonomininkai”, privatūs dalininkai? b) valdininkai (kuriuos valdo politikai)? c) tarnautojai (specialiai sukurtos nepriklausomos tarnybos)?
Išvada: kol kas nelabai daug ką galima pakeisti, lieka pasikliauti rinka ir dorais žmonėmis; didžiausia atsakomybė – šeimai.
Raimundas Zabarauskas, 2009-10-01 12:03:58
„tamsią liaudį labai lengva valdyti“
Jūs visiškai teisi. Liaudies šviesumas, kaip funkcija nuo vietų universitetuose skaičiaus, turi savo ekstremumą (maksimumą), kuris yra smarkiai viršytas, todėl toliau didinanat tų vietų skaičių šviesumas tik mažėja.
Nesant konkurencijos niekas neskatina šviestis.
sonata, 2009-10-01 12:45:05
Konkurencija tarp tėvų piniginių?
Raimundas Zabarauskas, 2009-10-01 15:28:48
… beveik „duonos ir diplomų“…
Arnas, 2009-10-01 19:12:13
Prie ko čia tėvų piniginės, nesuprantu.. Juk visi geriau besimokantys gaus valstybės finansavimą, tiesiog dabar valstybė pinigus paskirs pagal studentą, o ne pagal universitetą.. Nes bent jau pernai tai mano draugas įstojo į pilnai finansuojamą vietą VGTU su egzaminų rezultatais 2, 13, 23 ir dar gavo stipendiją pusei metų. Taigi tėvų piniginės konkuruos tik tų abiturientų, kurie nelabai verti mokytis universitete.
O pagrindinė reformos problema yra tame, kad visi gabiausieji nesustotų į tas pačias specialybes, t.y. kad valstybė iš gabiausių ruoštų įvairių sričių specialistus, o ne tik medikus, ekonomistus ir teisininkus.
Raimundas Zabarauskas, 2009-10-02 07:14:06
Jei mokytis būtų sunku (o ne brangu), ir vietų universitetuose būtų tik tiek, kiek reikia specialistų (o ne kiek jų nuperka tėvai) štai tuomet visi specialistai ir būtų ruošiami vien iš gabiausiaųjų.
Pentium100, 2009-10-02 11:36:53
Raimundui Zabarauskui:
Va, reikia padaryt universitetą panašų į KTUG – įstot sunku, mokytis sunku, vietų nedaug, bet, jei įstojai, tai nereikia mokėt krūvos pinigų.
Daiva, 2009-10-10 10:18:57
Emmm… O kur Jūs matėte rinką? Jei noriu studijuoti fleitą, pasirinkimo tiek pat, kiek ir elektros tiekėjų ‘rinkoje’.
Pradėta ne nuo to galo, kaip visada. G-Step pažadėjo reformos proga un-tams pervesti nebe 47 proc., kaip anksčiau, o visus 100 proc. valstybės asignavimų. Jei tai būtų padaryta anksčiau, universitetai jau galėjo atsinaujinti.
Arba ne – kai kurie rektoriai galėjo dar labiau pralobti. Tik kas apsaugos, kad taip nebūtų pasisavinami krepšeliai?