Sudegė kaimo pradinė mokykla. Joje mokėsi 11 vaikų…
Žmonės gerieji, atsipeikėkite! Aš baigiau Venckų pradinę mokyklą (Klaipėdos rajone), joje buvo du kambariai, viename kambaryje mokėsi I ir III klasės, kitame – II ir IV klasės. Bet vaikų iš viso buvo mažiausiai 30! Tik jau ne 10!
Nežinau ir nenoriu žinoti, kaip dirba Kauno mokyklos. Bet kažkas tai turi žinoti, viešai paskelbti ir argumentuotai pateikti tinklo pertvarkos projektą. Tikrai žinau, kad moksleivių katastrofiškai mažėja, o mokytojai dantimis ir nagais laikosi įsikibę savo darbo vietų. Tai neteisinga! Reikia ne save gelbėti, o vaikus, kad jie gautų visavertį išsilavinimą, kad mokyklos nebūtų panašios į landynes, kad mokytųsi tie ir tiek , kurie ir kiek mokosi, o ne tik įrašyti sąrašuose… Jei nuskurdinsime vaikus dvasiškai, moksliškai, tai jau tikro skurdo tikrai neišvengsime.
Kviečiu šioje temoje konkretizuoti vieną kitą dalyką: apibūdinkite mokyklas, moksleivių skaičių, mokytojų skaičių ir pan.
Atsakymai
Egidijus, 2010-01-14 13:14:21
manau klaidingas yra zmoniu mastymas(tai yra mokytoju kurie tose “klojimo” mokyklose dirba) jie dirba uz grasius ir nesistengia daugiau uzdirbt t.y kelt kvalifikacija, eit dirbt kur daugiau mokiniu, kitaip tariant jie nenori but savo srities profesionalais….
Lina, 2010-01-14 13:15:51
Jei apie tinklo pertvarką Kaune – čia oficialios informacijos yra: http://www.kaunas.lt/index.php?3220202072
Žiūrint paviršutiniškai, na kaip kad aš žiūriu, – jungia, atsižvelgdami į mokinių skaičių, numatydami kad bus net pasirinkimas kur mokytis. Juk gali vaikai pereiti ištisomis klasėmis į tą priklausančią sekančios pakopos mokyklą, kas čia baisaus. Mokytojai šiaip ar taip keičiasi nuolat.
Bet kažkaip iš triukšmo atrodo, kad vyksta ir kažkokie nematomi interesų susidūrimai, nešvari veikla, povandeninės srovės. Tas tai baisu.
Povilas, 2010-01-14 13:39:31
Nežinau tokio atvejo, kad pati mokykla, apmąsčiusi situaciją ir sugebėjusi pažvelgti į ateitį bent 10 metų, ėmėsi ir reformavosi. Prognozių ir reformų darymui ar jų siūlymui Lietuvoje veikėjų pakanka. Bėda ta, kad reformos niekada nebaigiamos, bent jau ta vadinamoji mokyklų tinklo optimizacija, taip pat mokyklos modelis. Buvo vidurinės, vėliau devynmetis privalomas, po to – pagrindinė (dešimtmetė) mokykla, dabar – aštuonmetė (progimanzija). Tik per du dešimtmečius! O kiek eksperimentuota su ugdymo organizavimu: profiliais, mokymosi lygiais (lygių ir dabar nesuprantu: juk lygį rodo gautas pažymys). Ir t.t. Kur nors koks pastovumas? Niekas nieko nežino, Kaune Bagdonas (dar yra ir departamentas) suskato kažką kalbėti apie rimtą vidurinių reorganizavimą, mat, artėja 2012 metai. Ar galima kaltinti eilinį mokytoją? Kas jis prieš ŠMM mašiną ir vietinius valdininkus? Kai nežinai, ką daryti, lengviausia pasakyti: o kur patys, mokytojai, buvote tada, kai reikėjo? Niekas už nieką personaliai Lietuvoje neatsako. Pabus Steponavičius, jo politiniai patikėtiniai ir dings, ateis kiti. Ir toliau ratas suksis. Ar mokytojas turi pagaliau sudėlioti taškus?
Kestutis, 2010-01-14 16:46:11
Mano mokykloje prieš 25 metus mokėsi daugiau nei 900. Šiandien – 660. Tiek to, yra ir įdomesnių skaičių iš statistikos departamento. 2008 metai. Mokinių skaičius neformaliojo ugdymo įstaigose pagal ugdymo kryptis: muzika-32952, sportas-19968, dailė-12693, choreografija – 7656, techninė kuryba – 2395, gamta ir ekologija – 1774, teatras – 1659, turizmas – 1611, dar ten kažkas ir gale informacinės technologijos – 557. Pusantro tūkstančio mokyklų, kiekvienai po 3 informatikus ir po 60 muzikantų. Statistika – melo motina? Sutinku. Bet kodėl Seime baukutės. Gal mes tik muzikantai, mums diriguoja ir mums tai patinka.
