Ministrų gerų nebūna… / Burgis.lt

Katinai geri nebūna,

Katinai geri nebūna –

Požiūriu pelių…

***

Šios dainelės klausome su Mildute, kai žiūrime animacinį filmuką apie katiną Leopoldą (5-tąją seriją). Tai senoji animacija, gal dabar reikėtų dainuoti „Katinų gerų nebūna…“, bet svarbesnė frazė „požiūriu pelių…“. Nes štai pedagogų savaitraštis „Dialogas“ išspausdino, koks yra Švietimo ir mokslo ministras „požiūriu pelių…“. Ir aš ten į kelis klausimus atsakiau, bet dar neskaičiau, ką išspausdino (aš gi sergu; viena bendradarbė pasakė, kad sloga su AIDS – mirtinai pavojinga!).

Pedagogai straipsnius „Dialogo“ svetainėje komentuoja vangiai ir daro tiek rašybos klaidų, kad gėda… Padiskutuokite, jei norite, čia, aš pažadu net klaidas ištaisyti…

***

Taigi ten norėjau pasakyti ir čia noriu pakartoti keletą teiginių apie ministrus apskritai. Kuo vertintinas ministro gerumas ar blogumas? Paskaitykite, kiek gerų žodžių parašyta apie prieškario Lietuvos ministrus. Kas pabrėžiama? Išsilavinimas. Profesionalumas. Nesavanaudiškumas. Ištikimybė tėvynei.

Apie dabartinių ministrų ištikimybę tėvynei sužinosime po 30-50 metų, o kitas savybes žmonės jau vertina, vertina! Ir dažniausiai – neigiamai… Pasakykite man, kuris dabar ministras geriausias?

Apie savo Ministrą esu geros nuomonės. Ša, neskubėkite rėkti! Išsilavinęs. Jaunas. Nebijo pasakyti savo (man taip atrodo…) nuomonės net tuo atveju, kai ji žmonėms nepatinka.

Bet juk švietime – visiškas chaosas (požiūriu pelių…)! Tai dabar ir pakalbėkime, kodėl Ministras nepašalina blogybių ir kiek jis dėl to kaltas.

Švietimo struktūra yra išplitusi kaip vėžio metastazės. Visos jos išpjauti, pakeisti kita nėra jokios galimybės, o bandant operuoti pagrindinę dalį – „vėžiai“ bematant sukuria komplikacijų. Taigi vėžiai… Kas tau sutiks, kad jo darbo vieta būtų panaikinta? Kas pripažins, kad jų parašyti vadovėliai yra švietimo diversija? Juk honorarą, garbę jau pasiėmė… Kas pripažins, kad jau seniai moko to, ko pats niekada nemokėjo? Ir jei tu tik bandai sakyti, kad tas ir anas yra blogai, sistema tuoj atkerta – požiūriu pelių! Man atkerta, bet manote, kad neatkerta Ministrui? Tai ką jis vis tik turėtų daryti? Lėtai ir kantriai šalinti iš kelio nevykėlius, žioplius, kenkėjus? Kažin, ar sistema leis tai daryti „lėtai ir kantriai“…

Padaryti du tris labai ryžtingus žingsnius, visai priešingus „vėžių“ norams žingsnius, ir „susideginti“? Kažin ar spėtų padaryti, kažin ar būtų naudos, jei į „susideginusio“ vietą ateitų vienas iš tokių, kokių jau buvo…

Sutinku, Ministras turi būti kitas žmogus. Prašyčiau įvardinti, apibūdinti tinkamus kandidatus…

Atsakymai

VYTS, 2010-12-18 16:12:08

“Kas pripažins, kad jau seniai moko to, ko pats niekada nemokėjo?”

Gryna tiesa. Mane pvz vidurinėje mokė tokia mokytoja, kuri pati tų dalykų neišmanė, kol baigiau mokyklą jos neišmetė, ir spėju, kad ji ir dabar kitus tebemoko…

Evaldas, 2010-12-18 16:24:27

Vienas garsus filosofas jau yra aprašęs kamerdinerio (tarno, liokajaus, rūbininko) požiūrį į herojų.

