Vakar gimnazijoje buvo Tėvų diena. Kitose mokyklose pasakytų – tėvų susirinkimas. Beje, ir vakar užkliuvo, kodėl tėvų, o ne mamų, ypač prieš Motinos dieną?… 🙂
*
Po kiekvienos tokios dienos manyje sukyla kažkokios drumzlės… Gal todėl mes dabar Tėvų dienas rengiame tik du kartus per mokslo metus? Ne, ne todėl, tiesiog ryšių amžius, yra telefonai, el. paštas, interneto svetainės, elektroninis dienynas – dažni susirinkimai nereikalingi. Bet dukart per metus reikia? Manau, kad reikia! Tai kodėl tiek daug tėvų ignoruoja šį renginį? Todėl, kad gražus pavasaris, nesinori gaišti laiko patalpose? Kad mes neįdomiai kalbame? Tai gal jūs neįdomiai klausinėjate? Kaip pareikalauti, kad jūsų vaikai lankytų pamokas, jei jūs neateinate į porą susirinkimų per metus?
*
Buvo užsiminta apie Vilniaus Licėjų. Man smalsu, ar tėvai tokie ir Vilniuje? O gal tai ir yra viena iš priežasčių, kodėl Licėjus mus lenkia?
*
Pateikiu savo vidinę ataskaitą po vakarykščios Tėvų dienos. Manau, kad ji gali praversti ir niekuo dėtiems šios svetainės lankytojams…
*
-
Mes visi – mokytojai, moksleiviai, jų tėvai, gimnazijos administracija – turime labiau „komunikuoti“, geriau žinoti, kas ką galvoja, jaučia, kas ką ir kaip vertina. Reikia įveikti barjerus „skundikas“, „nedrąsu“, „gėda“, „ne tavo reikalas“. Problemėles reikia spręsti ne po mėnesio ar dviejų, o tą pačią dieną. Moksleiviai turi gerai jaustis gimnazijoje, o mes nedelsiant turime sužinoti, jei taip nėra.
-
Ką nors ir kaip nors keisti, priderinti mes visi turime ne „mano vaikui“, o „mūsų vaikams“. Nėra lygių ir lygesnių. Mokytojai klasėms neturi būti paskirstomi pagal principą „mano vaikui reikia…“. Per didelis skirtumas tarp hiperaktyvių tėvų ir visiškai pasyvių. Jaučiantys didžiausią nepasitenkinimą mūsų gimnazija, turėtų pasirinkti kitą mokyklą.
-
Viską turime pasverti faktais, o ne emocijomis, įverčiais „geras“, „negeras“. Pateikus faktus, įrodymus (nesvarbu, kurios pusės…), kalba konkreti, sprendimai realūs.
-
Mokytojai turi padidinti reiklumą moksleiviams, jų tėvams ir… sau. Pavyzdžiui, negalima reikalauti, kad moksleiviai nevėluotų, jei vėluoja mokytojai. Pavyzdžiui, mokytojas taiso moksleivio darbą, parašytą vištos koja ant popieriaus iš šiukšlių dėžės, nes peikti bijo – pats rašo su klaidomis.
-
Moksleivis visada turi žinoti, kodėl įvertis ne 10. Ir pasirūpinti, kad jis tai žinotų, suprastų, privalo mokytojas.
*
Nemėgstu nieko, kas daroma dėl „varnelės“! Manau, kad mums Tėvų dienų reikia ne dėl „varnelės“.
Atsakymai
Burgis, 2012-05-04 16:02:16
Įvertinkite, diskutuokite…
Marius A., 2012-05-04 23:03:11
Spektaklis buvo gražus, man patiko.
Dėkui.
Lina, 2012-05-07 10:26:55
Aš manau, kad tarp tėvų kuo toliau tuo labiau vyrauja požiūris, kad vaiką turi lavinti ir auklėti valstybė, t.y. darželiai, mokyklos, būreliai, o jie šitame procese nelabai prie ko… (na, nebent finansuotojai). Anksčiau galvojau, kad čia sovietmečio propaganda – t.y. vaiką žmogumi padarys tik kolektyvas, bendros taisyklės ir bendras požiūris į aplink vykstančius procesus, bet dabar manau, kad tai tiesiog tėvų tinginystė, noras laiką skirti tik sau (“kadangi negaliu duoti savo vaikui daugiau, nei jam duoda mokykla/darželis/būrelis, tai ir nebandysiu…”). Mano tėvai neidavo į tėvų susirinkimus, nes mokiausi gerai ir jie galvojo, kad neturiu jokių problemų, kurias būtų galima išsiaiškinti nuėjus į mokyklą pasikalbėti su mokytojais… gal tokių tėvų ir pas jus dauguma?
eilinis J, 2012-05-07 20:17:08
Kaip tėvai ateis į “Tėvų dieną”? Gal atskris iš Anglijos, Norvegijos? Liūdna, bet taip yra