Jos atveža prie mokyklos vaikus, atveda…
Drovus atsiprašymas veiduose: „Dukrele mano! Sūneli mano! Aš jauna, aš laiminga! Nepykite, šiek tiek vėluojame… Pabudome anksti, atsikėlėme vėlai… Aš jums vakare skanių blynelių iškepsiu…“
Jaukaus ryto raudonis dar jų veiduose… Karštas kraujas pamažu rimsta, bangelės jau tik raibuliuoja, bet ryto džiaugsmą nesunku atspėti, todėl galima baltai pavydėti…
Apkabina vaikučius, myluoja. Visas gyvenimo grožis, visas gyvenimo aukštis – čia!
***
Ji atveža vaikus įsikibusi į automobilio vairą taip, kaip įsikimbama į gelbėjimo ratą. Sustoti aikštelėje – iššūkis. Išlipusi iš automobilio ji jaučiasi taip, kaip įveikusi kliūtį. Veide susirūpinimas nedingsta. Ji dabar negyvena – ji dirba. Dirba mama. „Jūs nežinote, kaip sunku!“ – parašyta jos veide, jos povyzoje. Į pasisveikinusį senelį net nepažiūri: „Netrukdyk dirbti!“ Skuba. Sudirgusi. Pavargusi. O juk dar tik rytas…
***
Čia, žinoma, pateikiau kontrastus. Dauguma tiesiog mamos, tėčiai, seneliai…
*
O ant mano delno nutūpė Mildutės tukanas – ir aš negaliu būti nelaimingas…
Atsakymai
Rasa, 2016-10-27 22:58:02
🙂 Turbūt šitaip skiriasi dirbančios mamos nuo nedirbančių…
Žurnalai mirga nuo “sėkmingų” moterų (vyrų) istorijų, bet retai rašo apie viso to kainą.
***
Buvau ir namų šeimininke ir dirbančia. Augindama vaikus. Taip… Buvo gražiausiai sušukuoti plaukučiai, kasdienės šukuosenos ir tvarkingai išlyginti kasdien drabužėliai. Buvo laukiantys šilti pietukai jiems grįžus. Ir buvo kitaip. Kai sesytė pradinukė po mokyklos eidavo pasiimti broliuko iš darželio ir abu namie laukdavo mamos. Mama tekina bėgdavo namo ir nežinodavo ką ras, nes kartais sulaukdavo tokių skambučių: mama, balionu pataikiau į jungtuką, elektra mirksi ir kibirkščiuoja, ką daryt? Mama, aš užgesinau ugnį nuo stalo su staltiese, bet ji truputį sudegė… Buvo pedantiškai sutvarkyti kasdien namai ir buvo taip, kad grįžti taip nusikalus, kad suspiri koja vaikų daiktus į jų kambarį ir uždarai duris, kad neišsilietum ant jų ir minutę ramiai persiorentuotum į namus… O paskui po 12 val. darbo eini gaminti valgyt, kiek spėji tikrini pamokas ir prieš jų miegą atsisėdi pasikalbėti, kitaip vaikai užaugs, o tu jų net nepažinsi, nežinosi jų poreikių, jų lūkesčių, jų bėdų…
Indra, 2016-10-28 07:53:44
Moteris nori būti graži ir tada, kai negraži: pavargusi, suirzusi, nepastebėta… Graži tam vieninteliam. Jo akims, jo sielai. Tik tada jautiesi ir mama vaikams, ir žmona savo vyrui, ir mūza – gatvėje sutiktam.
Rasa-kita, 2016-10-28 11:27:10
Rasai: akivaizdu, kad tu buvai pavyzdinga Mama. Man jau seniai dėl to nekyla abejonių.
Bet tavo atveju, turbūt labai nepavyzdingi buvo tavo vaikų seneliai. Kodėl jie nevežiojo į darželį, mokyklą, kitokius užsiėmimus, nekūrė užduotėlių ir nelavino savarankiškai? Ką, jie buvo asocialūs?
petras, 2016-10-28 13:11:54
Rasai kitai, manyčiau gražu būtų, jei pradžioje apie savo šeimą pasipasakotumėt.
