Mokykla verslo spąstuose

Geras šios svetainės lankytojas Liutauras parašė: „…šiomis dienomis paskelbta žinia apie http://vadoveliai.emokykla.lt/. Kaip vertinate?“ Ir paklausė to, ko aš čia jau ne kartą esu klausęs, – kodėl VISI VADOVĖLIAI (vidurinių mokyklų moksleiviams ir aukštųjų mokyklų studentams) negali būti viešai ir laisvai, nemokamai pateikti žiniatinklyje? Nuo ko mes saugome vadovėliuose esančią informaciją? Kodėl piliečiai du kartus perka tą patį – vieną kartą piliečių pinigais valstybė užmoka autoriams ir leidėjams, antrą kartą piliečiai (arba mokyklos už piliečių pinigus) perka vadovėlius knygynuose?

*

Atsakymas netiesiogiai pateikiamas Liutauro nurodytoje svetainėje… Ten yra tik vadovėlių reklama, bet ne vadovėliai. Ta reklama sukurta vėl už piliečių pinigus. O kad koks nors pilietis (Liutauras, Bronislovas… ) nesipiktintų ir nesiraustų po esmę, nei vadovėlių, nei reklaminės svetainės kūrėjų, nei vertintojų gretose tų piliečių nėra… (Aš buvau ekspertas, bet dabar, atrodo, jau nesu…)

*

Komercija… Mokyklų daug, moksleivių ir studentų daug – visi nori uždirbti leidybos mariose. Rašytojai, recenzentai, leidėjai, spaustuvės ir viso to verslo organizatoriai. Svarbiausia – organizatoriai! Ir aš, nuodėmingasis, norėjau ir uždirbau. Nemažai. Bet kitaip. Mes patys parašydavome knygą, patys ją už savo pinigus išspausdindavome, patys ją po knygynus išvežiodavome, paskui pinigus susirinkdavome ir… vėl leisdavome naują knygą. Privačiai! Rinkos sąlygomis.

*

Tai kodėl valstybė negali dirbti panašiai? Valstybė gali pasirinkti vieną iš dviejų: 1) nieko nemokėti nei autoriams, nei leidėjams, tik viešai pateikti visų leidinių, kuriuos autoriai siūlo kaip vadovėlius, viešai įvardintų ekspertų (pavyzdžiui, Bronislovo, Liutauro…) recenzijas; mokykloms suteikti teisę visai laisvai pasirinkti tinkamas knygas; ir visi tuos vadovėlius kuriantys uždirbtų (arba ne…) rinkoje…; 2) dosniai užmokėti autoriams, recenzentams, leidėjams ir… viską paskelbti viešai! Kaip savo nuosavybę. Žinoma, gali ir išspausdinti, jei turtingi nori turėti dažais kvepančių knygų.

*

Artimiausiu metu to nesitikėkite. Jums paaiškins – to nėra jokioje valstybėje. Teisingai, taip galėtų būti nebent Kuboje (nežinau, gal ir yra?), nes kitur – kapitalizmas arba pusiau kapitalizmas. O kapitalizmas numato pelną. Pakentėkime…

Atsakymai

Burgis, 2011-09-13 08:40:39

Reitingams…

Smokas, 2011-09-13 09:03:55

vien tik “kapitalizmas” reikštų jau šiokį tokį progresą, o dabar dar šitiek daug “feodalizmo”. 🙂

Vaiva, 2011-09-13 09:04:57

Vardan to pelno vienybė težydi, toks šūkis tinka šiandienos valdininkams ir ne tik dėl vadovėlių

d, 2011-09-13 11:19:30

O universitetuose dabar tik elektroninė leidyba. Tik patiems pačiausiems duodamas palaiminimas leisti už universiteto pinigus, kiti gali daryti ką nori. Nesvarbu, kad po to tie šedevrai tinkami tik makulatūrai/

Burgis, 2011-09-13 11:35:23

D.: taip, tai kita aktualija! Kai visi gali leisti ką sumanę (to nei galima, nei reikia uždrausti!), būtinai turi būti tarnybos, kurios atsako už tai, kad būtų išleista ir studentams tikrai tinkamų dalykų.

