*
Kaip gerai, kaip gerai, kad Švietimo ir mokslo ministrė turi dukrą abiturientę! Visai kitaip mato, kad reikia pasirūpinti vaikais (vaiku…). Žaibiškai reaguoja. Nes kitais metais jau bus vėlu…
*
Ir vis tik nesugeba išspręsti tos neišsprendžiamos lietuvių kalbos ir literatūros (apie matematiką – kitą kartą…) brandos egzamino problemos. Iš vienos pusės, tai egzaminas apie lietuvių literatūrą, o ne šiaip literatūrą. Iš kitos pusės – daugybė moksleivių nemėgsta tos lietuvių literatūros. Iš trečios pusės – juos reikia priversti pamėgti tą literatūrą arba priversti apsimesti, kad pamėgo. Iš ketvirtos pusės, daugybė moksleivių apskritai nieko literatūriško nebeskaito. Iš penktos pusės, tie vargetos mokytojai irgi labai mažai beskaito. Ir pagaliau – ką tokio didingo per 27-erius metus parašė dabartiniai lietuvių rašytojai?
*
Tai va, kokia problema!
Kaip ją sprendžia valstybė? Ministrė rūpinasi savo dukra. O valstybė sako: „iš praeities tavo sūnūs…“ – ir stato viduryje sostinės bunkerį, ir verčia jaunus žmones, laikančius lietuvių literatūros, istorijos VBE, veidmainiauti. Nes tie valstybės lyderiai juk irgi veidmainiauja! Tai ir jūs, jaunieji Lietuvos kūrėjai, to turite išmokti.
*
„Nebeužtvenksi upės bėgimo…“. Jūs dar nesupratote, kokia išradinga ta Z karta! Savo dukrai ministrė gali stengtis padėti. Kiti patys ras savo kelią. Žolė ir pro asfaltą prasikala.
Atsakymai
petras, 2017-11-27 15:49:33
Man tai visai nesuprantama, kodėl literatūros egzaminas yra privalomas. egzaminas turėtų būti pasirenkamas, kaip ir daugelis kitų.
O privalomas turėtų būti tik lietuvių kalbos gramatikos (rašybos) ir minimaliai teksto suvokimo bendras kažkoks egzaminas.
pirmas būtų skirtas tiems, kuriems stojant reiktų tokio egzamino. o antras tai būtų privalomas, kaip įrodymas, kad po 12 metų mokymosi mokykloje, Lietuvos piliečiai yra raštingi.
Šiaip kai aš laikiau egzaminus, buvo bendras egzas literatūros ir gramatikos, bet vėliau tais pačiais metais sugalvojo įvertinant atskirti į du atskirus egzaminus ir atestatui išrašė priedą su rašybos įvertinimu. tai visai neblogai buvo, ypač kai stojant į tiksliuosius mokslus ėmė to rašybos egzo įvertinimus, kas vėlgi yra visiškai logiška.
taip kad, nieko naujo net nereiktų išradinėti.
Sokolovas, 2017-11-27 16:16:06
Literatūros egzaminas neturi būti privalomas. Tačiau jo niekas ir neatšaukia.
Padaryta tik tiek, kad abiturientai, rašydami rašinį laisva tema, galės remtis norimu, o ne jiems nurodytu, rašytoju. T.y. vis tiek rašytojai būtini.
Padaryta dar painiau.
Buvo skaudu žiūrėt, kiek pernai abiturientų, gerai išlaikiusių Matematiką bei kitų Normalių dalykų egzaminus, nukentėjo dėl to, kad menkai nutuokė apie prieš šimtą ar daugiau metų sukurtas visokias “paskenduoles”.
Rašytojo kūryba- jo fantazijos produktas. Fantazijos produktas negali būti privalomas raštingumo kriterijus.
Pritariu Petrui. Literatūros (rašytojų kūrinių) egzaminas turėtų būti pasirenkamasis. Privalomas turi būti tik raštingumo patikrinimas.
Be to, būtina panaikint gimtosios bei užsienio kalbų įskaitas, vykstančias balandžio mėnesį, nes jos trukdo mokytis, bei ruoštis egzaminams.
Matematika turėtų tapti išties privalomu egzaminu. Taip buvo anksčiau, kol neprasidėjo švietimo sistemos griovimas.
skaitytojas, 2017-11-27 22:50:43
Ministras rūpinasi pacientais:
https://www.delfi.lt/sveikata/sveikatos-naujienos/nepaisant-teismo-sprendimo-kauno-klinikose-pacientams-nenaudingi-ribojimai.d?id=76465741
Sokolovas, 2017-11-28 09:45:53
NAUJIESIEMS METAMS ARTĖJANT (12)
Šešiakampę žvaigždę sudaro du vienodi susikertantys lygiakraščiai trikampiai, kurių kraštinės susikirtimo taškuose dalijamos į tris lygias dalis.
Vieno trikampio plotas 1513,5. Apskaičiuokite šešiakampės žvaigždės plotą.
P0, 2017-11-28 10:14:32
Niekada nesupratau, nesuprantu ir nesuprasiu Lietuvių kalbos literatūros egzamino prasmės, esmės, kubinės šaknies ir principų… Kam jis reikalingas? Kodėl man turi būti įdomus autoriaus vidiniai išgyvenimai? Trancendencinio pasaulio mistika ir marazmai?
Gramatika – privaloma. Nes tikrai daug tautiečių NEMOKA rašyt be klaidų (GĖDA!).
Literatūra? Leiskit man pačiam pasirinkt…! Einu į teatrą, skaitau kūrinius. Kai kuriem jų – reikia subręsti, kitiem – išgyventi, tretiem – patirti… Skaityt vien tam, kad varniukę užsidėt… KAM? Kad atbaidyt žmones nuo skaitymo malonumo?
Aleksandras, 2017-11-28 12:10:06
Gerb.Sokolovui:
– Labai smalsu sužinoti Jūsų uždavinių atsiradimo “virtuvę”: speju kažkokie aukštesnio lygio (pvz. vektoriai, geom figuros, kompleks skaičiai ir t.t.) dariniai staiga parodo Jūms ankščiau nematytus ryšius ir sąsajas, bet gal yra kitaip.
Papasakokite… manau visiems bus labai įdomu ir naudinga…
Sokolovas, 2017-11-28 13:12:15
DŽIAUGIUOS AKIMIRKA LAIMINGA…
Gerb. Aleksandrui:
O žinote, aš ir pats nenutuokiu tos “virtuvės”. Uždaviniai -ne Žemės kūrinys. Tai lengva įrodyti. Juk, jei atsidurtume kitoje,-civilizuotoje,-planetoje, tai juk ir ten matematikos dėsniai nebus kitokie…
Tuo tarpu aš esu Žemės dulkė. Ir galiu būti tik dėkingas nuostabioms akimirkoms, kuomet taip netikėtai apsireiškia jie man…
Tiesiog reikia nuolat stebėtis! Niekada negalvoti tokia linkme, esą “na kas čia įdomaus, čia juk tokia formulė, tai juk logiška, tai juk skaičiai taip susidėliojo…”
Taip galvojant, bus žiauriai neįdomu gyventi. Ir…Kas tada iš to lašelio sukauptų žinių, jei jos tampa “savaime suprantamos- aiškios-nuobodžios”.
