Moterys myli save…

Sako, kad vyro meile vaikams, ypac kudikiams, niekada neprilygs motinos meilei. Tai tiesa, bet tik dabar suprantu kodel.

Stai miega Emelie, stipriai suspaudusi mano pirsta ir as matau angela, girdziu, kaip jis kalba man. Beje, vaikysteje man atrode keista, kam Dievas leido zmonems kalbeti simtais kalbu? Lyg neuztektu vienos. Be to, as stebedavausi, kaip Dievas supranta maldas visomis kalbomis.

Dabar stai kalbu su angelu ir man viskas aisku! Ir Dievas, ir angelai kalba ne zodziu kalba, o tiesiai i sirdi.

Tai ka man pasake angelas apie moteru meile? Moteris nori islikti jauna ir grazi. Ir stai ji mato pries save dali saves ir tokia dali, apie kokia svajojo: svelnute odele, atvirumas ir nuosirdumas kiekviename zvilgsnyje. Pradziu pradzia! Ir tai ji, ji pati! Kaip saves tokios jaunos, tokios grazios nemylesi?! Jei tai berniukas, ji jame mato ir savo svajoniu vyra, tik simta kartu grazeni, mielesni. Jis neuzgaus, nenuskriaus, neiskaudins. Jis tikrai netrukus nuosirdziausiai pasakys: “As myliu tave!” Kokia garantija!

Stai kodel del vaiko moteris gali palikti vyra: jei iskyla gresme savo klonui, ar nepaaukosi svetimo ( vyras nera net tolimas giminaitis…)?

O senelis myli anukelius, nes irgi bando modeliuoti savo tesini… Reinkarnacija – nepatikimas dalykas, o stai ta, kuri miega pries mane – absoliuti tobulybe! Ji gal suges, pabloges, bet as to jau nematysiu… Tai padvigubina tikejima, kad pasaulis keiciasi tinkama linkme.

O dabar ir Lukas miega, mano virtu makaronu pavalges. Laikas ir man popiecio miegui skirti valandele…

Atsakymai

sonata, 2010-07-20 14:19:36

Atostogos. Du klasiokai gimnazistai susitiko Lietuvos pakrašty…

– Noriu į Kauną, nusibodo.

– Aš – ne.

– Tai ką per dienas veiki?

– Miegu.

– ?!

– Naktimis piešiu savo šunį… Kitaip jis nepozuoja.

Va tada ir pagalvojau – kaip piešdavo šunis senovės dailininkai? Ar tuomet šunys mokėjo pozuoti? :/ Ir smalsu – kaži kaip tas mūsų spanieliuko portretas išrodo 🙂

Rasa, 2010-07-20 15:28:39

Burgiui: labai gražiai parašėt.

Meilė meilė… Ne visos moterys nori išlikti gražios ir jaunos 🙂 Ir tik ne dalį savęs kartais jos mato vaikuose ir ne tik vaikuose 🙂

Kai myli, matai Dievą, matai visą pasaulio gėrį kitame. Vaikiukuose ar mylimam vyre. Kai myli iš visos širdies, juos myli kur kas daugiau už save, myli visa širdimi, visa savo esybe. Myli tiesiog už juos pačius, tiesiog todėl, kad jie yra. Net jei jie netobuli, net jei kartais jų nesuprantam. Ir nesirenki ką myli daugiau, gali mylėti ir vyrą ir vaikučius. Netiesa, kad vaikus moterys myli daugiau, negu vyrus. Jei myli vyrą, nėra nieko stebuklingesnio už paprastą buvimą kartu. Tiesiog buvimą. Tik atsisėsti greta… Tik paimti už rankos… Tik švelniai atsiremti galva į petį… Tik patylėti… Tik apsikabinti… Kartu pažiūrėti, kaip kyla ar leidžiasi saulė… Tai lygiai toks pat gėris, kaip žiūrėti į kūdikio akis.