Petras Ražanskas, 2011-09-13 12:44:52

Būtų įdomu padaryti eksperimentą ir visas žinias, besiblaškančias FMF dėstytojų galvose, sukrauti į laisvai prieinamas virtualias knygas Wikibooks (leidžiant tik patiems dėstytojams ir jų įgaliotiems žmonėms redaguoti, žinoma) ar panašiu formatu. Kiekvienam matematikos studijų moduliui po knygą, su persikryžiuojančiom nuorodom į kitas virtualias knygas ir jų skyrius, jei tik užsimenama apie jų dalykus (iš tikimybių knygos į matanalizės, kalboje pasirodžius integralams, etc).

„Moodle“ yra kažkas miglotai į tą pusę, bet nėra nei Wiki dinamiškumo, nei reikalingo atvirumo, kad bet kas galėtų prieiti prie vadovėlio (reikalinga būti kurso dalyviu, kad pamatytum modulio medžiagą).

Hm, 2011-09-13 12:46:46

Būtent dėl to labai visus skatinu vadovėlius imti iš linkomanijos ir kitų ne itin legalių šaltinių. Nes tokie dalykai turi būti nemokami ir visiems prieinami. Kompiuteryje saugau daugybės e knygų ir vadovėlių biblioteką – ką gali žinot, kada prireiks.

skaitovas, 2011-09-13 13:13:32

Neįsikirtau į mechanizmą: “Kodėl piliečiai du kartus perka tą patį – vieną kartą piliečių pinigais valstybė užmoka autoriams ir leidėjams, antrą kartą piliečiai (arba mokyklos už piliečių pinigus) perka vadovėlius knygynuose?”

Kiek žinau, tai schema yra tokia: autoriai gauna pinigus iš leidėjų. Leidėjai gauna pinigus iš to, ką mokyklos užsako arba iš to nedidelio kiekio, kurį parduoda knygynuose. Nedidelis jis todėl, kad vadovėliais pagrindinėje mokykloje privalo aprūpinti mokykla, o vidurinėje – pagal galimybes.

Kur čia tas dvigubas mokėjimas? Aš matau tik vieną. Ar dar valstybė kažkaip kitaip sumoka autoriams ir leidėjams?

Burgis, 2011-09-13 14:09:48

Petrui: turiu ir kitą idėją… Kadaise, maždaug prieš 30 metų, iš vienos savo studentės nusipirkau… savo paskaitų konspektą! Ta mergaitė (tada matematiką dėsčiau rusų kalba Mašinų gamybos fakultete) konspektavo tiesiog tobulai! Ir dabar pirkčiau, bet kas parengs tokį konspektą? Nes aš norėčiau paskaityti, ką dėstau… Manau, kad ir kitiems tas konspektas praverstų. O pačiam rašyti – neapsimoka. Laiko gaila, o užmokėti tinkamai nėra kam.

Burgis, 2011-09-13 14:38:30

skaitovui: ne, negaliu atskleisti viso mechanizmo, nes gal man pačiam jis dar pravers… :-). Pasidomėkite ministerijoje.

skaitovas, 2011-09-13 14:46:18

Burgiui: gaila.:-(

Pats esu vienoje leidykloje parašęs porą vadovėlių, neypatingai užsidirbęs, todėl gal ko nors nesuprantu? Gal mane valstybė apgavo ir kažko nesumokėjo? Nes leidykla pateikė duomenis apie pardavimus ir atskaičiavo sulygtą honorarą – procentus už parduotas knygas.

Burgis, 2011-09-13 16:39:32

Skaitovui ir reitinguotojams: matote, kaip iškart mane smerkiate, kai tik nepasakau to, ką jūs patys turėtumėte sužinoti…

*

Truputėlį paaiškinsiu. Per dešimtį metų, kol veikė mano individualioji leidybos įmonė, mums taip ir nepavyko gauti grifo „vadovėlis“ ar bent „Ministerija rekomenduoja…“. Kodėl? Todėl, kad gavę vadovėlio statusą, mes būtume lengvai pardavę didelį tiražą – mokyklos gali pirkti ne bet ką, o tik tai, kas REKOMENDUOTA! Tačiau tokiai menkai įmonėlei niekas neleis mėgauti tuo, kuo turi mėgautis TEV, „Šviesa“ ir pan.