Ne, ne atsitiktinai viskas “taip” susidėlioja. Ir tai įdomu ne dėl “išmoktos logikos”, o dėl to, jog tą nuostabų Pasaulį supa daugybė Nepažintų reiškinių.
Taip, pažinimui ribų nėra. Bet…Tas Pasaulis visada bus stipresnis už žmogų. Už mus visus…
Ir todėl mokiniai, matematikos besimokantys. turi suvokt – kuo geriau sekasi gilintis į to Pasaulio paslaptis,- tuo daugiau reikia dirbti, gilintis, stengtis.
Pakeleivis, 2017-11-28 13:29:50
Gerb. Sokolovui: 1513,5 dalinam iš 9, dauginam iš 12 ir vėl… ‘2018’. Sėkmės jums “matematikos pasaulyje” ir laimės ateinančiais 2018-ais Metais!
Burgis, 2017-11-28 14:02:18
P0: 100 balų!
skaitytojas, 2017-11-28 15:30:08
Prancūzijos mokyklose prancūzų literatūros egzaminai yra privalomi.
http://media.education.gouv.fr/file/special_1/39/5/grilles_horaires_136395.pdf
petras, 2017-11-28 16:04:29
Skaitytojau, tai ką ?
Aleksandras, 2017-11-28 16:35:56
Gerb. Sokolovui
… dabartinė mano sritis lb nutolusi nuo (klasikinės) matematikos, bet man dažnai tenka ieškoti tam tikrus “užslėptus” ryšius… ir geriausieji sprendimai gimsta būtent taip, kaip aprašėte Jūs… bėje Galimų pasaulių koncepcija (ir kontingentinių ir nekontingetinų tiesų ideja) yra labai populiari šiuolakinėje logikoje ir vienas iš jos bazinių dėsnių sako,kad matematinės tiesos išleika tiesingomis visose Galimuose pasauliuose… ka Jųs ir pasakėte
skaitytojas, 2017-11-28 18:40:43
petrui: paaiškinsiu suprantamai-prancūzų kultūra pasaulyje užima vieną pirmaujančių pozicijų. Prancūzijos vidurinėse mokyklose dėstoma ne tik literatūra,bet ir filosofija , teatro menas,kai kuriose-ir lotynų kalba.Prancūzijai nei EK tautinių mažumų komisaras nei EP neturi priekaištų dėl to,kad Prancūzijos valstybinėse mokyklose mokoma tik prancūzų kalba, nors Prancūzijoje gyvena nemažai įvairių tautinių mažumų kilmės gyventojų.Tiesiog Prancūzijos Konstitucijoje parašyta:Respublikos kalba-prancūzų. Prancūzijos pilietis ir prancūzas Prancūzijoje iš esmės reiškia tą patį, kokios kilmės bebūtų tas Prancūzijos pilietis.
Kalbu apie tautinės,pilietinės savigarbos , taip pat pagarbos savo kultūrai ir kalbai,valstybei ugdymą mokykloje.
O Lietuvoje būna ir taip:
” Monika Gimbutaitė.Vytis Lukiškių aikštėje skaldo fondo narius.15min.lt 2017-02-08
….Paklaustas, kas trukdo fondui įgyvendinti idėją, V.Kavaliauskas teigė: „Praėjusią savaitę, ketvirtadienį, buvo Seimo komiteto posėdis, kuriame kultūros viceministrė pasakė, kad šitas militaristinis siaubas nebus pastatytas. Juk taip pavadino ir mūsų herbą!“…”
https://www.15min.lt/kultura/naujiena/vizualieji-menai/nesutarimai-del-vycio-ir-fondo-viduje-ir-tarp-valdzios-atstovu-929-752546
nuoba, 2017-11-28 22:37:20
Skaitytojui,
nežinau kaip Prancūzijoje, bet Lietuvoje militarizmo šmėkla laimi prięš pacifizmo balandį gal santykiu 9:1
petras, 2017-11-29 08:12:03
Skaitytojau, nesenai buvau pas mus prancūzą sutikęs, tai jis man visą valandą verkė kaip pas juos blogai, kaip juos afrikiečiai ir azijiečiai okupavo vos ne. apie kokius tu čia piliečius prancūzus kalbi, kai draugiškose varžybose su alžyru (ar tunisu dabar gerai nepamenu) Prancūzijoje, prancūzų himnas nušvilptas buvo. nejuokink geriau.
Ir prancūzų kultūra nieko nepirmauja, jei ir pirmauja kas pasaulyje, tai nebent JAV kultūra, kurią perima didžioji dauguma kitų vakarų ir ne tik šalių.
vienu žodžiu, reik mažiau dairytis kas kaip gyvena, o daryti taip, kaip pats nori ir manai esant gerai, o ne ką kažkas už tūkstančio kilometrų daro.
Sokolovas, 2017-11-29 09:25:41
Kiekvienoje šalyje yra daugybė trūkumų. Bet Prancūzijoj matematikos dėstymas ir egzaminas yra aukštumoje! Mums iki jo vai kaip toli !
petras, 2017-11-29 13:16:14
Sokolovai, o tai galėjo būti kitaip pas mus ? ar didelė tikimybė, kad pas mus galėtų būti kitaip nei yra dabar ? aišku įvertinkit visą isotoriją mūsų teritorijoj ir visas aplinkybes.
atsakymas (nes nebegaliu ilgai lauktis sprendimo jūsų): jei įvyko taip kaip įvyko, o kiti variantai neišsipildė, tai manau tikimybė, kad pas mus galėjo būti kitaip lygi nuliui. taip, kad verkimas ir rodymas į kitus šiuo atveju nulinės naudos.
o daryt išvadas, kad va jei prancūzai laiko egzaminus, tai jei ir mes laikysim egzaminus ir gyvensim kaip prancūzai yra klaidingas (arba ne visada teisus), nes mes jau laikom egzaminus, o kaip prancūzai negyvenam.
todėl galim padaryt, kad egzaminai būtų ir pas mus aukštumoje, bet tik ne aklai kopijuodami kitus, o mąstydami racionaliai.
Esencija, 2017-11-29 18:33:48
Ne visai aišku, ką jūs turite prieš dabartinę švietimo ministrę? Argi tai yra blogai, kad ji rūpinasi savo dukra? Tai kodėl nuolatos pabrėžiat, kad švietimas jums rūpi, nes jūsų anūkėliai yra mokyklinio (šviečiamojo) amžiaus? Vadinasi, ir Burgis kažkuo savanaudiškai suinteresuotas.
***
O dabar užduotis visiems: išvardinkit visų 17-os vyriausybiu švietimo ministrus, nesinaudodami šaltiniais- tiesiog iš atminties (tiesa, iki 7-os vyriausybės buvo jungtinė kultūros ir švietimo ministerija).
**
Dabar savo žinias pasitikrinkit Vikipedijoj ir parašykit, kuriems ministrams neturėjot priekaištų.