Rasa-kita, 2016-10-28 15:46:48
Petrai, tiktai po Jūsų 🙂
Giedrius, 2016-10-29 09:37:49
Rasai-kitai: gal seneliai gyveno kitam mieste? Gal jie dar dirbo, nes ne laikas dar i pensiją? Klausimus apie tai ar seneliai asocialūs ar ne, svetimam žmogui gali užduoti tik visiški bukagalviai. Apsipazorinot.
Rasa, 2016-10-29 15:36:23
Giedriui: 🙂 mhm. Aš irgi jau senelė, o į pensiją, jei sulauksiu, išeisiu už 17-os metų 😀 Jei gerai suskaičiavau 😀
Autistas, 2016-10-29 19:29:27
Rasa-kita, pasišaipei tarsi tarp kitko, be sąžinės tėvus išvadinai asocialais. Na kas čia tokio ar ne, nekreipkime dėmesio, leiskime elgtis toliau ? 🙂 Bet B. Burgis stabdo Pauliną, o aš šiuo komentaru stabdau jus, 🙂 Taip tai juokelis, į kurį reaguoti nereikia, bet po 101 gali trūkti kantrybė ir žmogus sureaguos smarkiau.Vyrai nemėgsta gyvačių, todėl drausmina, jau trečias vyras tave bara ir B. Burgis barė: Jei nesiliausite rašinėti nesąmonių – vėl išmesiu.. Pripažįsti klaidą ? Ne, tyli, ir vėl elgiesi taip pat, tavo paminėtas aukštas IQ dar nerodo, kad žmogus yra doras. Pasitaikius progai, darysi taip pat. Jei tavo vaikai tokie pat, tai drąsiai teigiu tu juos išmokei patyčių. Ši tema apie geras mamas. Vos gera mama papasakojo kaip augino vaikus, išgirdo kandžią repliką. Taip elgiasi nepilnavertiški žmonės, o paaugliai iš galinio suolo replikuoja norėdami pasirodyti pranašesni už kitus.
Jūsų IQ toks aukštas ? Jūs juk apie jį neseniai diskutavote ir šaipėtės iš Sonatos IQ ? O išmastyti tai ką paskutinėse žinutėse parašė Rasa ir Giedrius, buvo užduotis neįveikiama.
Nėra to IQ, jei negalite suvokti tokių dalykų arba iš kiekvieno kandaus juokelio patiriate laikiną malonumą ar trumpam padeda atitolinti psichologines problemas.
Rasa-kita, 2016-10-29 20:42:04
Nu tai va, tai jau gaunasi diskusija pas mūsų mylimą tinklaraštininką (bet ne pas direktorių- nemėgstu, kad man ant sprando būtų koks nors direktorius).
*****
Giedriui: nu, gal ir apsipazorinau, bet aš čia tik vieną galimą variantą įvardijau…O ką, taip nebūna?
********
Rasai-tikrai: o tai kaip pati močiutės pareigas atlieki?
A kur vežioji savo anūkus? Ar savo vaikus išleidi pailsėti į maljorkas, pasilikdama anūkus?
Ar toliau varai ir varai, kad kitame šimtmetyje užsidirbtum ubagišką p e n c i j ą ?
Burgis, 2016-10-29 22:04:43
Aha, pasikalbėjote… Kaime sakydavo: nesusikalba avinas su žąsinu. Senbuviai, žinoma, supranta, kad Rasa-kita yra ta pati Adefagija, ta pati, kuri pacientė… Su ja diskusija primena, anot a.a. mano buvusio vedėjo, šuns plakimą uodega vandenį, siekiant sumušti sviestą…
*
Bet paliksiu šį susirašinėjimą vien tam, kad būtų pamoka. Ir kad mane užjaustumėte – kai kurie „komentatoriai“ verčia tiesiog budėti prie kompiuterio…
Autistas, 2016-10-29 23:34:27
Rasai-kitai
O jei paaiškės, kad ji ir vežioja ir lakioja, tada džiaugsimės ar bandysim kitų gudrių klausimų užduoti ? 🙂 Ar sekantis klausimas bus iš kokių pinigų lakioji ? Ar VMI žino, kad lakioji ? 🙂 Ar mokesčius moki ? Ar tokių klausimų nebus tik džiaugsimės 🙂
Kažkada buvo kalba apie keliones, kai kam manau praskaidrins nuotaiką.
https://skersis.wordpress.com/
Rūta, 2016-10-30 09:59:03
Geriausia mityba troliui – dėmesys, o jei pavyksta ką supykdyti – iš viso desertas. Ir diskusija išsivystė, ir supykdytas daugiau nei vienas žmogus. Rojus troliui. Kodėl gi vėl čia
Žinoma, nemėgsta vyrai gyvačių, ir moterys jų nemėgsta. Bet jeigu jau prakalbom tokiais palyginimais – tai sakoma, kad aptikus saulės spinduliais besimėgaujančią gyvatę, reikia tyliai ramiai pasišalinti. Gal padėtų ir kitoms piktosioms?
