Vakar buvo iššūkių diena, bet ir šiandien tokia… Mokysiu gimnazistus kalbėti. Skambiai tai vadinsis oratorinio meno pagrindai. Kadaise, prieš beveik pusę amžiaus, pats to šiek tiek mokiausi, po to ir kitus keletą kartą mokiau, bet tai buvo taip seniai, kad net atrodo, jog visai nebuvo… Jaudinuosi.
*
O mokytis kalbėti reikia! (Iš žiniatinklio: nascuntur poėtae, fiunt oratores [sk. naskuntur poetė, fyjunt oratores; lot.], poetais gimstama, kalbėtojais tampama. Toks KPI buvo oratorinio meno fakulteto šūkis.)
Daugybė žmonių iš kalbėjimo duoną valgo. Bėda, kad teiginys, jog kalbėtojais (oratoriais) tampama, nėra visai teisingas. Aš pavyzdžiui, niekada negalėčiau tapti radijo ar TV diktoriumi – ne ten gimiau, ne ten augau, ne tokia mano „kalbos-klausos aparatūra“…
*
Nepaisant to, šiek tiek kalbėti pramokau, todėl esu patenkintas vakar stresinėje aplinkoje, ceitnoto sąlygomis pasakyta savo kalba. Pasakysiu gimnazistams, pakartoju ir jums labai svarbų teiginį (cituoju iš tos pačios svetainės): rem tene, verba sequentur [sk. rem tene, verba sekventur; lot.], žiūrėk esmės, o žodžiai patys ateis (Katonas Vyresnysis).
*
Gal jūs man padėsite? Kaip reikia mokyti(s) kalbėti?
Atsakymai
Burgis, 2013-09-20 13:28:35
Pliusams ir minusams…
Burgis, 2013-09-20 14:07:42
Ne į temą: pažiūrėjau į šios dienos komentarus (ištrintus) ir pagalvojau – turėtų būti pilnatis! Tikrai, vakar buvo pilnatis! :-)))
Regina D., 2013-09-20 14:22:25
Posakis “rem tene, verba sequentur” šiais laikais jau neteisingas – daugybė protingų žmonių taip ir nesulaukia, kad jų mintis adekvačiai ir įtaigiai išreikštų “atėję” žodžiai. Sunkus tai menas, oi, sunkus. Be visa kita, reikia mokėti kūno kalbą, NLP, išmanyti masių psichologiją ir t.t.
delit, 2013-09-20 15:08:28
Svarbi ir aktuali tema. Aš taip suprantu, kad išmokti kalbeti reikia kalbeti.. be to reikia buti pastabiam, gerai jausti (pažinti) auditoriją ar pašnekovą, buti išsilavinusiam, trumpai kalbai gal kartais užtenka buti pasiruošusiam..
Iš kitos puses koks tas – “mokėti kalbėti” kriterijus? Vieni gali kalbėti valandomis ir nuo jų tik galvos skausmai, kiti beveik nekalba, bet ju norisi klausyti.. 🙂
skaitovas, 2013-09-20 16:37:01
“KPI oratorinio meno fakulteto” ???
Kažko čia nesuprantu.
Burgis, 2013-09-20 18:18:59
skaitovui: buvo toks visuomeninis fakultetas mūsų laikais…
qwerty, 2013-09-20 18:33:57
Kiekvienam savo. Pamenukartą ,būdamas dar jaunas, buvau paprašytas pasakyti kalbą savo mylimo dėdės laidotuvėse, prieš užkasant karstą.Žinodamas tai pakeliui į kapines 10 minučių pasitraukiau vienumon. Tiesiog sudėliojau sakinius. Juos įsiminiau.Ir pasakiau (išbėriau) Kiek supratau gavosi sklandžiai. Ir iš širdies. Todėl pasiruošimo, bent trumpo, reikia, nes bandymas “pažvelgti į esmę” nepasiruošus, neapgalvojus yra rizikingas dalykas. Priklausomai nuo situacijos, aišku.
qwerty, 2013-09-20 19:09:50
Kalbas sakyti nėra nei lengva, nei sunku. Sunku yra visai kas kita. Delfyje skaitau šiandien: “Pramogų liūtė Agnė Grigaliūnienė: du vakarėliai vos per valandą”.
Štai čia tai sunku!
Adefagija, 2013-09-20 20:35:01
Aha, žmonės dar ne tokių baisenybių pasakoja…
Sovietmečiu, mirus artimam žmogui, patiems reikėdavo ir duobę išsikasti, ir numirėlį aprengti, ir salioną visą iškraustyti, ir paršą paskersti, ir kotlietų prikepti, , ir tris paras visą kaimą vaišinti… Ir dar nuo politrukų pasislėpus kas vakarą giedoti…
Baisu buvo, baisu…
Tai nepalyginsi dabar: pasisamdei renginių planuotoją, suorganizuos viską iki mažiausių smulkmenų, – nuo nosinaitės iki gedulingos kalbos.
Patiems belieka tik stebėti, kad nesumaišytų vestuvių su laidotuvėm.
Tai kam čia mokytis rėžti kalbas, jeigu tai padaro profesionalūs specialistai?
Kirke, 2013-09-20 21:17:40
O man tai atrodo taip neteisinga, kad kalbėjimo gebėjimai tiek daug reiškia. Mano kalbėjimo negebėjimai manau jau tuoj mane “suvarys” darbe, nes apie tavo kompetenciją juk sprendžia iš to, kaip šneki (jei kitaip darbo rezultatu nematė).. tai nėr kas daryt, pradėjau lankyti atitinkamus kursus. Dabar labiausiai bijau, kad o jei vis tiek neišmoksiu…
qwerty, 2013-09-20 22:17:24
O aš maniau, kad M.Giorbačiovas Lietuvoje buvo tik per Sąjūdį. Pasirodo ir 1980 m.
Žiūrėti penktą reportažą nuo viršaus (Tarybų Lietuva)
http://www.lrt.lt/mediateka/paieska/page/23
nuoba, 2013-09-23 19:07:55
O aš manau, kad kalbėjimo mokėjimas žymiai mažiau lemia, negu prieš šimtą ar net 50 metų. Žmonės dabar daug reiklesni. Svarbu nuoširdumas, atvirumas, naujų idėjų, sprendimų pateikimas ir sugebėjimas argumentuotai įtikinti klausytoją.
Ko gero kiekvienas pažįstate ne vieną etatinį kalbėtoją, kurio pasiklausius 10 minučių, dar po 10 jau nežinosi, ką jis norėjo pasakyti.