Simonas M., 2017-11-30 00:52:58
Man teko bendrauti su vaikais iš prancūzų mokyklos Vilniuje. Ir aš iš pradžių maniau, kad jų mokymas turėtų būti aukštesniame lygyje. Matematikos vadovėliuose moksleiviai yra skatinami naudoti kompiuterines programas Geogebrą ir Scratch (padeda spręsti geometriją ir programuoti). Jų uždaviniai daug įdomesni ir iliustracijos spalvingesnės. Man tai paliko didelį įspūdį. Tačiau ėmė aiškėti, kad jie neprisiima atsakomybės už mokinius, kuriems nesiseka. Nors jie vaikus ugdo jau nuo trijų metų, 11 metų ugdę vaikus jie gali pasakyti, kad jų rezultatai yra per žemi ir pasiūlyti susirasti kitą mokyklą. Todėl nežinau ar gerai yra idealizuoti tą prancūzų mokymą.
Sokolovas, 2017-11-30 06:57:22
Simonui M:
O tai kas čia blogo, kad tinginčius mokytis mokinius siunčia į kitas mokyklas, kad netrukdytų stropiems?
Atsakomybę visų pirma turi prisiimt tėvai, ir pats mokinys.
Blogai, kai mokytojas “nori to mokslo” labiau, nei mokinys.
Dar blogiau, kai siekiama suteikti “gerą išsilavinimą VISIEMS”, kaip yra pas mus bei daugelyje kitų liberalių valstybių. Nes tie “visi” trukdo mokytis išties darbštiems mokiniams. Jei Prancūzijoje to nėra, tai kaip tik garbė jų švietimo sistemai.
Sokolovas, 2017-11-30 07:13:37
“NAUJOSIOS TECHNOLOGIJOS”- TAI Į NUOSTABŲ SODĄ ĮSIBROVUSIOS ĖDRIOS OŽKOS
Kaip radom,
taip palikim…
“Ragaudamas, paragavau
lašelį medaus, ir štai
regiu mirtį…”
Dar Simonui M:
Tai, kad per matematikos užsiėmimus uždaviniai sprendžiami “naujosiomis technologijomis”, aišku, yra tragedija. Bet tai- ne tik Prancūzijos bėda…
Ta nelaimė ateis ir pas mus…Duok Dieve man numirt, to nesulaukus. Nes…
Tragedija (ir švietimo griovimo pradas) iškyla jau tą juodąją akimirką, kai brutaliai atsisakoma to, kas lydėjo Švietimą per šimtmečius- LENTOS IR KREIDOS.
Matematikos uždaviniai turi būt sprendžiami rašikliu popieriuje, o dėstomi kreida lentoje.
Kuo daugiau “naujųjų technologijų” yra įleidžiama į matematikos dėstymą, to mažiau lieka pačios matematikos. Tuo prastesnės yra mokinių žinios. Šito nepaneigs niekas. Juk faktai- veržlusis veiksnys.
Ir…Kuo daugiau “naujųjų technologijų”, tuo ciniškesnis yra visuomenės požiūris į gryną, klasikinę Matematiką. Antai,-“kam jos reikia?”
“Naujosios technologijos”,-tai ožkos, įsibrovusios į nuostabų sodą. O “naujųjų technologijų” išradėjai- tai juodieji Apokalipsės pranašai, tarnaujantys tik Mamonai (pinigams).
Simonas M., 2017-11-30 09:59:44
Mano požiūriu blogumas tame, kad mokyklai lengva išvengti kaltės dėl geros metodikos neturėjimo ir visa kaltė suverčiama kaltė vien ant mokinių tingumo. Šioje situacijoje man įtartinai atrodo ypač tai, kad mokykla prisiima atsakomybę vaikus ugdyti nuo pat ankstyvos vaikystės. Aišku, negaliu objektyviai vertinti. Jie galėjo būti kalti tik tada, jei apie problemą pranešė tik po laiko. Vaikų intelekto rodikliai, tarp kitko, buvo vidutiniai.
Dirbdamas su jaunais mokiniais pastebiu tokią tendenciją: vienam mokiniui jau per 15min įmanoma įsitikinti, kad jis yra pajėgus atlikti 2 pamokų klasės darbą dešimtukui. Kitas mokinys, tuo tarpu net ir trečdalį pamokos (nors tema yra nesunki) daro sunkiai, o po savaitės būna tuos dalykus užmiršęs ir vis labiau bijo matematikos. Šį reiškinį galėtų paaiškinti didelę įtaką matematikos švietime užsienio valsybėse padaręs raidos psichologas Jean Peaget, teigęs, kad vaikai nėra žinių talpyklos, pasirengusios priimti bet kokią informaciją. Tam tikrus mąstymo mechanizmus vaikai įgyja tik įžengę į tam tikrą raidos etapą, o ne per prievartą mokomi to, kas jiems dar per anksti. Nuvertindami mokinių sugebėjimus mes darome žalą ir sudarome mitą, kad matematika (netgi elementarioji) yra prieinama tik genijams.
Dėl naujųjų technologijų žalos irgi negaliu sutinkti. Pagrindinę žalą daro ne technologijos, o neatsakingas jų vartojimas. Kaip pagrįstumėte, kuo šis kompiuterizuotas pažingsninis tekstinių uždavinių sprendimo aiškinimas yra blogesnis už aiškinimą lentoje arba žodžiu? Failą galite rasti adresu https://www.failai.net/7ij/zodinis.pdf ir jis pilnai atsidaro tik naudojant Adobe Acrobat.
Sokolovas, 2017-11-30 10:36:08
Simonui M:
Supratimas atsilieka nuo vykdymo. Iš pradžių vykdymas, po to- supratimas, o ne atvirkščiai. Ir kitaip nebus, kaip to benorėtų gražių frazių mėgėjai ir visokie “psicho-pseudo-mokslininkai”.
Kad pasiektum įdomybių kupiną girią, reikia pereit sausą, kaitrią bei nuobodžią pievą. Ir per ją dažnai reikia “tempt per prievartą”.
Pavyzdžiui, man pradinėse klasėse matematika buvo neįdomus bei sunkus mokslas (!!!). Bet man buvo taikoma prievarta, ir aš dabar tuo džiaugiuosi.
Mūsų laikmečio bėda ta, kad daugelis įsivaizduoja save esant protingesnius už savo pirmtakus. Ir…Ką jie sukūrė, ką?
Kaip radom, taip palikim !!!
Simonas M., 2017-11-30 11:53:54
Man buvo kitaip: mokslas sunkus, bet įdomus. Susidomėjimą mokslu stiprino geri rezultatai, pojūtis, kad įdedant pastangų visada pažymys geras. Prievartos daug neprireikė.
Vis daugiau jūsų teiginių man atrodo ginčytini. Matematikos edukologijoje, ypač šalyse, kuriose yra aukšta mokslo pažanga, jau seniai aišku, kad sėkmingas vykdymas (procedūrinės žinios) pasiekiamas tik skatinant teisingą supratimą (sąvokines žinias). Akivaizdus skirtumas pajuntamas netgi pradinėse klasėse. Tai labai gerai atsispindi Amerikos ir Kinijos mokytojų lyginamuosiuose tyrimuose knygoje ,,Liping Ma. Knowing and teaching elementary mathematics”. Bėda tik, kad ta knyga angliška, tačiau kelias jos ištraukos pakomentuoja dėstytojas R. Norvaiša savo straipsnyje pavadinimu ,,Matematikos mokytojų seminaras Pakruojyje”.