Aurelija, 2010-01-14 17:48:13
Kęstučiui: Aš kaip suprantu tai “neformalusis ugdymas” čia apima būrelius. Na tai tiesiog reika čia kalbėti ne kas ką renkasi, o kas ką siūlo 🙂 kita vertus pagalvokit kiek orkestre yra muzikos instrumentų rūšių? o kiek kompiuterių rūšių mes žinom? 🙂 🙂 😉 vat ir meluoja statistika 🙂 nepamatuotas jūsų komentaras sakyčiau 😉
Giedrius, 2010-01-14 17:54:50
Tokia realybė: kaimai miršta. Manau, verta pasiieškoti statistikos kiek gyventojų gyvena kaimuose dabar ir, tarkim, gyveno 1990 ar kada vyko surašymas. Ir viskas bus aišku.
Ne visas mažas mokyklas galima uždaryti. Kartais iki antros artimiausios yra gana toli.
Povilas, 2010-01-14 18:14:32
Lietuvoje dar yra kaimų, kuriuose nėra elektros. XXI a.! Kaimas likviduojamas. Kai nuvažiuoju pas brolį – nors vilku stauk. Iki med. pagalbos – 35 km, tiek pat iki mokyklos ir pašto. Per savaitę pravažiuoja 2 autobusai. Namų daug, jaunų – tik mokinukai (anūkai), anksti ryte nuvežami į mokyklą ir vakare parvežami. Jaunesni emigravę. Belikusi bažnyčia už 4 km – vienintelė viltis seneliams. Jaunimas nebegrįš. Kiek tokių kaimų? Buvo laidotuvės, gerai,kad atvažiavo jaunesnių giminių, o tai beveik nebėra kam karstą nešti. Išmirs ir tie trihektariai.
V.R., 2010-01-14 18:52:49
Prieš jungiant ir naikinant mokyklas (dėl taupumo), pirma reikia išnaikinti visokius ŠMM ir PPRC, kurie tik popierius kilnoja ir organiozuoja visokius tuščius seminarus.
Rūta, 2010-01-14 19:10:28
Mane kaimo mokykloje mokė rašyti „grįŽiu“, namie labai stebėjausi, kokia keista ta rašyba, tai mama davė Nėries knygą ir liepė mokytojai parodyti, kaip ten parašyta. Tada mokytoja patikėjo. Matematikos pratybų sąsiuvinyje reikėjo išspręsti uždavinį, cituoju: „Turėjo 30 Lt. Išleido 2/5 jų. Kiek išleido?“. Sprendžiau šitaip: „30:5∙2=12 (Lt), Ats.: 12 Litų.“ Atsakymas raudonai nubrauktas ir parašyta: „30-12=18 (Lt), Ats.: 18 Litų.“ Čia jau mokytoja nesutiko, kad ji neteisi. Argumentas buvo toks, kad jeigu jau sprendimui paliktos dvi eilutės, vadinasi, reikia dviejų veiksmų 🙂 Kitą kartą analogišką uždavinį jau stengiausi gudriau išspręsti – vienoje eilutėje atlikau dalybos veiksmą, kitoje – daugybos, bet nepatiko vis tiek mokytojai, savaip pataisė 🙂 Iš viso tris tokias vietas randu sąsiuvinyje.
Tuomet mokykloje mokėsi maždaug 45 mokiniai, dabar jau jų žymiai mažiau, bet visai ką tik mokyklą suremontavo: sporto salę pastatė, antras aukštas atsirado ir taip toliau. Kainavo turbūt daug, bet gal labiau verta būtų buvę į geltonąjį autobusiuką investuoti…
Povilas, 2010-01-14 20:24:38
Rūtai: Mokslų daktaras, expertas susimovė, atsakydamas į aštuntokams skirtame uždavinyne pateiktą klausimą. Paprasčiausiai žmogus atsakė iš karto, nors privalėjo bent porą sekundžių pagalvoti. Aš pats vaikų darbus dėl viso ko peržiūriu du kartus, ir, beje, retai, bet randu SAVO klaidų. Tai negerai, bet nėra jokia tragedija: su vaiku pakalbu, kodėl mano taisyta du kartus. Klaidų yra abiturientams skirtuose egz. užduotyse, uždavinynuose, gramatinių ir stiliaus klaidų apstu spaudoje, grožinės literatūros knygose, ypač verstinėse. O geltonieji autobusiukai yra tikri “gyvenimo universitetai” mažiukams, sukariantiems kasdien po keliasdešimt kilometrų. Manau, kad esmė ne ta, kad vaikas “mąsto” ar “masto”, bet ta, kad nėra sudaromos palaunkiausios sąlygos NATŪRALIAI augti kiek galima geresniu žmogumi.
Rasa, 2010-01-15 00:00:13
Man baisiausia visose tose pertvarkose tai, kad labai daug vaikų apskritai nebelanko mokyklų. Nežinau kiek tiesos: “Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategijoje pabrėžiama, kad daugiau nei 12 proc. vaikų negauna pagrindinio mokslo baigimo pažymėjimo ir patenka į darbo rinką neturėdami galimybių siekti aukštesnių kvalifikacijų, kartu suformuodami gausią galimų bedarbių grupę”. Kitur rašoma, kad 1,1% nelanko.