Antra. Aš esu išleidęs porą knygelių per oficialią leidyklą. Gavau kuklų honorarą ir viskas. Bet mano kolega turėjo kitokią sutartį – jis gaudavo po litą nuo kiekvienos parduotos knygos. Galvokite…

Trečia. Kodėl taip sunku patekti tarp rašančių vadovėlius? Todėl, kad teisingos konkurencijos nėra. O kodėl nėra? Galvokite…

Aurius, 2011-09-13 19:22:07

Kažkada ir aš rašiau apie vadovėlius. http://auriusd.blogspot.com/2010/12/ausra-maldeikiene-ir-vaiku-auklejimas.html

jurgis, 2011-09-14 01:01:09

o maždaug kokia dalis iš moksleivio krepšialio skiriama vadovėliams?

Aurius, 2011-09-14 06:41:17

Konkurenciją vadovėliam galima sukurti per internetą. Lengvai ir grakščiai. O mokiniai gali skaityti per kompiuterį, o gali ir atsispausdinti ir įsirišti.

O turint tokį blog’o trafiką kaip pačio…

Parduok knygą už kelis litus….ir užsidirbsi ir … moksleiviai ir tėvai bus patenkinti.

Bet čia dar ne viskas. Gali drąsiai vesti paskaitas per internetą. Aš pats šiuo metu mokausi dviejose Amerikos akademijose. O ir pats vedu apmokymus per internetą. turiu mokymosi kambarį. Kuris tekainuoja 9 dolerius per mėn. ir veikia 24 valandas per parą.

Ukraina ruošiasi vesti pamokas vaikams per internetą. Ves geriausi ir mėgstamiausi mokytojai.

Sakysim fiziką visiems Ukrainoms vaikams gali vesti tik keli mokytojai….geriausi. Tokiu būdu ką veiks kiti? O jie bus tik asistentai.

Neturiu dabar laiko rašyti. Bronislovai kreipkis padėsiu..kambarį nors ir dabar galiu paskolinti.

knygą parduosi per kelias paras.

IKI, skubu į darbą

skaitovas, 2011-09-14 08:34:11

Burgiui: matote, tik pabandžiau išsiaiškinti Jūsų minčių eigą, o Jūs iš karto man pripaišote smerkimą.

Neslėpsiu, minusavau Jūsų atsakymą, nes negavau atsakymo į savo klausimą „Kodėl aš esu toks dvigubą naudą ar dvigubą mokėjimą gaunantis parazitas?“ Aš galvoju, kad honorarą už savo vadovėlius gaunu tik viengubą. Manau, kad du kartus už tą patį nei valstybė, nei mokinių tėveliai nemoka. Aišku, jei jiems nereikia dviejų tokių pačių vadovėlių. Jūs galvojate kažkaip kitaip, todėl man ir įdomu, kas aš – apgautas autorius ar dvigubą atlygį gaunantis parazitas?

Siūlėt pagalvot. Tai ir pagalvojau. Nesutinku, kad sunku patekti tarp autorių. Neužteko atlyginimo už darbą universitete ir uždarbiavimą mokykloje, tai pasisiūliau Jūsų nepaminėtai leidyklai parašyti vadovėlį. Leidykla iš karto pasiūlė rašyti du, tad į pagalbą pasikviečiau porą kolegų iš mokyklos. Kažkaip viskas paprasta.

Honoraras man mokamas procentais nuo kasmet realizuojamų vadovėlių. Leidykla pasiūlė rinktis – fiksuota suma iš karto ar procentas nuo parduotų. Iš karto perspėjo, kad fiksuotas honoraras laiko perspektyvoje, aišku, būtų mažesnis. Rizika – parduosi ar neparduosi – tenka dalytis su leidykla.

Mūsų vadovėliai ekspertams iš karto netiko. Teko atsisakyti kai kurių savo išankstinių principų ir taisyti pagal jų reikalavimus. Tik taip gavom reikalingą žymą. Negalvoju, kad tai labai smagu, bet dabar čia nematau jokio kriminalo.

Tai apie ką reikia galvoti?

Burgis, 2011-09-14 09:31:09

skaitovui: atsiprašau. Nenoriu, kad lankytojai visą laiką ant manęs pyktų. Paaiškinsiu plačiau.