Jean Piaget negalima laikyti psicho-pseudo-mokslininku! Jis paskatino ,,naujosios matematikos” judėjimą – reformas matematikos ugdyme daugelyje pasaulio šalių. Siūlau susipažinti bent jau su pagrindinėmis jo idėjomis. Straipsnyje kurį galite rasti įvedę ,,Matematikos mokymas – laike įstrigęs pasaulis – Matematika kaip kultūros reiskinys” į paieškos lauką, yra sklandžiai paaiškinami kitų pasaulio šalių pasiekimai ugdyme.
Sutinku tik su tuo, kad matematinio samprotavimo (būtent supratimo, o ne pragaišimo begalės kūrybiško laiko toje nuobodžioje pievoje) atsisakymas mūsų nepriklausomybės pradžioje buvo didelė klaida. Tačiau randu įkvepiančių pavyzdžių su kitomis šalimis, kurios sugeba susitvarkyti.
Jūs labai karščiuojatės, bet jūsų paskutiniam komentare imu pasigesti argumentų. Siūlau mano nurodytus šaltinius peržiūrėti, kitaip tiesiog bus sunku susikalbėti.
Sokolovas, 2017-11-30 12:16:59
Reformų matematikos dėstyme iš viso nereikėjo.. Reformos, pokyčiai, permainos- tai blogis.
Prieš 30-40 metų matematikos dėstymas buvo tikrai geras, programos puikios.
Mokiniai žinojo- nesimokys, -neišlaikys STOJAMŲJŲ egzaminų, neįstos, su visomis to pasekmėmis. Ir mokėsi !!! Tada matematikos žinios buvo dešimtis kartų geresnės. Tai- faktas.
Aš tikrai nesikarščiuoju. Tačiau…Tai, kad supratimas atsilieka nuo vykdymo,- ne “mano teiginys”. Tai- gamtos dėsnis, nors jis ir nepatinka “gražių frazių” mėgėjams. Esą “viską reikia suprast”. O Dieve, koks pretenzingas noras ! Mūsų šimtmečio žmonės iš tikrųjų jaučiasi visatos bambomis!…
Taip, pirmoj klasėj galima “suprasti”, kodėl 2 kart 2 nėra 5. Išdalinai pagaliukus, ir…aišku. Bet , mokantis matematikos toliau, toks “metodas” tampa vis labiau utopinis. ‘Pagaliukai” jau nepadeda. Ir…
Patikėkit, neįmanoma “suprast”, kas yra išvestinė, nesuradus nei vienos išvestinės. Neįmanoma “suprast” trigonometrinės lygties sprendinių formulės, jos nei karto nepritaikius. Ir t.t.
Kaip, pavyzdžiui, neįmanoma pažinti televizijos reiškinio, nei karto neįjungus teliko į rozetę.
Niekas neneigia SUPRATIMO KAIP VERTYBĖS. Taip, supratimas reikalingas. Bet tai- vertybė, prie kurios veda sunkus, dygliuotas kelias. Ir jis vis tiek atsiliks nuo vykdymo, kuris taps įmanomu tik “sukant antrąjį ratą”. Ir to neigimas yra didžiausias absurdas, kylantis iš “šiuolaikinių” žmonių besaikio pretenzingumo.
P.S. Taip, kai kuriose šalyse pusę metų (jei ne ilgiau) pjausto obuolius, kad “suprastų” trupmenų sudėtį . Bet…Tose šalyse kvadratinę lygtį moka spręst tik matematikos magistrai arba…atvykę iš kai kurių kitų šalių vaikai.
Simonas M., 2017-11-30 12:50:55
Būtent, supratimo sąvoka ir yra ta, dėl kurios daugiausia nesutarimų tarp mūsų. Supratimas turi būti mokomas ne bet kaip, o pagal apibrėžtus kriterijus. Matematikos mokyme, panašu, kad yra taikomi kriterijai, tinkantys kitiems mokslams, bet ne matematikai. Dabar aš jau žinau, kad sąvokinės žinios nėra obuolių pjaustymas, nes tai būtų nepakankama paaiškint sudėtingesniems veiksmams. Tačiau aiškinant dviejų trupmenų veiksmus galime besąlygiškai mokyti vykdymo (subendravardiklinimo ir trupmenų dalybos procedūrų), nors tai nepaaiškins, kodėl procedūros yra tokios, o ne kitokios ir vaikams jos taps per painios. Reikia ugdyti sąvokines žinias, pavyzdžiui klausti, koks tekstinis uždavinys atitinka trupmenų dalybą. Netgi sudėtis ir atimtis stulpeliu turi būti aiškinama be jokių ,,pasiskolinimų” ar ,,kėlimu mintyje”, o remiantis prieš tai išaiškintomis sąvokomis. Aišku, kad daugybos lentelė yra faktinė ir būtina žinoti informacija, neateinanti iškart, tačiau mes turime siekti, kad tokia informacija netaptų kiekviena išmokta nauja taisyklė per pamoką. Jei nesugebame taisyklingai išmokyti elementariosios matematikos (gilių žinių), prie išvestinių, trigonometrijos, logaritmų (plačių žinių) eiti net nėra prasmės.
Ir aš sutinku, kad prieš 30-40 metų dėstymas buvo geras, tačiau jis irgi turėjo trūkumų. Gali būti, jog tuo metu pasėta matematikos baimė (gal būt per didelis neatsižvelgimas į tų, kuriems nesiseka, poreikius) ir paskatino tą neadekvatų norą daryti klaidingas reformas. Sugriauti, o ne pasimokyti iš klaidų neišsilavinusiai visuomenei lengva.
Rasa, 2017-11-30 13:01:46
Sokolovui: visada man buvo smalsu Jūsų paklausti, o nuo kada reikėtų “sustabdyti” tą laiką, kad būtų gerai? 🙂 Kuriame amžiuje, metuose ir t.t. Čia aš apie Jūsų tankiai vartojamą “Kaip radom, taip palikim!!!” 🙂
Bestebint atrodo, kad laiką žmonės dažniausiai norėtų sustabdyti nuo tada, kai jie buvo jauni ir pačiame pajėgume. Kai buvo puikiai ir greit įsisavinantys žinias, naujoves. Va tada viskas buvo geriausiai, nes AŠ ir mano karta išmoko… Bet tai nėra visiška tiesa ko gero 🙂 Visais laikais mokytis norėjo nedaug žmonių. Kokiais būdais tai bebūdavo dėstoma.
O dėl suvokimo, tai aš už kuo didesnį 🙂 Nuo pat mažiukų. Apie viską. Geriau, kad mažutis mokėtų skaičiuot iki trijų, bet suprastų ką reiškia sudėti atimti ir padalinti, negu mokėtų išvardinti skaičius lietuviškai, angliškai, prancūziškai ir dar kitaip, o tėvai didžiuotųsi, kad turi genijų, net jei jis nežino kiek obuolių paimt, kai sakoma “keturis” 😉 O va dėl požiūrio, kad pirma priimt tiesą, o paskui suprast, taip ir gaunas su tuo televizorium… Imam ir vis dar tikim, kad ten rodo tikrus dalykus 🙂
Sokolovas, 2017-11-30 13:01:58
Ar baimė,- tai blogis?
Ar dabar ne per daug nieko nebijančių, tad bene viską sau leidžiančių individų? Ar tai gerai?