Kas nors apskritai skaičiuoja, kiek vaikų visai užaugs beraščiais? Kaip skaičiuoja? Manau skaičiuoja tik tuos, kurie lanko, o paskui pabėga, jų pasigenda, todėl skaičiai kur nors šmėsteli labai maži.
Kaip po karo…
petras, 2010-01-15 09:08:35
Darbo rinkai reikia ir nieko nebaigusių žmonių 🙂
Pas mane tai mokykloj 2200 žmonių mokėsi. Labai pasiilgstu mokyklos, kaip aš norėčiau ten sugrįžt.
Rūta, 2010-01-15 10:04:30
Povilai, ir čia parašėt, nemačiau 🙂 Atsakymas mano po tuo kitu Jūsų komentaru.
Povilas, 2010-01-15 11:12:45
Rūtai: ačiū. Suklydau ir tokioje smulkmenoje, o ką kalbėti, jei uždavinio sprendimas užima porą puslapių.
Rasa, 2010-01-15 11:38:21
Petrui: 🙂 Darbo rinkai gal but. O visuomenei? Ar noretum, kad tavo vaikas, brolis, draugas butu tebaiges 5-6 klases?
petras, 2010-01-15 12:45:05
tikrai nenorėčiau. bet jei jie patys nenori, tai kas kaltas ? jeigu praleido mokykloj 12ką metų, bet negavo pažymėjimo, tai manau tik pats žmogus kaltas, tikrai niekas kitas. pas mus normali ta švietimo sistema. pagrindinių žinių galima gaut. aišku mieste aš mokinausi, tai nežinau kaip ten kaimuose situacija. bet laikyt mokyklą dėl 5-10 vaikų ir nelogiška. jau geriau surinkt juos su transportu ir nuvežt iki didesnės mokyklos. o neraštingumas Lietuvoje labai labai mažas.
Rasa, 2010-01-15 13:54:07
Petrui: patys kalti? Tie 12-13m. vaikai, kurie mazai kam rupi ir jie jau neina i mokykla? Jie suvokia viska tik gerokai veliau. Pazistu, ne viena, ne du ir ne penkis, kurie mokosi uzauge, nes vaikystej jais niekas nesirupino. Ir nerastingumas gana didelis. Tik zmones tai slepia, nes paaugus jiems geda to. Nekalbu apie visiska nemokejima skaityti, nors zinau ir tokiu. Tavo draugai tikriausiai is mokyklos, is universiteto, tu to nelabai matai. Dirbant susiduriu su ivairias zmonemis, bet manau, kad mano, “tarybine” 🙂 karta, kai vidurinis buvo privalomas, kai net dauguma profesiniu mokyklu buvo su viduriniu issilavinimu, buvo rastingesne uz dabartinius vaikus, jei paimtume dauguma. Aisku iki dabar, kol nepadare stipriai mokamo :)), aukstuju si karta baige daugiau, negu mano kartoje. Tiesiog labai atsiskyre “sluoksniai”. Einame link debilejimo dideliais mastais… Cia tik mano nuomone. Kazkam paranku: mes, protingi, valdysim, jus, debilai, mums dirbkit, pakluskit ir nieko nesupraskit- kam vargint smegenis nereikalinga informacija… 🙂
petras, 2010-01-15 14:05:26
kas neina ? aina tie vaikai į mokyklą. lietuvoj privalomas mokslas. seniau kaiptik mažiau kas ėjo, ypač jei kokiam kaime ar vienkemy. baigia 4 klasias ir valio. daba visi vaikai aina, tik va, kad ne visi gauna PABAIGIMO PAŽYMĄ, tai čia tik patys kalti. o poto į suaugusių aina, kai supranta, kad reikia. žmonės tokie patys visada, bet kokiu laikotarpiu, tik aplinka ir poreikiai kiti. dabar kaiptik daug daugiau reik mokintis, nes kitaip sunku bus gyvenant dabartinėj visuomenėj. o dėl debilėjimo, tai žmogus nieakada ir nebuvo labai “protingas”. beja daugumą žmonių visais laikais valdė mažuma ir jūsų kartoj, ir penkios kartos atgal. čia su protingumu/debilumu nesusiję dalykai (na gal labai maža dalimi).
mokytoja, 2010-01-15 20:58:42
Mano pastebėjimas: kuo prasčiau mokosi mokiniai, tuo geriau lanko mokyklą. Vienoje klasėje 16 mokinių, vos ne visi socialiai remtini (beje vakar vienas pavogė vienuoliktoko MP3 grotuvą, bet greitai buvo supakuotas…), žinios ir gebėjimai vos ne nuliniai, o mokyklą lanko 100%.
Povilas, 2010-01-15 21:29:40
Dėl raštingumo: per praeitus rinkimus “zonų” gyventojai buvo nuvežti į balsavimo vietas. Daug “zekų” negalėjo užpildyti rinkiminių biuletenių, nes nemokėjo skaityti. Lietuvoje NIEKAS NEŽINO, kiek vaikų nelanko mokyklų. Bet puikiai žino kiaulių, veršelių, stumbrų, kalakutų, stručių etc. skaičius.