Na, nežinau, ar bus kuris nors iš pastarojo dvidešimtmečio ministrų kada nors pavadintas HEROJUMI, bet LIOKAJŲ požiūris veržiasi per kraštus jau dabar. Ar atsiras kada masė pedagogų, kurie į bet kurią savo valdžią a priori nežiūrės kaip į asmeninį priešą?

Kita vertus, kiekvienas ministras realizuoja savo draugelių sambūrio (atsiprašau, partijos) programą. O gal net ne programą? Gal šiaip, “pijarinasi” pats ir “pijarina” savo užnugarį?

Ar gali būti kitaip? Ar šiomis sąlygomis gali atsirasti koks superprotingas vadybininkas su pedagoginiu išsilavinimu (arba pedagogas su vadybiniu išsilavinimu), už kurio nugaros nestovėtų jo rėmėjai, draugai? Kuris turėtų drąsos pajudinti kai kuriuos senokai sustabarėjusius ŠMM kėdžių zulintojus (aš čia – abstrakčiai ir nebūtinai apie tuos, kurie minimi komentaruose). Utopija…

Darth Vader, 2010-12-18 16:42:51

Ministras turi būti:

Jaunas
radikalus, jis turi vadovautis legendiniu posakiu – ‘tai, kas laikoma radikaliu, yra nepakankamai radikalu”
Turi nebijoti likviduoti vėžį
Turi išvaikyti visą akademinę kliką.

Tiesiog reikėtų pakeisti visą universitetų tvarką, nuo pavaldumo iki finansavimo. SUmažinti jų kiekį iki 3-4. Apskaičiuoti, ko reikia Lietuvai ir palikti tik tai, kas būtina. Įvesti minimalius stojimo balus. Va toksai politinis savižudis ištaisytų sugverusią gadynę.

Evaldas, 2010-12-18 16:55:46

Vaderiui: nepykit, bet tai toks, kaip čia pasakius, chunveibiniškas požiūris…

Kodėl būtent jaunas? Iki kokio amžiaus yra jaunas? Ar radikalumas – gėris? O kaip tada su šimtmečius egzistuojančiom tradicijom tradicinėse šalyse, kurios, nekelia tokio priešinimosi “iš apačios”? Kas ta akademinė klika – visi universitetų vadovai (rektoriai, senatai, dekanai) ar visa profesūra? O kur dėti nuo viduramžių egzistuojantį visuotinai pripažintą gėrį – universitetų autonomiją? …

Tomas, 2010-12-18 17:07:55

Manau, kad per 50 metų sužalota Lietuvos visuomenė: pirmiausia baimė, po to pristaikėliškumas, net padlaižiavimas. Kol didesnė visuomenės dalis neišsivaduos iš tokios būsenos, tol ir ministrai nieko nepakeis. Pavyzdžiui universitetuose praeitais metais liepė visiems eiti nemokamų atostogų ir visi ėjo. Kol publika pasiduoda vadukų manipuliacijoms, tol jos ir tęsis.

Buvusi mokytoja, 2010-12-18 18:25:12

Vader-iui: Sutinku su jusu nuomone (“Apskaičiuoti, ko reikia Lietuvai ir palikti tik tai, kas būtina”). Kalbant apie tai, kad reikia kazka griauti, pirmiausia reikia zinoti, KAS is to griaunamo objekto visgi turetu likti. Taigi yra reikalingas nors sioks toks prognozavimas i ateiti, kokiu specialistu Lietuvai reikes. Turiu broli destytoja, docenta, maksimaliai atsidavusi savo profesijai ir studentams. Siais metais i jo inzinerine specialybe nesusirinko pakankamai norinciu studijuoti studentu, ir visai inzinerinei specialybei gresia panaikinimas. As nekalbu apie tai, kad asmeniskai jam tai bus skausminga (versle dirbantys zmones atleidziami be skrupulu, ir tai lemia rinkos desniai), bet mes kalbame apie tai, kad jei ateityje bus tokiu specialistu poreikis, KAS sugebes suburti is naujo destytojus, moksline-technine baze, laboratorijas ir pan. Tai gal ne viska reikia griauti? Kaip rusai sako, “lomat- nie stroit”…