Aišku, nuostata, esą “kas bijo- tas gerbia” nėra absoliuti. Bet joje yra didžiulė dalis tiesos.
Matematikos baimė? Na, o kaip gi. Mes visi , taip pat ir aš, kiek prisibijome už mus galingesnių dalykų. O matematika tokia yra.
Nors…Tais laikais ne matematikos buvo “bijoma”. Buvo bijoma neįstot į aukštąją mokyklą, neišlaikyt egzamino, ir t.t.
Dabar gi nebijoma nieko. Pareigą užgožė “teisių” marazmas.
Sokolovas, 2017-11-30 13:15:11
Ir dar.
Žinote, aš žinau puikų, patikimiausią receptą, kaip per kelerius metus iš esmės pagerinti moksleivių matematinį raštingumą. Receptas paikimas, bet jo niekas nedrįs įgyvendinti. Nes jis kertasi su nūdienos “šventąja karve”, t.y su dermokratija ir “žmogaus teisėmis”, su “išsilavinimu visiems” (didžiausia liberalų kvailystė).
Recepto esmė tokia: Duoti rimtą, iš esmės “kietą”, matematikos egzaminą. Be to, padaryt jį išties ( o ne “tipo”) privalomą. Dvidešimt (jei ne daugiau) procentų jo neišlaikytų, negautų atestato….Kitais metais kartotųsi tas pats. Dar kitais…Tačiau jaunesni moksleiviai susigriebtų, SUPRASTŲ (va kur praverstų supratimas, dėl kurio mes polemizuojame), jog MOKYTIS (o ne vaidinti mokymąsi) yra būtina (antraip- “vilko bilietas”), ir jau jaunesnėse klasėse imtų rodyti kur kas daugiau iniciatyvos, stengtis, siekti žinių. Iš pradžių daugelis jaustų prievartą, vėliau kai kas suvoktų, kad mokytis yra itin įdomu….Per kelerius metus padėtis pasikeistų iš esmės. O reikia tiek nedaug…
Bet…Tokio recepto neįgyvendins. Jo bijo. Bijo kur kas labiau, negu mes (pagal legendą) bijojome matematikos….
Simonas M., 2017-11-30 13:25:32
Mano pagrindinė mintis yra ta, kad supratimą skatinti būtina, tik tą mokytojai turėtų daryti labai apgalvotai, turėdami tiek geras žinias apie kognityvinius procesus ir vaikų vystymosi raidą, tiek gilias elementariosios ir fundamentaliosios matematikos žinias. Tik toms žinioms esant įmanoma užtikrinti žinių perdavimo kokybę ir pažangą ateinančioms kartoms.
Aš baimę vertinu remdamasis psichologijos terminais. Ji kyla tada, kai moksleiviai yra neefektyviai skatinami ne už padarytą pažangą, o už bendrus pasiekimus. Tiksliau tie pasiekimai dėl mūsų mokymo metodikos stygiaus dažnai yra panašesni į nesisekimus, o visa paskatinimų sistema ir įvaro tą baimę kaip gynybinę priemonę, kai jautiesi, jog nuo tavęs mažai kas priklauso. Manau, jog ir padidėjęs mūsų mokinių jautrumas, silpnavališkumas ir kiti dalykai yra su tuo susiję.
Iš kitos pusės, nei baimė, įvaryta naudojant matematiką kaip muštro ar paklusnumo priemonę, nei per didelis nuolaidžiavimas nėra gerai. Kuo ta matematika nusikalto, kad ją reikia nuolat sieti su psichologinėmis problemomis…
Simonas M., 2017-11-30 13:35:30
🙂 Palaukite, įdomiausia dalis šioje istorijoje yra ta, kad įvedus griežtą egzaminą labiausiai nukentėti turi moksleiviai. Įdomu, kuriai daliai dabartinės kartos toks egzaminas padidintų žingeidumą ir ar tam ta karta pasiruošusi. Tokiu atveju jau geriau egzaminus įvesti visiems proceso dalyviams: ir mokytojams, ir švietimo programų rengėjams, ir tiems, kas užtikrina mokytojų ruošimą. Tada suprasčiau. Kaip sakėt, žuvis genda nuo galvos.
Sokolovas, 2017-11-30 13:45:42
PRIERAIŠA PRIE PRAEITIES- NATŪRALIAI GAMTINĖ
Rasai:
Taip, Rasa, būtent- iš pradžių “priimti tiesą”, daugybę kartų pritaikyti, o tik po to- suprasti ją ir jos kilmę. Būtent toks yra pažinimo vyksmo, beje, dialektinis, dėsnis.
Antraip iš tikrųjų galiausiai mokėsime tik “pinigus skaičiuot”. Na, neva mokėsim…Žmogus, norintis “viską suprasti”, sulaukia to, ko sulaukia pretenzingieji- suskilusios geldos iš pasakos.
Suprasti galima tik kai ką, tik po truputį, ir…”antrajame rate”. Supratimas- tai vertybė. Ji giliai slypi, ji nesipuikuoja paviršiuje.
Dėl praeities.
Niekas nesiūlo stabdyti laiko. Ir neneigia pažangos, jei pastaroji yra naudinga pasauliui, o ne tik jo išrinktiesiems. Bet…Kaip radom- taip palikim. Kas tai?
Žinote- tai irgi VERTYBĖ. Tai atsvara vandalizmui po “pažangos” kauke.
Beje, mūsų prieraiša prie praeities yra natūraliai gamtinė. Iš jos semiamės PATIRTIES. Tuo tarpu, kai pradedama aklai-juodai neigti sukauptos patirties turinį, jį juodinti, išradinėt kvailus dviračius (“nereikia namų darbų, ir t.t)- tai jau ne pažanga. Tai vandalizmas.
Mus supa Visata, Kosmosas. Mus supa gražus žvaigždėtasis dangus. Tuo tarpu žvaigždžių šviesa mus pasiekia per 4, 20, ar net šimtus metų. Tai reiškia, jog mes, žvelgdami į Kosmoso gelmes, matome tolimą praeitį. Mes esame apsupti praeities. Ir ne tik savosios…
Taip, pokyčių būdavo ir anksčiau. Bet ne tokių laukinių-greitų.
Kitaip nei vandalizmu negalima vadinti pinigams tarnaujančių “genijų” išradimus, tokius, kaip “automatinės kasos” prekybos centruose, ar autobusai be vairuotojo (projektas), paliksiančius be darbo tūkstančius žmonių.
Niekada neičiau į “automatinę kasą” parduotuvėj. Ne tik dėl to, kad jų “bijau” , bet ir todėl, kad tada jausčiausi esąs išverstakailis, išdavęs savo sukauptą IŠ PRAEITIES patirtį.
Nenormalu, kai mano “Nokia 3110”, kuri dar 2009 metais (tarsi vakar !) buvo “superinis telefoniukas”, dabar laikoma vos ne “atgyvenų atributu”. Nenormalu, kai telefonais siūloma pradėt atsiskaitinėt už “viešąjį tualetą” (naikins popierinius pinigus). Nenormalu, kai kasdien saujelė “išminčių” (vandalų) prievarta bruka mums visiems šimtus pokyčių, permainų, reformų…
Kasdien. Kas akimirką….