*

Pirma, negaliu laisvai visko komentuoti vien dėl to, kad dar manau esąs bent vienos srities (matematikos arba/ir informatikos) ekspertas. Nes niekas manęs neinformavo, kad jau nesu.

*

Antra, kol dirbau ekspertu, ne kartą turėjau progos įsitikinti, kaip tampama autoriais. Deja, tai man nepatiko. Labai nepatiko… Kodėl kai kas labai nori tapti vadovėlių autoriais? Todėl, kad tai ne tik garantuotas honoraras, garbė, bet ir kelias į atestacijas, disertacijas…

*

Trečia, Jūs neteisingai supratote dėl dvigubo mokėjimo. Ne autorius gauna dukart, ne autorius! Tai valstybė moka dukart ir iškreipia rinką. Panagrinėkime tik vieną atvejį. Aš recenzavau vadovėlį. Parašiau „juodą“ recenziją, nes jis tik tokios buvo vertas. Gavau už tai honorarą. Bet, matyt, buvo ir kiti recenzentai – knyga tapo vadovėliu! Ir tada jau mūsų gimnazija už valstybės skirtus pinigus (o jų skiriama gana dosniai!) turėjo pirkti TĄ vadovėlį (arba kitą panašiai „gimusį“…), o ne mūsų pačių parašytą knygą, kuri, deja, jokio grifo negavo. O juk mūsų knyga geresnė! (Ir pelėdai savi vaikai gražūs…). Bet mūsų knygos autoriai turėjo pasidalyti tą nediduką pelną, kurį mes gavome PATYS pardavę knygą, o ano vadovėlio autoriai gavo GARANTUOTĄ honorarą, nes valstybė padėjo jiems parduoti tą knygą! Paklauskite knygynuos, kurios knygos duoda didžiausią pelną. Atsakys: pratybų sąsiuviniai ir spalvinimo knygelės. Pratybų sąsiuviniai yra korumpuotas verslas, korumpuotas!

*

Apie absoliučiai netikusius vadovėlius čia esu ne kartą rašęs (pavyzdžiui apie „Matematika tau. Plius“). Rodžiau tokių absurdų pavyzdžius ministrui ir kt. (pavyzdžiui, pernai vykusioje konferencijoje Druskininkuose), ką tik rodžiau porą absurdų iš vadovėlių savo 1a klasėje… Ir nieko – traukinys rieda tolyn.

*

Jūs papasakojote savo sėkmės istoriją. Tikrai tikiu, kad Jūsų vadovėlis geras (tikrai – yra gerų vadovėlių!). Bet ta istorija nepaneigia SISTEMOS ydų! Aš taip manau…

*

Kaip reitinguosite dabar?

skaitovas, 2011-09-14 09:46:34

Burgiui: ai, nereitinguosiu visai 🙂

Tarsi atsakymą į mano klausimą apie dvigubą mokėjimą pateikėte – užskaitom.

Kita vertus, paaiškinimas neatitinka to, ką parašėte pagrindiniame tekste, veda į įvairias šalutines siužetines linijas, kurios neduoda atsakymo. Pvz. apie pratybų sąsiuvinius.

Todėl, nors esu išmokęs, kad “pliusas ir minusas “duoda” minusą, šį kartą tebūnie plius 1 ir minus 1 suma 🙂

Burgis, 2011-09-14 11:39:30

Ačiū!

Burgis, 2011-09-15 08:53:20

Buvusi mūsų gimnazistė Marija iš JAV parašė:

*

„Faktas į “vadovėlių leidybos mafijos” temą. Iš viso knygoms (gerai, kad iš stipendijos…) išleidau 682 dolerius. Už 5 vadovėlius. Įdomumo dėlei…“

jurgis, 2011-09-15 11:18:11

įdomu, kokia čia mokymosi/studijų pakopa?

pvz, universitete gi pratybų sąsiuvinių nebūna, manau…

be to, dar yra bibliotekos…

o anglų kalba tikrai turėtų būti daug ir nemokamos geros medžiagos.. ir video paskaitų.. opencourseware.