Matilda, 2010-01-16 10:27:32
Povilui- todėl jie ir sėdi zonoje, kad yra beraščiai. Tuo metu, kai kiti skaitė rašė, mokėsi – jie ,,mokėsi” vogti, plėšti, žudyti. Todėl ir atsidūrė zonoje. Turėjau labai gabų auklėtinį, kuris, jei būtų mokęsis, o ne vogęs ir plėšikavęs, dabar būtų vienas iš pretendentų baigti 10 ir 100 gimnaziją. Deja, jis pasuko kitu keliu- ,,ilsisi” Pravieniškėse. Tikuosi, kad jis bent perskaito, kas parašyta, nes 9 klases šiaip taip baigė.
Rasa, 2010-01-16 12:57:28
Matildai: o Jus, kaip mokytoja ir jo vadove, padaret viska, kad jis tokiu netaptu?
Siek tiek keista kalbeti “pasirinko”, kai kalbama apie gana mazus vaikus. Daug ju pasirinkimo ir lemia seima, aplinka ir mokykla. Mes visi kalti, kad uzauga tokie zmones.
Dovydas Sankauskas, 2010-01-16 16:38:04
Man patinka bendros praktikos gydymo įstaigų sistema. Valstybė už paciento gydymą moka tam tikrą sumą per mėnesį gydymo įstaigai. Ar tai privati klinika, ar valstybinė – jokio skirtumo, suma ta pati. Pacientas užsiregistruoja poliklinikoje, ir tai poliklinikai nuo tos dienos atitenka „paciento krepšelis“. Tai apie 5 litus per mėnesį, bet galiu klysti, už vaikus ir kai kurias kitas grupes „paciento krepšelis“ didesnis. Kur tuos pinigus įstaiga išleidžia yra pačios įstaigos reikalas. Jei nori – skiria direktoriaus algai, jei nori – padalina visų darbuotojų algoms, jei nori – išleidžia darbuotojų kvalifikacijai kelti ir t.t. Visiška autonomija. Pacientai yra laisvi rinktis gydymo įstaigą, todėl tarp gydymo įstaigų egzistuoja konkurencija. Kokybė kasmet vis gerėja ir gerėja. Mažos privačios klinikos laimi prieš valstybines klinikas „be rankų“ į vienus vartus. Joks pacientas, pabuvęs privačioje klinikoje, nebegrįš į valstybinę. Kokybė pritraukia pacientus. Be to, valstybė prižiūri, kad gydymo įstaigos atitiktų tam tikras standartų normas, kitaip neduoda/anuliuoja licenziją versti bendrosios gydymo praktikos veikla.
Panašiai matyčiau ir mokyklų reformą. „Mokinio krepšelis“ turi atitekti mokymo įstaigai. Ar tai privati, ar valstybinė įstaiga jokio skirtumo. Pinigai atitenka mokyklai ir ką su jais daryti – visiška laisvė. Autonomija. Mokykloms reikia kelti tam tikrus kokybės reikalavimus, jų neatitikus anuliuoti licenziją. Kokybę puikiai tikrins mokinių tėvai. Prie kokybiškų mokyklų STOVĖS TĖVŲ EILĖS norint į jas patekti. Anglijoje daugiausiai diskusijų sukelianti tema – geros mokyklos vaikams paieškos ir kaip į ją pakliūti, nes eilės sudaromos keliems metams į priekį.
Kai mokyklos pačios tvarkysis kur leisti „mokinio krepšelius“: direktoriaus algai, mokyklos remontui ar klasių kompiuterizavimui ir kai jos pačios rengs pirkimo konkursus, tuomet lėšų valdymas nepaprastai pagerės.
Povilas, 2010-01-16 18:52:38
Neraštingumas ir mažaraštingumas – valstybės švietimo politikos rezultatas. Čia negalima kaltinti tėvų, o vaikų – jokiu būdu. Daug asocialių? Kodėl? Daug valkataujančių ir kalinių? Kodėl? Kur veda žmones gyvenimas be perspektyvos? Ypač jaunus žmones. Premjeras jau seniai regi ekonomikos atsigavimo požymius, tik ryžtingai nesako, kur žiūrėti kitiems ir tuos požymius pamatyti. Mažinamos pensijos net tiems, kurie nebegali savimi pasirūpinti visiškai (I gr. neįgaliesiems). 2010 m. toliau risimės žemyn. Korupcija, valdžios nusikalstama vidaus politika, nebaudžiamumas ir asmeninės atsakomybės nebuvimas visuose valdžios lygiuose – štai Lietuvos kūną ėdančios vėžio ląstelės.
Giedrius, 2010-01-16 19:35:59
Pompastika, Povilai. Gi ne į seimą su LLS ar frontu kandidatuojat, tikiuosi 🙂 Lengva kaltinti dabartinę valdžią bendrom frazėmis, bet švietimo sistemos būklė – ne metų ir ne dviejų rezultatas. Akivaizdžios problemos buvo matyti ir vertinant prieš 5-6 metus baigusius universitetus.
Kaip ir sveikatos sistema, Sodros būklė – tai nėra toks dalykas kurį galima pakeisti per metus.