Kaip radom, taip palikim. Antraip kirsim šakas, kuriose esame…
Sokolovas, 2017-11-30 13:50:09
Simonui M:
Dabartinė karta nukentėtų. Nors, aišku, ne visi. Bet didžioji dalis nukentėtų.
Nes, kaip jau rašiau, “receptas” pradėtų veikt tik po kelerių metų. Tai laiko rezervas, per kurį ateinančios kartos išmokų nekartot jų pirmtakų klaidų, ir geriau mokytis.
Kito kelio nėra. Arba pradėt nuo kitos kartos, arba niekada. Trijų dešimtmečių patirtis kitokių vilčių-variantų nepalieka.
Simonas M., 2017-11-30 14:06:20
Toje angliškoje knygoje, kurią skaitau, mokinių ir mokytojų kaitą lygina su spirale. Geri moksleiviai tampa gerais mokytojais ir paruošia gerus moksleivius, o prasti moksleiviai tampa prastais mokytojais ir paruošia prastus moksleivius. Taigi spiralė eina aukštyn arba žemyn. Vienintelis būdas pakeisti spiralės kryptį yra įsikišti trečiajai šaliai – tiems, kurie atsako už mokymosi turinį. Aišku tai negali įvykti, jei turėsime tokią situaciją kaip dabar, kai visuomenė nejaučia tokių pokyčių prasmės. Būtent dėl to aš taip ir sureikšminu tą per kelias kartas besitęsiančią baimę. Matome, kokius pokyčius paskatina turinti baimę, neinformuotumą ir kitokių problemų visuomenė. Kiek žinau, matematikai pas mus, ne taip, kaip fizikai, visai neužsiima savo mokslo populiarinimu, o matematikų draugija su pedagogais nebendrauja. Tai ir belieka padaryti išvadą, kad dėl nekontroliuojamos padėties kažkiek esame kalti kiekvienas iš mūsų.
vilkas pilkas, 2017-11-30 14:55:48
Gerb. Sokolovai,
nebūkit toks optimistas. Aš dėl tamstos teiginio, kad “galiausiai mokėsime tik pinigus skaičiuot”.
Ateities pinigų (virtualių kriptovaliutos vienetų) skaičiavimui tikrai reikės bent jau kalkuliatoriaus:
“Trišalė taryba sutarė, kad minimalioji mėnesinė alga Lietuvoje 2018’aisiais turėtų didėti 20 eurų t.y. 0.00239 bitcoin)
O dėl nokia nenusiminkit, jis tikrai vis dar laikytinas “telefoniuku”, bent jau kol Lietuvos radijo dažnių tarnyba neatšaukė GSM (2G) ryšio licenzijų. Neišmeskite. Mados grįžta kaip Archimedo spiralė, nepraeis nei dešimt metų ir hipsteriai su žiburiu ieškos funkcionalaus antikvariato.
Tamstos išsakytos konservatyvios mintys kažkodėl yra persmelktos ludizmu vulgaris. Tecnologijų niekinimas visada bus bergždžias reikalas. Galima smerkti ar juoktis iš tų, kurie jas bruka, bet, jei iš tikro sprendžiate, kas yra “normalu”, demokratinėje laukinio kapitalizmo sąlygomis gyvenančioje visuomenėje, esate ultra-optimistas.
Uždavinys Jums:
Kai nusipirkau pirmąjį automobilį, tūlas vokietis su juo jau buvo prazulinęs septynis metus; kasdien tuo pačiu automobiliu į darbą važiuoju jau septyniolika metų. Esu tikras, kad jei šį faktą įamžinčiau savo “telefonu” ir pateikčiau anam vokiečiui, jis pasakytų “das ist fantastisch”. Ar aš esu optimistas?
Rimantas, 2017-11-30 15:19:30
Sokolovui: sunku patikėti, kad prievartos dėka pamilote matematiką.
Sūnui mokykloje gerai sekėsi fizika. Respublikinėse olimpiadose užimdavo prizines vietas, baigė „Fotoną“, auksiniu pažymėjimu „Fizikos olimpą“ (fizikos turnyruose laimėjo du kompiuterius), VU taikomąją fiziką, bet tapo … choreografu ir šokių mokytoju, groja trombonu. Paklaustas, kaip taip atsitiko, paaiškina, kad buvo nukrypęs į fiziką tik dėl mūsų (tėvų) įtakos. O įtaka buvo tik tokia, kad fiziką ir matematiką galėjome daugiausiai padėti mokytis.
Neskaitant trumpo šokimo pentoje klasėje, kol mokykloje iširo būrelis, šokti pradėjo nuo šimtadienio, nuo fizikos tolti pradėjo po nesusipratimo respublikinėje olimpiadoje dvyliktoje klasėje ir VU fiziką baigė tik iš inercijos.
qwerty, 2017-11-30 22:52:06
Skaitau viską ir galvoju. Kokie skirtingi tie du.Sokolovas ir Simonas. O kuris teisus, tai nežinau. Aišku, Sokolovas -tipinis sovietinis mokytojas (muštras, muštras ir muštras). Simonas -kitoks. Nors ar geresnis? Nežinau.
qwerty, 2017-11-30 22:55:58
Ir dar. Tinklaraštininkas kažkada pastabą Simonui padarė, esą jis daug kalba. Tačiau mano nuomonė priešinga-mažai jis kalba, nes daug ką turi pasakyt.
qwerty, 2017-11-30 23:25:24
ai, niekas nerašo, tai aš dar kiek. Esmė tame, kad suprantu tiek Sokolovą, tiek ir Simoną. Abu suprantu. Tačiau Simoną labiau.
Random, 2017-12-01 00:09:20
Sokolovai, gal gana?
Šiuo atveju Simonas yra daug labiau apsišvietęs, o jūs gyvenate visiškame burbule ir tik dėl religinių isitikinimų neigiate faktus, kaltinate visai ne tuos dalykus. Objektyvumo pas jus nerasta nė pro kur. Kitaip tariant, kognityvus disonansas jus verčia paistyti nesąmones.
Vaidžiai pateikus – jūs priėjote išvadą, kad kosūlio gydymui veiksmingiausias būdas yra lobotomija.
qwerty, 2017-12-01 00:17:37
Random, kas yra labiau apsišvietęs? Nors dėl Sokolovo tam tikro neadekvatumo, tai sutinku. Kadangi tai akivaizdu. Deja. Su visa pagarba Skolovui.
petras, 2017-12-01 08:15:15
O tai gal galima aukso vidurį atrast ?:)
Burgis, 2017-12-01 09:44:25
Visiems: aš šiek tiek pažįstu abu – ir Simoną, ir Sokolovą. Todėl man ir įdomu, ir nejauku, ir neramu, kai jie rašo, rašo, rašo… Bet juk čia tokia erdvė, tiesa?
Aukse, 2017-12-01 11:25:07
Sokolovui:Negalima neigti tokių mokslininkų kaip Peaget įžvalgų. Pagal kitus mokslininkus ,V.Fohlberg ir Bowlby prisirišimo sutrikimų turinčio vaiko “mąstymas, kaip jaunesnio vaiko, jis nesugeba struktūriškai galvoti, negali hipotetiškai, logiškai galvoti.” Problema yra pedagogams, to nesuprantantiems ir turintiems klasėje ir tokių vaikų.