Tik mes tankiai bijom meilės mylėti taip stipriai ne vaikus. Kodėl? Bijom skausmo, kurį gali atnešti jos praradimas, bijom nesulaukti atsako, bijom bijom bijom… Nes turim skaudžių patirčių… Nes patyrę tokią didelę meilę, bijom likti vėl vieni ir alkani, nes tada alkis bus dar didesnis, negu buvo prieš tai, nes mes jau būsim žinoję, koks gali būti begalinis ir neaprėpiamas tas meilės jausmas. Todėl kartais tenkinamės valgydami meilę po trupinį… Tokie nei sotūs, nei alkani…

Net ir būti taip labai mylimi mes irgi bijom, nes bijom, kad negalėsim pateisinti kito vilčių ir jis nusivils mumis…

Mes turim begales baimių :)))))

Pagalvojau taip apie meilę, nes tiesiog skaičiau ištrauką iš Motinos Teresės kalbos: “Nelabai seniai aš radau gatvėje vaiką, iš kurio akių mačiau, kad jis alkanas. Aš nežinau, kiek dienų jis buvo nevalgęs. Aš padaviau jam duonos, bet jis valgė tik po trupinėlį. Aš paraginau jį: valgyk visą. Vaikas pažiūrėjo į mane didelėmis akimis ir atsakė: bijau, nes kai duonos nebeliks, vėl būsiu alkanas.”

Nerijus, 2010-07-20 18:48:33

Gerb. B. Burgi: ne vienam Jūsų bloge, minimas Dievas, taip lyg tikėtumėt, kad jis egzistuoja? Tikiuosi, kad aš tik klaidingą nuomonę susidariau.

ts, 2010-07-21 02:24:10

“Sako, kad vyro meile vaikams, ypac kudikiams, niekada neprilygs motinos meilei. Tai tiesa, bet tik dabar suprantu kodel.”

Tolesniam tekste samprotaujama, kad moterys labiau myli vaikus, nei vyrus. Tačiau niekur nerandu nei vieno argumento, kad tėvo meilė vaikui negalėtų prilygti motinos meilei. Rašot, jog motina vaiką stipriai myli dėl to, kad jame turi dalelę savęs. O jau tėvas savo dalelės vaike pamatyti ir įvertinti nepajėgus? Ar kaip.

Beje, sutinku su Rasa dėl santykių su antra puse. Su vaikais, tėvais, seneliais, broliais, seserimis kraujo ryšys garantuotas, kas beatsitiktų. Su jais neegzistuoja jokios “skyrybos”. Tuo tarpu dėl antrų pusių nėra jokios garantijos. Ir man dėl to, beje, vyrui, be galo skaudu – savo moters niekada nesu išdavęs, tačiau jau įsitikinau, kad to visiškai neužtenka.. Kelis metus patys artimiausi ir bėdoj ir džiaugsme, su abipusėm priesaikom apie amžinybę, o paskui stenkis nesistengęs – “nepyk, kad taip išėjo”. Tokia jau ta žmogaus prigimtis; bet kaip norėčiau, kad būtų šiek tiek kitokia..

aušra, 2010-07-21 09:02:16

Jūsų tokie gražūs žodžiai, tad jeigu leisite, kai ką pacituosiu savo broliui vestuvių proga.

Rasa, 2010-07-21 09:13:21

Meilė… Juokingas dalykas kai pagalvoji 😉

***

Kalbasi porelė:

– Mielasis, ar tu mylėsi mane kaip Romeo Džiuljetą?

– Nežinau, neskaičiau.

– Ar tu pavydėsi manęs, kaip Otelas Dezdemonos?

– Nežinau, neskaičiau.

– Tai ką tu tada skaitei?

– “Brisiaus galą”

***

Treninguotas vaikinas atsiveda mylimą merginą į restoraną.

Prietemoje, grojant gyvai muzikai, jis paima mylimąją už rankos ir taria:

– Brangioji, kritai man į širdį. Dėl tavęs, žinok, viską padarysiu. Nori nuskinsiu tau žvaigždę?