O apie nesakymą kur atsigavimo požymiai… šiaip sako 🙂 Ir taip, šitie metai bus blogi, ir ne, aš nesu didelis Kubiliaus metodų šalininkas. Bet tai yra kita diskusija.
Gyvenimas be perspektyvos yra tik iliuzija, kurią susikuriame patys. Perspektyvos visuomet yra.
Matilda, 2010-01-16 19:51:23
Rasai- taip, dariau viską, bet ką gali padaryti, jei namuose jis buvo tik ,,rakštis subinėj”. Jūs savo prokuroro tonu užmušate- tokių kaltinimų girdėjau ir iš Šalaševičiūtės kontoros- ką padarė mokyklą? O ką mokyklą gali padaryti? Neleisti jo eiti vogti, plėšti? Aš 4 metus jį už rankutės vedžiojau į pamokas, pasilikdavau po pamokų, kad tie, kurie turi panašias šeimas, kaip šis vaikas, galėtų ruošti pamokas, tuo rizikuodama savo vaikais. Berniukas 6 klasėje rajone matematikos olimpiadoje laimėjio 1 vietą, reikėjo vykti į respublikinę. bet tėvai po išgertuvių miegojo ir jo niekas neprižadino. Gal čia Jūs taip pat matote mano kaltę? Tam vaikui buvo dėmesio skiriama kelis kartus daugiau negu paprastam . Bet ką padarysi, jei namie šilumos nebuvo, o jį traukė gatvė, nes ten jis buvo savas. o namie- girti tėvai, motinos ,,ilgadienės” , po kurių , grįžusi namo, spardydavo girta vaikus, o tie šliaužiodavo klykdami po kojomis. Kai kreipėmės į Vaiko teises, tie pasiūlė… įtikinti tėvus, jog jie privalo …rūpintis savo vaikais. Tiesa, paskui jį išsiuntė į atitinkamą įstaigą Kaune… perauklėjimui. Iš ten jis grįžo visiškai degradavęs. Todėl mane tiesiog siutina tokių , nieko neišmanančių poniučių vogravimai- ,,ką padarei” O ką TU būtum padariusi mano vietoje?
Rasa, 2010-01-16 20:35:37
Matilda, atsiprašau, jei ne taip supratot. Aš jūsų nekaltinau, aš tik paklausiau 🙂
Rašymas internete turi jau tokį trūkumą, kad mes skaitome tokia intonacija, kokia mums skaitosi ir kartais suprantam šiek tiek neteisingai 🙂 Arba netyčia pataikai į jautrią vietą ir žmogus ne taip supranta 🙂 Ir į poniutę aš tikrai nepanaši 🙂 bet jūsų teisė matyti kaip norit.
Manau, kad jūs puiki mokytoja, jei bandėt padėti. Daug tokių vaikų neturi jokios pagalbos, nė trupučio. O vaikų atėmimas iš tėvų irgi ne kokia išeitis, internatuose ne pyragai ir ne namai. Ten irgi “nagais ir dantimis”. Internatiniai vaikai irgi pusiau atstumtieji, greta manęs 2 mokyklos, vienoje mokosi internatinukai- užpildymas apie 50%, kitoj netelpa- apie 130%. Ir tarp tėvų pakalbėjus, vien tie internatiniai viena pagrindinių priežasčių, kodėl neleidžia vaikų į tą mokyklą. Tiesiog manau, kad negalima tų vaikų paprastai ir lengvai pasmerkti, kaip daro daugelis, nes tai mes, suaugusieji, neišmokėm, neįtikinom jų, kad suprastų, pajaustų, kas gyvenime svarbiausia. Jūs bent pamėginot, todėl pagarba jums. Ką būčiau padarius aš? Irgi būčiau pasistengus padėti 🙂
Povilas, 2010-01-16 20:39:39
Giedriui: su Jumis sutinku tik vienu klausimu – negalima bet kurios sistemos pakeisti per vienus metus. Bet Steponavičius studijų tvarką pakeitė vienu smūgiu – įvedė krepšelius, o jie yra bet kurios aukšt. m-klos gyvavimo pagrindas. Prieš bet ką darant, reikia numatyti VISAS galimas pasekmes. Kai viskas matuojama vieninteliu mato vienetu – litu, nieko gero nebūna. O dėl iliuzijų? Kodėl prieš 20 metų buvome tokie vieningi? Dėl nepriklausomos Lietuvos ateities. Ar ta nebuvo/nėra iliuzija?
Giedrius, 2010-01-16 21:35:28
Povilai, nereikia visko matyti juodai. Arba baltai. Pasaulis turi spalvas.
Visų pasekmių niekas negali numatyt 🙂 Ankstesnė sistema irgi nebuvo gera. Gal netgi blogesnė.
Gal reikėjo nieko nedaryti ir netaupyt? Abejoju. Dažniausiai argumentas kad ne viską galima litu išmatuoti atsiranda tada, kai sunkiai galima apibrėžti kas blogai ir surasti kitų argumentų arba pasiūlyti geresnį būdą kaip ištaisyti klaidas.