Povilas, 2010-12-18 19:06:18

“Ministrų gerų nebūna”. Ir negali būti. Jo “gerumas” priklauso nuo to, kaip jis suvokia savo kaip ministro misiją (jei dirba vienai kadencijai – 4 metams – jis joks ministras). Aš turiu žinoti, ką mano ministras apie gautą palikimą ir ką darys su tuo palikimu (kiek suvulgarintai pasakiau). Dabar švietimas yra ne kryžkelėje, o tiesiog baloje. Gal derėtų atvirai paanalizuoti, kas padaryta per 20 metų, prognozuoti bent kiek į ateitį – manau, daugelis suprastų. Ką ministras planuoja nuveikti per likusias 722 dienas? Gal kas žinote? Aš irgi noriu žinoti.

Apskritai klausimo “geras” ar “blogas” ministras būti negali. Jis turėtų šiuo metu tose pareigose būti REIKALINGU žmogumi.

Danguolė, 2010-12-18 19:44:55

Sveiki,

mano vienas iš pasiūlymų visai nenaujas – direktorių rotacija. Manau, kad žuvis genda nuo GALVOS. Mano įsitikinimas paremtas asmenine patirtimi (faktai, ne POŽIŪRIS, net jei ir pavadinsite mane „pele“:-)). Jei galva iš pat ryto mokyklos koridoriais šlitinėja su kvapu (kokių dar reikia komentarų)? Mokiniai galvai nerūpi. Rūpi tik krepšeliai, ir kaip čia juos pataupyti, ir grąžinti neišnaudotas lėšas į centrą. Koks tokio elgesio suinteresuotumas? Matyt, galvai naudinga.

Apie mokytojus. Mokytojų skatinimo sistemos nėra. Premijas/priedus ar vienkartines išmokas už kažkokius (?) darbus gauna tik giminaičiai ir jų draugai, kurie dirba net neturėdami specialybės ir pedagoginio išsilavinimo, kai kurie net ne aukštąjį baigę – neišmano dalyko, kurį dėsto. Bet jie nuolankūs, garbinantys galvą – tik tai ir yra vertinama. O kiek protingesnius ar iniciatyvius Mokytojus galva kaip įmanydama ignoruoja ar taiko „mobingą“. Retas atlaiko.

sonata, 2010-12-18 19:57:32

Neseniai rodė per Travel kanalą, kad šiaurės ir vidurio Vokietijoje pamokose sėdi (ir moko!) tėvai (daugiausia mamos). Ir ne tik pas pradinukus. Matyt ir labiau pažengusioje šalyje yra tobulintinų dalykų, kad prireikė tėvų priežiūros (kitaip nepavadinčiau) arba jų švietimo ministras labai jau novatorius. Tiktai ar tokios pamokos yra kokybiškesnės už prasčiausios kvalifikacijos mokytojo pamokas? Kol mūsų ministras nesumąstė tokio pobūdžio reformos, tai gal dar ne visai blogas? :))

Burgis, 2010-12-18 21:04:06

Danguolei: direktorių rotacijos išbandyti nereikia – jau išbandyta Seimu, ministrais… Niekas už nieką neatsako – apsisuko ir išėjo!

Ne, reikia ne rotacijos, reikia griežtos patikros pagal teisingus kriterijus. Kaip lakūnams. Kaip kosmonautams. Mūsų, direktorių, darbas – ne mažiau atsakingas, sunkus. Aš sutinku, kad mane „akredituotų“ bent kas treti metai. Siūlau tai jau 20 metų – kolegos nepritaria, valdžia nesiryžta…

Danguolė, 2010-12-18 23:02:10

“Direktorių darbas”. Mūsiškiu atveju tai juokas. Mūsų galva apsieina be darbo. Jis – GALVA. Jai dirbti nereikia. Jo darbą atlieka visi kiti. Turi dar 5 savaitines pamokas, tai tvarkaraštyje padarėm galvai septintas pamokas, kad pasibūtų mokykloje. Bet nevisada ji sulaukia tos 7-os.