Rasa, 2017-12-01 23:40:51
Burgiui: Bet juk gražu! Gražu, kai žmonės šitaip aistringai kažkuo žavisi, domisi, gilinasi. Man tai jie abudu puikuoliai atrodo 🙂 Gal Jums neramu, kad tai kartais panašu į fanatizmą? 🙂 Bet, man atrodo, gilesnis gilinimasis (su tikra aistra ar meile) į kažką, dažnai balansuoja, kaip akrobatas ant lyno, tarp sveiko proto, priklausomybės, paslapties, žavesio, mistikos, logikos ir t.t. Ir, ar tai būtų matematika, ar net mylimo žmogaus akys, kuriose kitas mato visą pasaulį- žiūrint iš šalies ne iki galo suprantančiu žvilgsniu, jie visuomet atrodo žavūs, bet šiek tiek išprotėjėliai 🙂 Aš juos tokiais matau 🙂
Kai Sokolovas kalba apie matematiką, aš prisimenu Marcinkevičiaus tokį eilėraštį kartais. Jis apie meilę. Bet juk nepasakyta kam 😀 Juokiuosi, žinoma, bet… Meilė tokia neaprėpiama… Taigi šiandien aš jį sau įvardinu, kad tai apie Sokolovą ir jo kosminę matematiką…
***
Reikės kažkuo tą tuštumą užpildyt,
Tą baisią tuštumą galvoj ir širdyje.
Ir mano rankos, kaip ir mano viltys,
Vėl šaukiasi į ją. Į ją.
Tiktai į ją.
Sudeginki mane. Pasmauk mane. Nunuodyk.
Tiktai paliesk mane. Tiktai paliesk. Paliesk.
Išvesk mane į aikštę ir prieš visus apnuogink,
Parodyk, koks aš menkas.
Tik būki prie šalies,
Kad tavo šviesoje aš augčiau tartum perlas
Aistringo vandenyno fantastiškam dugne,
Iškelk. Atidaryk mane. Tiktai neperleisk.
Neperleisk niekam.
Sunaikink mane,
Tik leiski bent akimirką nušvisti
Tuo, ką turiu, ir tuo, ko neturiu.
Kaip savo kūdikį mane išvystyk,
Pakėlusi nuo žemės rankų nešvarių.
Ir gali būt: suniekintas, pamintas,
Išliksiu gyvas, pilnas, kaip ir tu.
Aš noriu, aš galiu, aš būsiu tau paminklas,
Kad visados nešiotumeis mane kartu.
qwerty, 2017-12-02 03:32:20
Sokolovas yra vaikas. Piktas šiek tiek, tačiau savo emocijomis-vaikas. Autistas toks. Reikia tai suprasti.Ir mokėti parinkti raktelį, jei nori su juo bendrauti.Kitaip užsidarys. Taps dar piktesnis. Tik tinklaraštininkas gali su juo kalbėti belenkaip. Kadangi jo akyse yra neginčijamas autoritetas. Kitiems su Sokolovu – tik geruoju. Jokios kritikos ar argumentuotų diskusijų.Negirdės.Ir nesupras. Vertins kaip agresiją.
Simonas M., 2017-12-02 06:01:41
Smagu, kad likom ne tik mes dviese su Sokolovu ginčytis, o įsitraukė ir daugiau veikėjų. Kiekvienas jų man savaip įdomus ir iš kiekvieno yra ko pasisemti.
Neneigiu, mano diskutavimas gali pasirodyti per daug fanatiškas. Tačiau turėtų būti įdomu ir tai, kad visų čia parašytų dalykų nebūčiau galėjęs parašyti prieš gerą mėnesį.
Jau kelerius metus padedu besimokantiems su matematika – nuo penktos klasės ligi aukštesnių universiteto kursų. Mano tikslas nebuvo vien paruošti atsiskaitymams kuo daugiau mokinių. Šioje veikloje mano matematiniai gabumai yra tik mažesnioji dalis darbo. Kita dalis yra nuspręsti, kaip dirbti su žmonėmis, kurie vengia atsakomybės mokytis arba net dirbdami vietoj supratimo įgyja tik nusivylimą. Per ilgą laiką išsigrynino mintis, kad reikia ne tik idealiai išmokti vadovėliuose dėstomo kurso struktūrą, žinoti reikalavimus ar kokios temos po kurių eina, bet ir pasidomėti matematikos edukologija, psichologų požiūriu į mokymąsi ir skaičiaus samprata senovėje. Šaltiniai gulėjo po ranka – užteko tik mėnesio šiuos dalykus išsistudijuoti.
Paskaitau feisbukuose, kaip piktai pliekiasi matematikos ir fizikos daktarai ir kaip jie nepasidalija, katrų kompetencijos didesnės. Ateityje nenoriu užstrigti ,,stadijoje”, kur įgyti sugebėjimai demostruojami parodyti savo pranašumui, bet ne padėti visuomenei. Dabar šiaip tik smalsu su kitais nusimanančiais mano sritį pakalbėti, gilų supratimą susidaryti.
Rūta, 2017-12-02 08:53:05
Skaičiau šitą diskusiją ir… džiaugiausi. Kad yra visokių mokytojų, kaip ir yra visokių mokinių… Nes išvada man peršasi viena – žmogui, kuriam trūksta apskritai motyvacijos mokytis ir ką nors išmokti, geriau padėtų Simonas. Žmogui, kuris turi tik spragų, bet aiškiai žino ko nori ir ko siekia – Sokolovas – su savo ilgamete patirtim, griežtumu, konkretumu, paspaudimu ir be ilgų užslėptų psichologinių žaidimų. Kai maniškis prieš n metų pareiškė, kad pasamdykit matematikos repetitorių – paklausiau: Ko konkrečiai tu nesupranti? Pasakė – viską suprantu, bet nespėju. Tada jau pasakiau – tokiu atveju sėsk ir spręsk, tau repetitoriaus nereikia, tau reikia DIRBTI. Jeigu kažko nesuprasi – pasakyk – gal mes sugebėsim paaiškinti, jeigu nesugebėsim – pasamdysiu repetitorių. Ir tikrai būčiau ieškojus tokio Mokytojo kaip Sokolovas ir dar paprašius, kad daugiau namų darbų, daugiau ir paspauskit, nes prieš jus tiesiog tinginys :). O jeigu būtų beviltiškai išlemenęs, kad kam man ta matematika, aš jos nemėgstu, nesuprantu nieko ir nieko nenoriu – būčiau laiminga sutikus tokių pažiūrų Mokytoją, kaip Simonas. Nes Simonas, manau, gali užauginti sparnus ir išmokyti pakelti nuo žemės sunkią uodegą. Bet skristi greitai, kai jau moki šiek tiek skristi ir nori gerai skraidyti neprilaikomas, mokytis rinkčiausi pas Sokolovą :). Bėda tik ta, kad mokytojus savo gyvenime dažniausiai nepasirenkame, o sutinkame ir tos aplinkybės nenuspėjamos, nenusakomos ir nekontroliuojamos. Ir čia aš jau pritariu Sokolovui – savų patirčių vedama manau, kad mokinius būtina skirstyti pagal motyvaciją ir gebėjimus, tiesiog tam, kad kaip galima optimaliau išnaudoti resursus. Jeigu nemokom kartu pirmokų ir penktokų dėl savaime suprantamų priežasčių, tai kodėl žiūrima tik į fizinį amžių? Jeigu jau vyresnėse klasėse tampa aišku, kad protiniu brandumu ir gebėjimais tie vaikai skiriasi? Negali prie kiekvieno silpnesnio pastatyti valdiško mokytojo, bet gi gali padaryti kažką, kad grupės būtų panašesnio pajėgumo… P.S.: esu buvusi silpniausia stiprios grupės mokine. Mane tai demotyvavo taip baisiai, kad su pasekmėmis dorojausi labai ilgai, dešimtmečiais.