Giedrius, 2016-10-30 22:52:07
Giedriui 09:37:
Malonu sutikti bendravardį interneto platybėse. Pasirodo ne toks jau retas šis vardas 🙂
Gal reikės sugalvoti kokį prierašą, kad būtų aiškiau kada kuris Giedrius kalba?
Arba teks pagal žodyną ir kalbėjimo manierą atpažinti :)))
Giedrius, 2016-10-30 23:55:07
Rasai:
Tai mes, panašu, išeisim į pensiją beveik kartu 🙂 Tik skirtumas, kad aš dar ne senelis 🙁
Kai būsiu, tada matyt geriau pradėsiu suprasti senelių priedermę perteikti anūkams ilgaamžę išmintį, sekti jiems pasakas, o gal pavyks susilaukti net ir dvasinio sūnaus.
Pagal senas brahmanų tradicijas – šventos gijos perdavimas – tai svarbiausias dvasinis įvykis. Tai ceremonija, kuri kildinama iš seniausių kultų ir apima savimi įžadus būti ištikimam dvasiniam keliui visą gyvenimą.
Gauti šventą giją galėjo tik berniukai nuo 8 iki 12 metų. Tai laikotarpis iki lytinio subrendimo kai žmogus dar ne taip smarkiai susijęs su materija. Vėliau, kai pasireiškia seksualinis pradas, tuomet jau sudėtinga eiti tikrai dvasiniu keliu. Ir tai nereiškia, kad jis negali turėti vaikų… Na, bet tai ilga tema :)…
Rasa, 2016-10-31 15:37:51
Giedriui: manau būsi nuostabus senelis 🙂 Kai būsi 🙂 Rašau iš telefono, tai daug nesiplėsiu, bet laikai keičiasi 🙂 O gal mus įtakoja ir vieta, giminė, kultūra, kurioje gimėme? Taigi manau, kad tarkim mano giminėj, moterys yra ta linija, per kurią tiesiasi visos gijos 🙂 Ir senelio (mano tėčio) giją nuostabiai tęsia ir (net daugiau) jo anūkė 🙂
irena Rasai, 2016-10-31 19:27:36
Šiaip tai čia užeinu daugiau dėl Rasos,įdomios ir geros mintys…Tiesą parašėte, cituoju Jus:O gal mus įtakoja ir vieta, giminė, kultūra, kurioje gimėme? Linkiu Jums sėkmės, kiek suprantu ir vaikai Jūsų turėtų būti geri-dori.O tai, svarbiausia.
Rasa, 2016-10-31 19:33:24
Ačiū Irena 🙂
Giedrius, 2016-10-31 20:37:44
Rasai:
Nemanau, kad yra prieštaravimas. Tiesiog rašiau apie Brahmanų šeimų tradicijas. Bet šį klausimą reikės dar įdėmiau panagrinėti. Kaip tik akiratyje pasirodė nuostabi knyga apie Dieviškąjį Moteriškumą. Po to būtinai pasidalinsiu įspūdžiais 🙂
O! Moterys turi tokias nuo Dievo joms skirtas priedermes, kurių vyras niekada neįvykdys.
Sveikos visuomenės pamatas yra šeima ir jos gerovė. O šeimoje ypatingas vaidmuo tenka moteriai.
Nuo moters priklauso jaukumo, rūpestingumo ir meilės atmosferos sukūrimas namuose. Nuo jų priklauso kokiais idealais vadovausis ištisos sekančios kartos!