Danguolė, 2010-12-18 23:03:25

O išorinis auditas ar akreditacija – irgi juokas. Jie net neturi tikslo atskleisti tikrąją padėtį…

Burgis, 2010-12-19 09:00:51

Danguolei:

tai nejaugi negalima pakeisti direktorės? Aš tai nežinau kaip… Čia ir visa mistika – kaip direktoriais, pavaduotojais tampama lyg ir (lyg ir…) aišku, bet kaip „nebetampama“ – neaišku. Atrodo, kad reikia užmušti žmogų arba…

Aš tai pats save paskyriau direktoriumi prieš 21-erius metus, o dabar laukiu progos pasirungti konkurse dėl tos vietos…

Jokiu būdu ne išorinis! Tik mokyklos bendruomenė (moksleiviai, jų tėvai ir mokytojai) ir, galbūt, 1-2 nepriklausomi ekspertai (psichologai? vadybos ekspertai? nežinau…) per deleguotus žmones turėtų objektyviai rinktis vadovus iš viešo pretendentų sąrašo.

Povilas, 2010-12-19 10:01:39

Vidaus auditas – absoliuti nesąmonė! Išorės auditas – užsakymo vykdymas (kartais su kolektyvo “sudirbimu”, kartais – eliminuojamas kažkam tinkamas, kažkam netinkamas direktorius, kartais – be pastebimo rezultato. Kuris atvejis blogesnis?).

Burgis, 2010-12-19 13:09:53

Povilui: apie jokį auditą, nei vidinį, nei išorinį, man nesakykite! Vien tas žodis man sukelia alergiją. Didesnio absurdo švietime už auditą negalėčiau nurodyti. Mes jo niekada nedarėme ir, kol aš gyvas, nedarysime!

Aš kalbu apie direktorių ir pavaduotojų skyrimą bei atšaukimą. Kadencijos – blogai, veiksmas iš išorės – blogai, vidaus klanas – blogai… Jei man duotų valią, kelias savaites galvočiau, kaip padaryti gerai. Kol kas nėra prasmės galvoti, nes valios man tikrai neduos… O skyrimų ir atšaukimų sistema yra tikrai labai bloga!

Povilas, 2010-12-19 20:44:44

Burgiui: esu dalyvavęs kažkeliuose vidaus audituose – ir dabar nesuprantu, ką aš ten radau ir kaip pakito mano (ir kitų) darbas po jų. Yra ir daugiau alergiją sukeliančių žodžių: KOMPETENCIJA – kiša šį žodį kas netingi ir kur reikia, ir kur nereikia; PROJEKTINIS MOKYMAS – esu atsilikęs, nes to dalyko širdimi nesuvokiu; įvairiai monijamasi ir su šaknį “standart” turinčiais žodžiais: STANDARTAI (tegul bus, reikia), STANDARTIZUOTAS VERTINIMAS; STANDARTIZUOTI VERTINIMO ĮRANKIAI… Trūksta dar STANDARTIZUOTŲ MOKINIŲ. “Imponuoja” PEDAGOGINĖ REANIMACIJA, PEDAGOGINIAI KONSTRUKTAI… Reikės užsirašinėti tokius unikalius žodžius ir pagal J.Erlicko mokymą sukonstruoti iš jų straipsnį.

Burgis, 2010-12-19 21:38:52

Povilui: sutinku 110 procentų! Kažkoks visuotinis edukologinis pamišimas, o medikai nieko nedaro…

giedrius_m, 2010-12-19 21:40:00

Varder: išskyrus gydytojus, mokytojus, policininkus ir kelias kitas specialybes, kurių darbo vietos iš principo kontroliuojamos (didžia dalimi) valstybės ir priklauso nuo bendro gyventojų skaičiaus, planuoti kiek specialistu reikės po 5, 10, 20 metų yra utopija.

