Mirė Stasys Buožis. Profesionalių programuotojų Lietuvoje pirmosios kartos žvaigždė. Mano Mokytojas. Gal ir nebūčiau devyniolika metų programavęs, jei ne Stasys. Visada žinojau, kad niekada taip neišmoksiu programuoti, taip dirbti kompiuteriu kaip jis, bet esu laimingas, kad sužinojau, kaip galima dirbti! Laimingas turi būti kiekvienas, kuris bent kartą matė, kaip Stasys grojo, pavyzdžiui, „Minsk-22“ skaičiavimo mašinos klaviatūra. Taip groja tik muzikantai virtuozai!
*
Stasys padėdavo visiems ir visada. Jis bematant užsidegdavo noru išspręsti kito žmogaus uždavinį, problemą, jei tik jam pasirodydavo, kad tai nelengvas uždavinys. Jis buvo Profesorius, nors nebuvo profesorius. Buvęs mūsų katedros vedėjas sakydavo: „Negalima padaryti dviejų dalykų: tinkamai nutinkuoti „Kolegų“ kavinės sienos ir priversti Stasį Buožį apginti disertaciją.“ O kam jam ta disertacija, jei ir jis, ir visi su juo dirbantys žinojo – tai žvaigždė! Viena ryškiausių žvaigždžių to meto kompiuterijos galaktikoje. Riboti žmogeliai nemoka tinkamai įvardyti žvaigždžių…
*
Stasys mėgaudavosi darbu! Kompiuteriu jis dirbdavo vakarais, naktimis, rytais. Baigęs vieną darbo seansą, bet kuriuo paros metu prie kompiuterių centro išsikviesdavo taksi, įsėsdavo ir pasakydavo: „Namo.“ Ir visi taksistai žinojo, kur vežti. Stasys ilgai nepirko automobilio, nes buvo apskaičiavęs, kad visą gyvenimą gali važinėti taksi – bus pigiau.
*
Kai tapau Stasio bendradarbiu Taikomosios matematikos katedroje, mokiausi iš kiekvieno jo veiksmo, žodžio, šypsenos. Jis buvo tikras Gėris. Jis, didelis žmogus, man visada atrodydavo kaip patikimiausia užuovėja nuo piktų, kerštingų, pasalūniškų žmonių. Daug metų kiekvieną jo laiškelį el. paštu vertindavau kaip vyriausybinį apdovanojimą – apie tai jau šioje svetainėje rašiau.
*
Gerų žmonių gėris gyvena amžinai, Mielas ir Gerbiamas Stasy.
Atsakymai
mcnamara, 2011-08-17 19:25:20
Pagarba. Gera sužinoti apie Lietuvos pirmuosius programuotojus.
Valentinas, 2011-08-18 10:23:20
Tokie žmonės yra kompiuteristų “old school’as”, 1960-1980m sudėję absoliučius kompiuterizmo pagrindus , kurie naudojami ir po šiai dienai (pvz. Unix, WWW, programavimo paradigmos ir pan.). Tokie žmonės, programuodavo mašininiu kodu – ką dar čia ir pridursi. Pagarba jiems.
Henrikas, 2011-08-18 16:10:21
Buvo puikus dėstytojas. Užuojauta žmonai, dukrai Aušrai ir sūnui Martynui
NiekurNeiva, 2011-08-18 17:29:47
Užuojauta. Įdomu, ar Jis nesaugojo “trofėjų”: perfojuostų, perfokortų, “minsk”-ų atminties modulių, perfojuostų klijavimo prietaisiukų… ir triukų … – linksma būdavo…
Algirdas, Rugpjūčio 19, 2011-08-19 15:09:26
Netekome puikaus žmogaus,
Kuo geriausi prisiminimai apie šį žmogų, nors ir neteko klausyti Jo paskaitų.
Kartą kai mes su Jo mokiniais kankinome Minsk 22 per visą naktį, kad statistiškai apdoroti tyrimų duomenys, atsitiktinai į salę užėjus Gerb. MAESTRO ir susidomėjus mūsų skaičiavimai, po kelių Jo brukštelėjimų programoje, mums reikiamu tikslumu rezultatai buvo išmesti po keliolikos minučių. Tai žaibiškai įsigilinti į nematytą programą galėjo tik aukščiausio lygio profesionalas.
Martynas Buožis, 2011-08-20 16:40:26
Gerbiamas Bronislovai
Savo ir visos šeimos vardu dėkoju Jums už tokius nuostabius žodžius prisimenant mano Tėvelį. Jūs sudėjote viską ko reikėjo jį prisiminti. Ačiū Jums už tai.
Tęsiant gyvenimo tema aš manau kad žmogus lieka gyvas kol išlieka jo atmintis ir jo darbai yra testini. Aš, kaip kad tikiuosi ir kiti jo mokiniai, tęsia jo pradėtus darbus ir ieško naujų kelių įveikdami mano Tėčio jau pramintus kelius.
Mano Tėčio pagrindinis šūkis buvo – “Tobulėjimui ribų nėra”. Manau kad juo ir reikia vadovautis keliuose į ateitį.
Dėkoju dar sykį visos šeimos vardu.
Martynas
Burgis, 2011-08-20 16:45:36
Ačiū, mielas Martynai, už gerus žodžius. Koks tėtis, toks ir sūnus. Gyvenimas tęsiasi…