agni, 2011-09-15 23:15:49

Jurgi, pilna tokių programų… jei aš sąžiningai pirkčiau visas knygas, kurias dėstytojai nori, kad nusipirkčiau, tai irgi būtų po kelis šimtus eurų per mėnesį… Gerai jei reikia kokios senesnės knygos, jas ir bibliotekose lengviau rasti, ir perpirkti iš vyresnių studentų galima, galų gale elektroninę versiją galima rasti… bet jei reikia kokio šiemet išleisto vadovėlio, tai jų bibliotekose neužtenka ir dažnai keliai būna du: gražus (pirkti knygą) ir negražus (atsišviesti). O man patinka gražūs dalykai, net jei ir brangiai kainuoja 🙂

beje, ieškoti kitos knygos ta tema nėra geras sprendimas, na, bent jau labai neefektyvus…

giedrius_m, 2011-09-16 11:45:14

Yra vadovėlių monopolis todėl, kad yra vertinimo monopolis ir bendras stojimas. Tai nėra gerai.

Dėl mokėjimo 2x: pirmą kartą mokama už turinį, antrą kartą – už formą. Jei vadovėlio autoriui pilnai užmokėta už turinį, leidinį vertėtų publikuoti elektroniniu formatu ir viešai prieinamą. Kadangi vadovėliai apibrėžia tai, iš ko moksleivis bus tikrinamas, tai turėtų būti laisvai prieinama.

JEI knygos yra spausdinamos leidyklos, leidykla turi visas teises pasiimti pelną iš šio veiksmo. Tiesiog neturi būti savų protegavimo.

skaitovas, 2011-09-16 12:28:58

giedriui: autoriui mokama už turinį, tačiau PAGAL parduotų egzempliorių skaičių. Autoriui sumoka leidykla, kuri pinigus susirenka iš pardavimų, tai kaip ji publikuos “laisvai prieinamai”?

Liutauras, 2011-09-16 12:38:02

ačiū autoriui už dėmesį klausimui

greitu metu su Aplinkos ministerija ruošiam visoms mokykloms vieną realią dovaną – tada bus proga sugrįžti prie šio klausimo, bet esmė lieka ta pati – jeigu valstybė skiria lėšas turinio kūrybai, tai sukurtas turinys elektronine forma turi būti nemokamas ir viešas. ir vadovėliai – tik vienas mažas valstybės kuriamų vertybių pavyzdys

giedrius_m, 2011-09-16 13:09:56

Skaitovas: šitą problemą galima spręsti perkant vadovėlių rengimo paslaugą (už fiksuotą sumą), o platinimą/leidimą nagrinėjant atskirai.

Autoriui mokėjimas už pardavimus pirmoje eilėje susietas su rizikos pasidalinimu negu su realiu vertės kitimu. Galima daryti ir taip, ir taip. Tačiau valstybei ir mokykloms turbūt naudingiau būtų atskirti vadovėlių ruošimo ir išleidimo pirkimą, ypač žinant, kad gerus vadovėlius gali tekti naudoti ilgiau negu metus.

skaitovas, 2011-09-16 13:58:43

giedriui_m: be abejo, galimas ir toks variantas. Tikriausiai, galima įsivaizduoti taip: ŠMM ar koks nors jos priedangoje veikiantis centras skelbia konkursą autoriams. Už patrauklų 🙂 atlyginimą nugalėję autoriai parduoda savo atlyginimą, o tada kitą konkursą laimėjusi IT firma visa tai sudeda virtualio erdvėn.

Problema tik tokia, šis vadovėlis visai neišstums popierinių. O “čiupinėjamų” vadovėlių rinkoje, kur pagrindinis kriterijus – parduotas egzempliorių skaičius, tokia schema neįmanoma. Ji jau buvo prieš kokių penkioliką metų.

skaitovas, 2011-09-16 14:04:35

Liutaurui: Jūsų mintis teisinga su vienu “bet”… Jeigu valstybė neatiduotų tų lėšų mokykloms, tai tada viskas šiame teiginyje būtų teisinga. Ji tiesiogiai iš leidyklos nupirktų produktą ir elgtųsi kaip jai atrodo teisingiau. Dabar ji tas lėšas atiduoda mokykloms ir taip sudaro sąlygas pirkti ne vieną, o kelis panašius turinius. Taip sukuriama nors ir nedidelė, tačiau šiokia tokia pasirinkimo laisvė.

giedrius_m, 2011-09-16 14:52:50

Skaitovas: popierinius vadovėlius atspausdinti galima samdyti kitą įmonę. Tokią, kuri sutiktų atspausdinti reikiamą kiekį už mažiausią kainą.