Povilas_K, 2010-12-20 11:51:18

Giedriau_M: Taikytis prie pvz verslo poreikių ir pagal tai ruošti specialistus – nesąmonė. Nes elementariai prieštarauja priežasties-įvykio-pasekmės dėsniui.

Po 5 ar 10 metų ne verslas kuria studentų poreikį, o sukurti studentai _daro_ verslą/kurią pridėtinę vertę.

Dabar paruošti žmonės veda valstybę reikiama kryptimi, o ne atvirkščiai.

Ką susodinsim – tą ir pjausim.

Prieš ~10-12 metų sutikti indai girdavosi, kaip pas juos į IT investuoja valstybė ir pan. JUOKIAUSI į akis (jaunesnis buvau). HAHA – indas programeris – HAHA.

Dabar pats dirbu tokioje kompanijoje, kur didžiausias vientisas blokas(pagal šalį) darbuotojų – indai.

Štai ir 10 (ar daugiau) metų studentų planavimo(?) rezultatas…

—

Grįžkime prie temos…

Ministras turi turėti vieną dalyką: ateities viziją. Aiškią. Skaidrią. Ir mokėti ją pristatyti kitiem. Užkrėsti.

Pvz: norim, kad po 10 metų visos mokyklos būtų kaip KTU Gimnazija.

Ar čia būtų pakankamas iššūkis ? Kiek ministrų reikėtų jam pasiekti ?

—

Kiekvienas direktorius turi turėti savos mokyklos viziją.

Pono ministro pareiga būtų jį išegzaminuoti.

giedrius_m, 2010-12-20 12:27:44

Povilas_K: Neatsižvelgti į verslo poreikius yra klaida ir neatsakingumas prieš studentus bei mokesčių mokėtojus (t.y. iš dalies tą patį verslą).

Paimkim pvz tuos pačius programuotojus. Lietuva milžiniškai investuoja į informatikos specialistų rengimą (ne ką mažiau negu Indija, lyginant pagal šalies dydžius). Lietuvoje “nusėda” vienas kitas iš to nedidelio kiekio paruoštų. Problemų -eilė.

Neatsižvelgiama kokių specialistų reikės (eilę katedrų galima sėkmingai uždaryti, nes ruošia specialistus kurių panaudojimas Lietuvoje abejotinas). Lietuvoje daug programuotojų dirba su Web’u (nes yra paklausa). Nė viename universitete Lietuvoje nėra web programavimo bent padoraus kurso 🙂 JAU 20 metų. Yra tik užuominos į tokius, atsiliekančius maždaug 3-5 metais nuo realybės.
Nėra jokio filtro kuris priimtu motyvuotus kandidatus – 90% nedirbs su tuo ką išmoko susietą darbą.
Lietuva nėra konkurencinga šalis kurti daug programuotojų kontorų nes negali konkuruoti pagal darbų kainą. Indija pasirinko kelią – tapti pigios darbo jėgos fabriku. Indijoje dauguma programuotojų uždirba mažai, todėl Indijoje ir apsimoka kurti programuotojų blokus. Salyginai nėra sudėtinga susirasti azijoje programuojoją, kuriam reikėtų mokėti ~10 USD (ir mažiau) už darbo valandą. Europoje (ir Lietuvoje) – 15-20 USD (ko nors vertas). Čia – su visais mokesčiais, dažnai ir per tarpininkų firmas. Įkūrus firmą, yra šalių kur programuotoją gali samdyti už 700 LT. Tai yra realybė – verslui yra dzin kurioje šalyje jis gamins produktą.

Antras pavyzdys. Vadybininkai. T.y. žmonės, turintys daryti tą verslą. Kiek naujų darbo vietų sukuria turbūt virš gero tūkstančio vadybininkų, baigiančių įvairius universitetus?

Lietuvoje į mokslą investuojama labai daug. Pagal valstybės užsakymą.

Rezultatų – nesimato.

Povilas_K, 2010-12-20 14:47:58

Giedriau_m: Pats sau savotiškai prieštaraujate. Prieš tai teigiate, jog prognozuoti – utopija, po to teigiate, jog reikia.