Rasa, 2017-12-02 10:57:49
Gražiai Rūta parašė 🙂 Daug kam pritarčiau. Gal tik pasvarstyčiau dėl paskutinio pasakymo. Vaikai (ir mes) labai skirtingi. Ko gero bėda (o gal gerai?) kad bandoma visus kažkaip “įtalpinti” į kažkokius standartus, kurie duotų geresnių rezultatų. Bet ko gero vis tik nėra tų standartų. Suprantu, kad psichologai paprieštarautų. Apie Rūtos demotyvaciją galvoju. Tai, kas vieną demotyvuoja, kitą motyvuoja. Viskas nėra taip paprasta, kad va padalintume pagal gebėjimus ir to gana. Man taip atrodo.
Kai man mano vienas pačių mano mylimiausių mokytojų pasakė, kad aš NIEKAIP neperšoksiu per tam tikro aukščio kartelę, tai… Sako: “Tu Ant…yte gali pasėdėt, tu mažiukė, tavo kojos per trumpos, tu tikrai neperšoksi…” O bernai “žvengia” laimingi. Tada ir sakau: “Žinot, o aš PERŠOKSIU!” 🙂 Jei jis nebūtų taip pasakęs, aš 100% būčiau nešokus, nes tai tikrai buvo man per aukšta kartelė. Aš gal būčiau ir išvis “nusimuilinus” ar pabėgus iš pamokos, ką tankiai ir darydavau. Bet jis mane pažino 🙂 ir ta mūsų tyli mokinės-Mokytojo “kova”, kuri tęsėsi kelis metus, liko vienas gražiausių mano prisiminimų iš tų laikų. Bandymas ribų. Jo bandymas suvaldyti situaciją. Mano bandymas išsisukti visur, kur galiu 🙂 Buvęs Žalgirio krepšininkas, kuris lyg ir 1,99 ūgio 🙂 Iš dviejų penketų vieną semestrą išvedęs man trejetą, kas beviltiškai sugadino mano vidurkį 🙂 Bet tai buvo teisinga. Nors, žinoma, nesuvaldžiau pykčio ašarų 🙂 O Dabar tai vadintų patyčiomis, ar ne? Bet jis buvo Mokytojas, labai gerai suprantantis ką daro. Su didžiausia pagarba visada jį atsiminsiu, nors jis, ten kur mokiausi, dirbo trumpai, jis turėjo rimtesnių užsiėmimų. Bet va man teko laimė iš jo kai ko svarbaus išmokti 🙂
Galvoju ir apie tai, ką rašo Rūta. Aš tai irgi puikiai suprantu. Prisimenu, kaip viena mergaitė, iš kurios pasišaipė mokytoja, niekaip negalėjo kalbėti angliškai. Ilgai. Norėdama “pasivyti” klasiokus toje stiprioje klasėje, ji ėjo pas įvairius korepetitorius, bet visi sakė- tu moki daug daugiau nei reikia mokėti, mes neturim ko tave mokyti! O ji vis vien dar daug metų negalėjo kalbėt ta kalba, jai tarsi kas gerklę užspausdavo…
Vaikai tokie skirtingi. Ir taip labai reikia Mokytojų, kurie juos pažintų, mylėtų ir priimtų tokius, kokie jie yra.
Rūta, 2017-12-02 12:59:55
Ilgo posto svetainė nepraleido. Taip, Rasa, paskutinė pastraipa beveik apie mane :). Mano mokyklinės demotyvacijos istorija labai panaši :). Tik iš manęs nepasišaipė, nežemino, netikino, kad kažko negali. Mane bandė patempti, pakelti iki kitų lygio, per daug uoliai rodydami išskirtinį dėmesį. Aš pati supratau, kad pastangos rezultato neduoda, o atotrūkis tik didėja ir kankinausi su įsitikinimu, kad aš beviltiška ir ką galiu padaryti, tai tik ieškoti būdų, kaip išsisukti iš situacijų kur reikia anglų kalbos. Ramybę (trumpalaikę) atgavau tik perkelta į silpnesnę grupę ir patekus tarp panašių ar tokių pačių. O kalbą išmokau po daugybės metų, visi blokai nusiėmė galima sakyti tiesiog atsitiktinai…
Rasa, 2017-12-02 14:14:53
Rūtai: bet užtat kokia puikia, supratinga ir protinga dabar pati patapot! 🙂 Tai gal ir į gera, kad viskas ne per lengvai…
Ir dar gražuolė… Bent aš jus tokia matau 🙂
Rasa, 2017-12-02 14:16:23
Oj… Po penkiasdešimto komentaro vėl viskas pabrakšt ir dingsta :/
Rūta, 2017-12-02 14:45:50
Ačiū, Rasa :). Taip, po 50-ojo tradiciškai įvyksta istorijos sunaikinimas :). Tikėkimės, kad savo įžvalgas Sokolovas ir Simonas dar kada nors primins.
Sokolovas, 2017-12-02 15:16:27
NAUJIESIEMS METAMS ARTĖJANT (13)
Žieminis paltas vasarą kainavo 2825 eurus, žieminiai batai 280 eurų.
Rudenį paltas pabrango 60 procentų, batai pabrango 50 procentų.
Naujiesiems Metams artėjant, paltui bus pritaikyta 60 procentų nuolaida, batams-50 procentų nuolaida.
Kiek eurų teks sumokėti, perkant žieminį paltą ir batus kartu Naujųjų Metų išvakarėse ?
Rūta, 2017-12-02 15:31:50
Sokolovui – 2018 eur.? Sprendimo nerašysiu, nes nieko rimto nenuveikiau, tik kalkuliatorių paspaudžiau. Apgaulingas dalykas tie procentai, taip ir norisi pasukt trumpiausiu keliu…
Sokolovas, 2017-12-02 16:36:23
Rūtai:
Taip, puiku ! Su artėjančiais Naujaisiais !
Darius, 2017-12-02 16:57:15
Bet tai kur Sokolovas tokius brangius paltą ir batus surado? Natūralūs kailiniai pigiau kainuoja nei šis paltas… 🙂
Giedrius, 2017-12-02 18:46:41
Na va, kol atradau laiko prisėsti parašyti komentarą tokiai puikiai diskusijai, jos ėmė ir nebeliko 🙁 Ką gi, belieka išreikšti pagarbą gerbiamiems diskusijos dalyviams ir jos iniciatoriams.
Nors, prisipažinsiu, gerb. Sokolovo mintys ir pozicija man buvo artimesnės. Tokios artimos – kaip savos :), gal tik su nedideliais pataisymais.
Sveikinu Visus su Žiemos pradžia ir vėl visus džiuginančiais Sokolovo uždaviniais!