skaitovas, 2011-09-16 15:53:34

giedriui_m: taip, bet kaip ir parašiau Liutaurui, tokiu atveju reikia “grįžti atgal” – ŠMM turėtų atimti pinigus iš mokyklų ir apskritai baigti tą žaidimą su laisva rinka, laisve rinktis iš patvirtintų vadovėlių. Nes palikus dabartinę sistemą, niekas negali drausti kitoms leidykloms leisti savą alternatyvią produkciją. O stambiems rykliams – net ir padempinguoti…

Liutauras, 2011-09-16 15:57:37

kolegos, kam jums reikalingos popierinės knygos? jeigu jau taip reikia, atsispausdinat 100 psl. su bet kokiu spausdintuvu ir nešiojatės po 3 reikalingus puslapius kiekvieną dieną

giedrius_m, 2011-09-16 18:23:08

Skaitovas : tai visiškai nesvarbu. Jei spausdinimą organizuoti masiškai iš patvirtintų vadovėlių, spausdinimas būtų pateisinamas ir kelių vadovėlių variantų (išskyrus tokius, kurių beveik jokia mokykla nenori naudoti). Jei leidyklos nuspręstu dempinguoti vadovėlių kainas, nuo to valstybei (t.y. viešajam interesui) tik geriau.

jurgis, 2011-09-16 23:34:56

Šiaip tikrai, turinį galima būt pateikti elektroniškai – ir jį leist spausdint, kam nori.

O mokyklos galėtų rinktis – pirkti iš leidyklų/knygynų, ar spausdintis pačioms, ar gal susikooperuot kelioms mokykloms ir susirast nebrangią spaustuvėlę už protingą kainą.

Baisuoklis, 2011-09-17 15:18:02

Veikiausia, tai spausdinimas mokytojams taptų “garbinga pareiga”. Savo popieriumi.

Mykolas Okulič-Kazarinas, 2011-09-21 21:06:41

Pritariu. Reikėtų leisti ne tik laisvai skaityti, kopijuoti ir spausdinti jei reikia, bet ir redaguoti, tobulinti.

Jei keli autoriai rašo mokomąsias knygas, tinkamas tam pačiam dalykui, dalis jų darbo dubliuojasi.

Būtų racionaliau, jei kiekvienas naujo vadovėlio autorius galėtų pasinaudoti visais anksčiau išleistais vadovėliais. Taip būtų ir pigiau, ir vadovėliai kokybiškesni, ir vadovėlių autorių darbas įdomesnis.

Apie tai rašėme mokomosios knygos „Laisvieji informaciniai sprendimai“ skyriuje:

http://lab.sif.mruni.eu/~kazarinas/books/LIS/skyriai/09-GNU-FDL.pdf

Šią mokomąją knygą savo iniciatyva publikavome tokia licencija, kuri leidžia nemokamą kopijavimą bei tobulinimą.

Mykolas Okulič-Kazarinas, 2011-09-21 21:24:35

Dar pridėsiu: Nors laisvas vadovėlių platinimas būtų naudingas visuomenei, bet jis tiesiogiai neišplaukia iš LR Konstitucijos ar kokių nors kitų LR teisės aktų. Kad tai įvyktų – Seimas turėtų atsikvošėti, atsiriboti nuo siaurų interesų grupių įtakos, mąstyti daugiau, negu vieną ėjimą į priekį. Turėtų būti priimti konceptualiai nauji teisės aktai. Toks stebuklas gali nutikti, tačiau yra mažai tikėtinas.

Daug realesnę galimybę tobulėti matau stebėdamas ES finansuojamų projektų tvarkas. Yra deklaruojama, kad EK finansuojant sukurti produktai turi būti prieinami visuomenei. Ne tik įmonei, kuri gavo finansavimą. Tokias sąlygas tiksliausiai atitiktų leidiniai, platinami laisvosiomis licencijomis. Tai tik neapsižiūrėjimas, kad iki šiol to nereikalauja.

Tarp kitko, turiu visą kolekciją identiškos paskirties panašaus turinio mokomųjų knygų, išleistų už EK projektų lėšas. Kiekvienas autorius gavo honorarą už analogišką darbą. Sukurtos knygelės dubliuoja viena kitą.