Aš pvz manau, kad universitetuose yra per daug vietų, o ir jų pačių yra per daug, ir krepšeliai gali kuo puikiausiai pareguliuot šitą situaciją. Jei negalima/bijoma savo rankomis pasirašyti įstatymą, nutraukiantį kai kurių universitetų finansavimą, krepšeliai yra alternatyva. Gal pagaliau vėl Lietuvoje aukštojo diplomas bus vertinamas, ir į universitetus stos tie, kas gali studijuot, o kiti – į aukštesniasias mokyklas. Jei studijos pritaikomos silpniau besimokantiems, tai reiškia, kad jų kokybė yra prasta ir tas išsilavinimas neturėtų vadintis universitetiniu.
Matilda, 2010-01-16 21:41:31
Rasai- gal ir aš pasikarščiavau- bet , baisiausia, kad tokių vaikų yra daug, ir niekas nė piršto nepajudina. Prikurta visokių įstaigų, kurios tik algas pasiima. Ir dabar turiu auklėtinį- tik penktokas- į pamokas mėnesį neina, nuėjau į namus- neįsileidžia. Kaimynai bijo kalbėti, nes šeimynėlė smurtauja, kiekvienas žiūri savo kaiio. Eisim vėl- jei irdar neįsileis- kreipsimės į policiją. O tie ir vėl klaus- ką mokykla padarė? Atėjęs į mokyklą, vaikas nors nemokamus pietus pavalgydavo, jį gydyti reikia, nes ūgio trūksta- net 8 cm. O motina alkoholikė to nesupranta- ji galvoja, kad užaugs. O vaikas ligonis. Ir neaišku, kur ir ką jis veikia. Mokslas taip pat sekasi silpnai.Štai tokia situacija. Verkti norisi, o padėti negali, kad ir kaip norėtum.
Rasa, 2010-01-16 21:55:28
Matildai: žinau, aplink mane daug tokių vaikų. Visą kartą su savo vaikais beveik “užauginau”. Esu tik kaimynė, padaryti ne kažin ką galėjau, gal tik supratau juos geriau, nes mačiau KODĖL jie tampa vienokiais ar kitokiais- vienų tėvai alkoholikai, kitų darboholikai, kitų užsieny, palikę 15m. vaikus, dirba ir net nesuvokia, ką čia daro su jų vaikais, nes jie (tie vaikai) nesiskundžia, nenori būti pažeminti, jie bando tik labai greit suaugti ir susitvarkyti taip, kaip jiems atrodo įmanoma išgyventi.
Povilas, 2010-01-17 16:18:42
Giedriui: labai trumpai – pamąstykim kiekvienas sau – kur nuvedė vidurinį mokslą mokyklų krepšelizacija? Baisu, kai vaikai sveriami ant kitos svarstyklų lėkštelės dedant pinigus. Dar gražiau: gimęs neišnešiotas kūdikis, likęs gyvas, valstybei atsiperka po 20 metų (TV laidos mintis). Kiaulienos savikaina, jautienos savikaina, žmogaus užauginimo savikaina…
Evaldas, 2010-01-17 16:56:21
Giedriui ir Povilui: o kaip Jūs vertinate tą “laisvai reguliuojamą AM rinką”, kai vienais metais prasideda “krepšelizacija”, o kitais – valdiškai ir prievarta siekiama gerokai apmažinti mokytojus rengiančio universiteto studentų skaičių?
Povilas, 2010-01-17 19:27:22
Evaldui: geras klausimas. Tai yra nekompetentingų (geriau – pusgalvių) darbo rezultatas. Vidurinio mokslo terbelizacija (monkevizacija) pakirto vaikų mokymosi geresnio prieinamumo pagrindus. Šioje sistemoje labiausiai luošinami šešiamečiai ir septynmečiai, aukštesnėse klasėse jie nebejaus diskomforto, nes kažkelintoje mokykloje ir svetimoje vietoje jie bus niekieno – tai ryškiai atsispindės (jau dabar atsispindi) jų elgsenoje. Aukštojo mokslo krepšelizacija (steponavizacija) guis iš Lietuvos protingus abiturientus (dalis, žinoma, liks čia, bet po mokslų – nemažai išvažiuos). Dirbtinės užtvaros (įstatymai ir visokie nutarimai) nesustabdo kai kurių politikierių ir kitokių vagių, bet AM “reformoje” tikrai suveiks. Dirbtinis mokytojų skaičiaus ribojimas pedag. universitete skaudžiai smogs kitu lazdos galu, nes kol kas dirba daug pensininkų. Yra tik viena išeitis: progimnazijos ir gimnazijos. Progimnazijų skaičių mirtinai reikės mažinti ir didelę dalį buvusių aštuntokų nukreipti į profesines mokyklas. Tuo pačiu jau dabar reikia didinti gimnazijų skaičių, nes dabar esamos (kartu su profesinėmis) nesutalpins vaikų, o iki 16 metų mokytis privaloma. Pagal pasaulio banko rekomendacijas, mokytojų skaičių Lietuvoje reikia sumažinti du kartus. Viską tiksliai galėtų paaiškinti Steponavičius, jei būtų doras ministras. Bet jis kurpia dar įdomesnius mokytojų “rengimo”planus: mokytojais galės dirbti bet kurį universitetą baigę žmonės, tik reikės įsigyti atitinkamo turinio “šipkortę”. Apskritai pasakius, švietimo lamdymo reikalais imu domėtis vis mažiau – ramiau gyventi, o pakeisti nieko negali.