Siūlau žiūrėti plačiau. Ką pasėsi – tą ir pjausi. Nesiderinkit prie verslo. Universitetai ir mokslas “veža” verslą ir jo ateitį, o ne atvirkščiai – kas čia neaišku ? Tik reikia tai turėti omenyje planuojant ateitį.. O ne mėgint ir vilką pamaitint ir avį sveiką išsaugoti.

Kas nesėkmingai daroma dabar.

—

“90% nedirbs to ką išmoko” labai keistai koreliuoja su “90% universiteto studentų nusirašinėja”.

—

Pigi-darbo-jega-vs…

Sakyčiau – apsiribojate pačioje pradžioje. Sorry – nesileisiu į manevrų lygmenį. Yra ir kitų pavyzdžių.

Kažkodėl mano giminaitis, laikas nuo laiko ieškantis programuotojų, skundžiasi, kad arba jis nuseno, arba ateinantys jaunesni yra visiški debilai. Tikrai nemoka riešutais algos – ir beždžionių nesamdo. Tiesiog gerų, mėgstančių savo specialybę žmonių nėra…

—

Tame ir problema, kad vadybininkų pilna.

Būk vadybininkas ir pamėgink surast “specialistą”:

Inžinierių, mechaniką, suvirintoją, technologą… Jie ne emigravę. Jų tiesiog nėra ! Surask žmogų, kuris suprastų kaip suvirinti 1 mm aliuminį, žinotų apie metalo sandarą, struktūrą, režimus ir pan. Nebus lengva. Surask gerą maisto technologą: headhuntingas vyksta net per krizę.

—

Nusileidom į labai žemą lygmenį. Tema buvo ne tokia. 🙂

giedrius_m, 2010-12-20 18:46:46

Tame ir problema, kad vadybininkų pilna.

Būk vadybininkas ir pamėgink surast „specialistą“:

Inžinierių, mechaniką, suvirintoją, technologą… Jie ne emigravę. Jų tiesiog nėra ! Surask žmogų, kuris suprastų kaip suvirinti 1 mm aliuminį, žinotų apie metalo sandarą, struktūrą, režimus ir pan. Nebus lengva.

O valstybės “užsakymas” tiems darbuotojams yra… kaip ir programuotojams. T.y. yra skirtos studijų vietos. Ir jie visi ruošiami pagal valstybės užsakymą, jo reikalavimus… tai KUR problema? :))

sonata, 2010-12-20 21:27:40

Povilui: mane iki šiol “žavi” standartizacija: Jūs apie nesąmones mokymo procese, o aš galiu paantrinti, kad “standartizuojama” “vsio doskonaljno”: turėjom aprašyti kokybės procedūroj, per kiek laiko pacientas iš registratūros patenka prie gydytojo kabineto.Gerai, jei tūlas vidutinis standartinis pusamžis… o va vos judanti močiutėlė – netelpa į standartus, nors imk ir ant rankų nunešk… o jei dar kas į tualetą užsuko… nors imk ir bėk su naktipuodžiu iš paskos, kad, gink dieve, nuo “standarto” nenukryptų- vidaus auditas tuoj neatitiktį surašys :/

Danguolė, 2010-12-21 00:48:04

•Ministras ir vizija. Prieštaravimas. Vizija (kvailas man žodis – kaip ir kiti “burbulai”) – ilgalaikis dalykas. Ministras – trumpalaikis (max 4 metai).

•O ir ką gali padaryti atėjęs 1 žmogus? Jei aplink mini-isterijos rožės įleidę šaknis žydi jau dešimtim metų. Kaip viena profesorė sakė: „Beviltiška su jomis kovoti. Ten tokie tamprūs saitai, kaip voratinklis lipnūs. Reikia luktelt, kol jos į pensiją išeis“.