Kaip pasakė vienas išmintingas žmogus: vyrai mato tai kas nematoma ir kuria tai kas matoma. O moterys mato tai kas matoma ir kuria tai kas nematoma. Kartu vyras ir moteris vienas kitą papildo, tik tuomet atsiranda pilnatvė ir harmonija šeimoje, giminėje, o kartu ir valstybėje. Tuomet, kai kiekvienas atlieka tai, kas jam Gamtos pavesta. Tuomet kai apsijungia dvi priešingos savybės ir kokybės, jų sąveikoje gimsta nauja kokybė…
In ir Jan tik kartu sudaro visumą.
Giedrius, 2016-10-31 21:38:31
Na, o dėl to, kad laikai keičiasi… Taip. Laikai keičiasi. Bet nesikeičia esminiai dalykai, o keičiasi tik juos lydinčios dekoracijos, kurių pagalba mes vis iš naujo turime sugrįžti prie tų pačių tiesų, permąstę jas iš naujo ir suvokę jau kitame lygyje. Tiesiog vyksta judėjimas spirale.
Rasa, 2016-10-31 21:50:17
Giedriui: ☺ Nu rašai kaip iš rašto ☺ Gera skaityt. Gražuuuu… Kai aš taip paskaitau, beveik visada pasijaučiu labai ne moteriška. Bet nieko tokio, vis vien malonu skaityt ☺
Žinai, o man vis įdomu va toks dalykas. Sakom In ir Jan, priešybių vienybė ir pan. Pora. O jei žmogus pasiekia savyje harmoniją? T.y. jame ima ir susibalansuoja energijos ir, nesvarbu vyras tai ar moteris, jis yra pusiausvyroje? Tada kaip? Kokios antros pusės jam reikėtų? Ar ir vyriška ir moteriška papildoma energija jį tik išbalansuotų? ☺
Giedrius, 2016-10-31 23:07:37
Turbūt derėtų pastebėti, kad savaime niekas niekada nesusibalansuoja 🙂 Čia tik liberalų fantazijose taip būna, kad visiškai laisva rinka, kurios visiškai niekas nekontroliuoja kažkaip ima ir savaime susibalansuoja. Net įdomu kartais būna, ar jie patys tuo tiki, kad gulbė, vėžys ir lydeka, tempdami vežimą, jį nutemps į kažką gero.
Energijų subalansavimas yra pastovių, kryptingų ir ilgamečių pastangų rezultatas. Ilgametiškumas priklauso nuo paties žmogaus, kiek jis pasirengęs priimti gyvenimiškas situacijas, iš jų mokytis ir keisti savo sąmonę.
Beje, sutuoktinis yra tas pakeleivis gyvenime, kuris labai stipriai gali padėti ir paprastai padeda tas energijas balansuoti 🙂
Bet jeigu žmogus galų gale subalansuoja visas energijas, o tai reiškia, kad jis subalansuoja visą savo Karmą… tada yra du keliai… būti pakylėtam ir šviesos pliūpsnyje palikti šią, kaip išsireiškė gerb. Burgis, ašarų pakalnę, arba… likti čia, turint jau visiškai kitokį pasaulio suvokimą. Tuomet žmogus negalės ramiai miegoti. Jis kiekvieną savo gyvenimo minutę ir sekundę skirs tam, kad padėtų visoms gyvoms būtybėms Žemėje, t.t. ir savo sutuoktiniui ar sutuoktinei, ar vaikams, ar giminėms ar visiškai nepažįstamiems žmonėms. Tokios pakylėtos sąmonės žmogaus (teisingiau tai reikėtų vadinti žmogumi su Buddos arba Kristaus sąmone) išbalansuoti smulkiais buitiniais konfliktais neįmanoma. Dar tiksliau, pagal dėsnį: kaip viduje, taip ir išorėje; aplink tokį žmogų pradės keistis pasaulis: žydės sodai, gėlės, bus taika, harmonija ir laimė visame kame… Ir tai pats tikriausias būdas pakeisti pasaulį – pakeisti save.
Rasa, 2016-10-31 23:38:51
🙂 Ačiū Giedriau 🙂 Einu miegot tikrai visiškoje ramybėje. Po tavo tų gulbių su lydekom 🙂 Nors laikas ir keistas. Šiomis dienomis man yra apie ką pagalvot. Mano kažkada buvusių vestuvių metinės, tėčio mirties metinės, vėlinės ir dar daug visko 🙂 Bet vis vien ramu…