Giedrius, 2010-01-17 22:21:27
Evaldai: yra specialybių, kurių darbdavys yra beveik išimtinai valstybė. Mokytojai yra viena iš jų. Šitoje vietoje nematau nieko keisto, kad tai yra reguliuojama, nors ar to efektas bus teigiamas ar neigiamas – negaliu pasakyti. Galbūt teigiamas, jei vėl aukštesnėse klasėse mokys ne vien mokytojai. Aš baigiau KTUG, ir tikrai negaliu skųstis dėstytojais (ne mokytojais!) , kurie mokė informatikos, fizikos, chemijos.
Beje, nesutinku su teiginiu, kad tai skatins daugiau išvažiuoti gabų jaunimą… gal kaip tik gabus jaunimas turės daugiau šansų rinktis kokybiškas studijas universitetuose, ir bus stiprinami tie universitetai kurie bus pakankamai stiprūs ir trauks gerai besimokančius.
Povilai – aš nesutinku, kad žmogų reikia vertinti vien pinigais. Tiesiog kas turi geresnę alternatyvą kaip paskirstyti turimus pinigus mokinių išsilavinimui taip, kad jiems garantuoti geriausią įmanomą išsilavinimą su tiek, kiek dabar jų turime? Visi kalbame kokia bloga sistema. Tik nežinome kokia ji būtų geresnė 🙂
Evaldas, 2010-01-18 09:29:59
Giedriui: bet ar ne čia ir yra didžiausia daugelio mūsų valstybės reiškinių problema? Įvedam laisvos rinkos mechanizmą (terbeles) ir … pradedam reguliuoti, t.y. drausti susirinkti tas terbeles, priverčiam stojančiuosius varžytis ne tik atestatais ir egzaminų rezultatais, bet dar ir kažkokius testus iš nesimokytų dalykų paskutinę minutę įvedam??? Rezultatas – tokia “pusiau rinka” (kaip “pusiau nėštumas” arba “pusiau demokratija”). O juk ne tik valstybė yra mokytojų darbdavys. Yra ir privačių mokyklų – čia Dovydas tokį optimistinį vaizdelį pateikė…
Povilas, 2010-01-18 09:41:19
Giedriui: “Povilai – aš nesutinku, kad žmogų reikia vertinti vien pinigais”: dievas mato – niekur ir niekada nesakiau, kad žmogų reikia vertinti tik pinigais. Greičiau priešingai – būtent ne tik pinigais. Visos blogybės bet kurioje srityje yra dėl to, kad vykdomos ne iki galo apgalvotos reformos: pamato, kad “važiuojama” ne ten, kur tikėtasi – puolama kitur, po to – vėl kitur. Ar nors viena švietimo sistemos reforma per 20 m. buvo vykusi (išskyrus NEC idėją, nors jo veikla šiuo metu apgailėtina)? Vienas pavyzdys: numatoma, kad 40 proc. mokinių galės siekti aukštojo mokslo, o 60 proc. bus nukreipiama į profesines mokyklas. Tiesa, tas 40 proc. – tik orientacijai: turi pinigų – mokykis, čia kalbu apie valstybės švietimo politiką. Betgi nėra tiek profesinių mokyklų Lietuvoje, kurios sutalpintų tokius mokinių srautus. Įsteigs per metus, kitus? Niekalas. Nebent orientuojamasi į tai, kad mokinių skaičius mažės dėl emigracijos ir gimstamumo sumažėjimo (tam labai pasitarnaus skandalas su motinomis – tai irgi valstybės politika šeimos atžvilgiu). Pasekmės: santykinis mažaraščių skaičius didės.
Rita, 2010-01-18 17:40:18
Pamačiau komentarą apie “šipkartę” ir nusprendžiau šiek tiek prisijungti prie diskusijos. Panaši dalykinių mokytojų rengimo sistema galima tapti egzistuoja ne vienoje valstybėje. Ir nesu girdėjusi jokių neigiamų atsiliepimų. Jei žinote – pasidalinkite.
Giedrius, 2010-01-18 19:18:48
Pritariu, dauguma reformu neapgalvotos iki galo. Tiesiog nemanau, kad jas imanoma sumodeliuoti iki galo popieriuje, todel tenka remtis kitu saliu pavyzdziu ir kazka kopijuoti.
Apie pinigus : Pinigu kazin ar staiga atsiras daugiau negu ju yra. Todel skiriasi tik tu paciu pinigu panaudojimo strategijos: a) padaryti vidutinishka aukstaji moksla prieinama visiems (kaip buvo pastaruosius 10 metu) b) stiprinti stiprias, paklausias specialybes mažiau reikalingų saskaita. Cia grubiai taip, bet ideja, manau aiski. Kuri is variantu pasirinkti – cia musu nuomones tikriausiai issiskirs, bet tam ir yra ivairus tarpiniai variantai.