•Aš labai dėjau daug vilčių į Bacio atėjimą į viceministro postą (linkiu šiam protingam, energingam, novatoriškam žmogui greičiau pasveikti – iš gipso išsivaduoti). Kol kas didelių pokyčių kaip ir nesijaučia. Popierizmo mažinimas – skamba gražiai, bet realybėje – padaugėjo popierių. „Vidaus auditą“ pervadino į „įsivertinimą“. Sakė, kad jis neprivalomas, bet kai atėjo išorės auditas, tai su padidinimo stiklu nagrinėjo įsivertinimą ir jo išvadas, tarsi būtų negalėję patys įvertinti…

•Patikra mokykloje? O kas ją atliktų? Ar dar liko NEPRIKLAUSOMŲ EKSPERTŲ (kokių nors nesuinteresuotų/nekorumpuotų ar NEdirbančių pagal „užsakymą“)? Kuo toliau, tuo labiau tuo abejoju. Visokios institucijos tarsi sukurtos dėl to, kad parodytų, jog nebeliko nieko švento…

•Kai kuriems direktoriams ne mokiniai, ne vizija svarbu, o krepšeliai…

•Būtų gerai kad egzaminuotų mokyklų vadovus, bet tam reikia ir egzaminatoriui išmanyti švietimo niuansus.

•Alkoholiką (visai neanoniminį)vadovą pakeisti neįmanoma, jei to nenori/“nemato“ vadai šv. skyriuje. Jie dangsto jį, perspėja, kad slėptųsi, nes atvažiuoja pagal iškvietimą tikrinti fakto

@ giedriui_m., 2010-12-21 01:09:01

Turiu neseną faktą. Tarptautinėj firmoj dirbo 20 indų programuotojų, privirė košės, juos nušalino. Už tą pačią sumą (atlyginimų suma nesiekė lietuviškų 40 MGL) į jų vietą „stojo“ 2 lietuvaičiai, išsrėbė indų košę ir sėkmingai dirba toliau.

Povilas, 2010-12-21 08:47:49

Danguolei: būtent dėl ministro “trumpaamžiškumo” į šias pareigas neturi patekti jauni avantiūristai, tęsiantys pradėtas iškadas ir platinantys jas naujose srityse (kalbu apie krepšelius: krepšelis negali būti paimtas kaip ugdymo pagrindas jokioje švietimo grandyje). Universitetuose reikia reformą – dėl to niekas nesiginčija, bet jos neprotingos: tai rodo pirmieji du metai. Vėl lopymas, taisymas, keitimai ir keitimų pakeitimai…

giedrius_m, 2010-12-21 11:34:40

@@ giedriui_m: žinau ir aš tokių atvejų. Todėl indų nesamdau pakolkas, o lietuvius. Bet: lygiai taip pat žinau šimtus pavyzdžių, kur dirba indai programuotojai ir visi yra laimingi.

Darbui su ofšoru reikia ruoštis.
Turi būti kažkokia kokybės užtikrinimo grandis.

bet

Dauguma programavimo darbų yra rutininiai ir nesvarbu kas juos daro, košės neprivirsi.
Gerais programuotojais (bent Lietuvoje ) gimstama, o ne tampama universitetuose. O nugludinami jie yra dirbdami.

Valstybinis įsivaizdavimas ir praktika – visiškai skirtingi dalykai.

Regina A., 2010-12-22 00:42:57

@ Giedriui_M

Gerai pastebėjote –

Gerais programuotojais (bent Lietuvoje ) gimstama, o ne tampama universitetuose.

Perkračiau atmintyje visus savo vaikus, kurie stojo į IT. Tie mokiniai, kurie jau mokykloje programavo, tie ir dabar geri IT specialistai (žinomose firmose, net vadovauja). O tie, kurie nustebino mane įstodami į KTU IF (beje, sėkmingai baigė), dirba ne pagal specialybę (mano sūnus 10-oj klasėj geriau programavo ir gaudėsi kompiuteriuose, negu priimtas dirbti inžinieriumi KTU IF bakalauras).

Baisuoklis, 2010-12-22 08:39:55

Kiek is IF buvo ismesta del neislaikytu matematikos disciplinu ir kiek del skolu “is programavimo”?

giedrius_m, 2010-12-22 12:35:28

Baisuoklis: Mūsų kurse (15 metų atgal) buvo keli. Beje, vienas – gimnazistas.

Matematika, žinoma, atmetė daug daugiau.