Mirtinai pavojinga gyvybė

... Jungtinėse Valstijose šešiasdešimt procentų sveikatos išlaidų tenka paskutinį pusmetį gyvuojantiems mirtiniems ligoniams.

(Dan Brown. Inferno)

*

Geriu rytinę arbatą ir klausau radijo pašnekesio apie lytinį vaikų švietimą. Vyras lenkia į tą pusę, kaip vaikai turi sužinoti, kad jie gimė iš tėčio ir mamos meilės. Moteris bruka nuomonę, kad vaikus reikia informuoti apie visokiausius vaikų atsiradimo būdus (iš prievartos, mėgintuvėlyje ir pan.), kad tas vyras gal nėra jo tėvas, kad ta moteris gal nėra jo mama, kad tie du vyrai, tos dvi moterys ir yra jo „tėtis ir mama“…

*

O Dan Brown savo pragaro (Inferno – pragaras) knygoje nagrinėja Maltuso teoriją – pernelyg sparčiai daugindamasi žmonija pražudys pati save. Ir vienas pamišėlis sugalvoja būdą: užkrėsti visą žmoniją virusu, kuris kas trečią žmogų padaro nevaisingu. Knyga baigiasi taip, kad turi patikėti – jau esame užkrėsti…

*

Knyga iš esmės niekam tikusi… Nesuprantu, kam po „Da Vinčio kodo“ aš nusipirkau dar dvi to autoriaus knygas? Autoriams beveik visada tinka taisyklė: sukūrusi genijų, gamta ilsisi. O jie rašo dar ir dar…

*

Vis tik skaitydamas tokias knygas aš noriu ir pats ką nors sugalvoti, patarti žmonijai. Tai štai: neteisinga  trečdalį paversti nevaisingais. Vaisingumas (galimybė pagimdyti vaikutį, mano mažiaji bičiuliai) yra dieviškas džiaugsmas ir laimė! Mano idėja kitokia: tas virusas turi mus visus staigiai ir neskausmingai „išjungti“ maždaug ties šešiasdešimtaisiais mūsų gyvenimo metais. Jokiu būdu ne tikliai ties 60! Gyventi žinant tikslią pabaigos datą būtų pragaras. Bet gyventi žinant, kad nebus sunkios, vargingos senatvės – rojus!

*

Niekai visa tai! Visokie maltusai, brownai – niekai. O štai kišimasis į šeimą – rimtas pavojus! Panašu, kad ir man teks užsiimti kai kurių knygų deginimu… 🙂

Atsakymai

Burgis, 2013-12-08 10:08:23

Įvertinkite…

Adefagija, 2013-12-08 12:31:07

Šiek tiek girdėjau tą laidą per radiją….

Bet ten abudu gerai rietė, kaip teisingai vaikus šviesti lytiškai…ir kuo anksčiau, tuo geriau!

Jau nuo devynerių metų vaikai turi išmokti masturbuotis; turi žinoti, per kur vaikutis įkišamas ir per kur išlenda; turi žinoti, kad yra trys žmonių lytys – vyriška, moteriška ir niekatroji…Kaip gramatikoje!

Viską turi žinoti!

**

Nu aš irgi jau kai ką žinau, bet vistiek esu šventai įsitikinusi, kad mane mama rado kopūstuose…

Ir ne kitaip!- O tai kodėl po šiai dienai, mano mėgstamiausias patiekalas – rauginti troškinti kopūstai su dešrelėmis?

Oi, net seilė nutįso pagalvojus…Mmmmmmmmm…..

Adefagija, 2013-12-08 20:03:25

Ei, ar čia yra suaugusių vyrų?

Norėjau paklausti, kas jus išmokino daryt vaikus?

ak, ar internate mokino tai….?

O tai gal valdžia teisingai daro, įvesdama lytinį švietimą….Taigi mokinių intelekto lygis tragiškai mažėja; tai tuomet mažėja ir galimybės, kad jie ką nors išmoktų savarankiškai.

Nu taip ir išnyksim, jeigu nesimokysim!

ak, 2013-12-09 11:18:40

Na, prisipažinsiu, kad mano vaikystėje net spalvoto televizoriaus dar nebuvo. Vaikų namuose stovėjo kažkoks nespalvotas “Rekord” vienas šimtui penkiasdešimčiai vaikų ir kelioms dešimtims auklėtojų. Na o apie seksą net kalbėti buvo “tabu” – aplamai tokio užsienietiško žodžio nežinojome. Bene mano aštuntoje klasėje prasidėjo mini sijonėlių mada – auklėtojos pašėlusiai prieš ją kovojo, bet neįveikė. Mergos į šokius ateidavo vis tiek su “mini” kuriuos nuo auklėtojų sugebėdavo paslėpti. Tad nieko keista – net prieš keturiasdešimtis metų merginos norėjo parodyti vaikiams ką turi. Beje, labai populiarios buvo ir plikų mergų nuotraukos – tada buvau fotobūrelio pirmininkas ir jas daugindamas užsidirbau nemažai pinigėlių – nuotrauką parduodavau už dvidešimtį kapeikų. Na, o šiaip – kadangi turbūt aš buvau vienintelis į vaikų namus patekęs iš kultūringos šeimos, o šiaip visi kiti buvo iš gatvės, tai apie dulkinimasį, kurvas, pederastus ir visus kitus dalykus visi žinojo daugiau nei dabartiniai laidų organizatoriai. Jie būtų galėje ateiti pas mus pasimokyti onanizuotis įvairiais būdais ir t.t. Na, aš, reikia prisipažinti daugelyje renginių stengiausi nedalyvauti. Buvo tokia Zosikė, kuri kiekvienam duodavo už dvidešimtį kapeikų. Buvo dvi sesutės “čiulpės” kurios šią paslaugą atlikdavo už penkias kapeikas ar saldainį. Buvo “gaidė” kurią galima buvo varyti per šiknaskylę už dešimtį kapeikų. Nors kapeikų turėjau dasug, prisiekiu bajoro žodžiu – nei viena iš šių paslaugų nepasinaudojau….

ir, 2013-12-09 14:09:04

— Абрам, что ты думаешь о сексе?

— Ой, Моня, не морочь мне голову! У меня 26 человек детей, мне некогда заниматься теорией