Trecia. Apie VPU, Evaldui. Taip, privacios mokyklos yra grazi ir gera isimtis. Koki procenta jos sudaro? Imho, valdzia naudojasi rinkos mechanizmais tik kaip priemone sureguliuoti tuos universitetus, prie kuriu negali arba nenori prikishti ranku kitaip. O testai is nesimokytu dalyku – neteisinga.
Ir ketvirta : Taip, aš pilnai sutinku kad viskas blogai, galima geriau, viskas daroma labai labai staiga, ir kad kažkam skaudės. Nesutinku su tuo, kad tai nebuvo reikalinga ar kad tai yra blogiausias galimas sprendimas. Idealių sistemų nebūna (ir galite neminėti švedijos, ten irgi savos problemos 😉 )
Povilas, 2010-01-18 22:42:14
Ritai: visiškai sutinku su Jūsų nuomone. Galimi įvairūs mokytojų rengimo variantai. TEN tokie dalykai evoliucionavo. Pas mus bus kiek kitaip: copy-paste. Atrodys vykdytojams, kad jie padarė gerą darbą, bet tai bus negeras darbas – bet kokia kopija turi būti originali, atitikti susiklosčiusią situaciją, tradicijas. Kas to nesupranta, visada eina “na prolom”.
Evaldas, 2010-01-19 09:49:05
Povilui: yra kita medalio pusė. Per keletą dešimtmečių sukdamasis kai kurių Lietuvos švietimo pertvarkų virtuvėje, o dabar jau gerą laiką stebėdamas iš šono, nenoriu sutikti su Tamstos paskutiniu teiginiu. Daugelis iš “ten” atėjusių reformų kaip tik ir buvo įvykdytos “atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, tradicijas”. Jokių copy-paste nebuvo. Ar egzamino modelyje, ar vadovėlių vertinimo ir mokyklų aprūpinimo sistemoje, ar net dabar siūlomame tapsmo mokytojais modelyje yra nukopijuotos tik DETALĖS. Vienur daugiau, kitur – mažiau. Išoriškai – panašu į tuos, iš kurių “nukopinta”. Praktiškai – praradęs bet kokį tikslingumą, ar net prasmę lietuviškas produktas. Galiu daug parodyt VBE panašumų į mokytojų – škotų, anglų ar slovėnų – egzaminų užduotis, bet galutinis lietuviškas rezultatas tiems “mokytojams” iki šiol nesuprantamas. Mat, palikome ir lietuviškų (o gal net sovietinių?) tradicijų. Dar 1992 m. Norvegijoje žavėjausi jų mokytojų rengimo sistema. Tai, ką dabar siūlo ministeris, panašu. Bet tik panašu…
Povilas, 2010-01-19 15:59:34
Nieko nuostabaus: per 20 metų – penkioliktas (?) švietimo ministras. Kiekvienas su savo matymu, vizijomis ir kitokais kvaišalais, kiekvienas su savo supratimu apie mokyklos ateitį. O koks rezultatas? Nelabai galiu įsivaizduoti ateitį, lygiai, kaip nežino ir JIE (turiu galvoje ilgesnį laiko tarpą). Galimas dalykas, tuoj bus šešioliktas ministeris, vėl tempsiantis naujų žagarų į švietimo aukurą. Ir viską priversti srėbti vaikai.
Burgis, 2010-01-19 16:04:40
Povilui ir kt.: pastebėjote, kad ir šioje svetainėje, net keliose temose, lankytojai negali sutarti dėl ministro vaidmens: vieni jį (vaidmenį) visai sumenkina, kiti už viską kaltina ministrus. Nuo to ir pradėkime: nejaugi Vyriausybė, Prezidentė nemato to dviprasmiškumo? Nejaugi niekas nenori vienareikšmiškumo?
Pažiūrėkite, Švedijoje yra karalius, bet visi žino, kas ir kaip valdo valstybę. Mes nežinome…
Evaldas, 2010-01-19 16:18:25
O juk čia irgi tokia “lietuviška” (na, gal ne vien lietuviška) specifika – parlamentinė respublika su tam tikru a la saugikliu (prezidentu), kuris “neįsipaišo” į padorią klasikinę parlamentinės respublikos sistemą. O gal tiesiog rudimentas iš per praeities dešimtmečius išmoktos (įgytos? prigijusios?) nuostatos, kad be “stiprios” (suprask, vienasmenės) valdžios niekaip neįmanoma? Taip šis parlamentinės ir prezidentinės respublikos mišinys atveda į lietuvišką “bardaką” – vadovų daug, o kas atsako už viską? Net elementarus valdžių padalijimo principas nuolat pažeidžiamas…
Povilas, 2010-01-19 17:21:26
Burgiui: pabandysiu susirasti A.Juozaičio “Istorinę klaidą”…
V.R., 2010-01-23 21:48:27
O kam ta “Istorinė klaida”? Aš tą rašliavėlę buvau išsikirpęs kaip totalią nesąmonę, prisiminimui.