Merginai nespėjus nė linktelėti, jis pakyla nuo staliuko, prieina prie scenos, užlipa ant jos ir trenkia iš visų jėgų ten dainuojančiam Ryčiui Cicinui taip, jog šis parvirsta ant žemės. Tada paima mikrofoną, atsisuka į publiką ir taria:

– …tik dėl tavęs, brangioji, tik dėl tavęs.

***

Vakaras. Už lango ilgesingai leidžiasi raudona saulė. Žmona svajingai kreipiasi į savo vyrą:

– Taip norėčiau ko nors šviesaus, gero…

Vyras:

– Alaus gersi?

***

Esu jau 36 metai kaip vedąs. Vieną dieną pažiūrejau i savo žmoną ir sakau:

“Brangioji, prieš 36 metus mes turėjome nušiurusį butą, neturėjome mašinos, neturėjome televizoriaus, neturėjom pinigų ir miegojom ant išskleidžiamos sofos. Bet kiekvieną vakarą aš guldavausi su karštai atrodančia 18-mete.

Dabar, mes turime nuostabų namą, dvi mašinas, karališko dydžio lovą, pinigų ir plokščio ekrano televizorių. Bet aš miegu su 54m. amžiaus

moterim. Man atrodo, kad aš savo pareigą atlikau, o tu savas apleidai.”

Mano žmona labai supratinga moteris. Ji pasiūle man susirasti 18-metę merginą, ir ji patikino padarysianti viską, kad aš vėl gyvenčiau nušiurusiame bute, be mašinos, televizoriaus, pinigų, ir vėl miegosiu ant išskleidžiamos sofos.

Argi pagyvenusios moterys nenuostabios?

Jos tikrai žino kaip išspręsti vidurio amžiaus krizę …

***

Geros visiems dienos! 😉

Lina L., 2010-07-21 11:38:03

Gražu tai gražu, bet paprieštarausiu. Na ne, nemačiau savo kūdikyje – dukroje – savęs, nemačiau tokio grožio, kurio norėčiau sau, mačiau atskirą žmogutį, tik jaučiausi jam esanti labai labai reikalinga, jaučiausi esanti jam šiluma, maistas, saugumas… Buvau jai viskas. Kaip neatsiliepsi į tokį poreikį!

Dabar ji “pusiau suaugusi”, poreikiai keitėsi, bet mes tebesam susiję kaip vienos dėlionės dalelės. Ir atskiros, ir būtinos viena kitai.

Rasa, 2010-07-21 14:39:55

Linai L. Bet ateis laikas, kai nebebūsit kartu, kai nebebūsit jai būtina. Juk tada ne mažiau ją mylėsit? Nė trupinėlio ne mažiau. Net jei ji klys, net jei pamirš jums paskambinti…

Nes tikrai mylintis nelaiko pririšęs, jis nereikalauja, jis myli, bet duoda kitam laisvę gyventi savo gyvenimą, jis laiku paleidžia, bet džiaugiasi kiekviena akimirka, praleista kartu.

Kai nelaikai, meilė ir neišeina visam, ji grįžta vienokiu ar kitokiu pavidalu, nes paukštis nori pabėgti iš narvo, bet mielai nutupia ant geranoriškai jį lesinančios rankos.

Lina L., 2010-07-21 15:37:23

Rasai.

Na mes gal tą patį ir kalbam. Tas gražus ryšys kai jau yra tai yra, ar vaikas mažas, ar suaugęs, ar gražus, ar spuoguotas, ar ožiuotas.

Gerai būtų tokie pat neišardomi ryšiai tarp vyro ir moters, bet matyt čia viskas sudėtingiau (nors idealių atvejų, kaip kad svetainės šeimininko, gal ir pasitaiko).

Burgis, 2010-07-21 16:48:18

I tema: kai mano jaunas bendradabis apgyne disertacija, jo zmona vakare lovoje sako: “Matai, buvai paprastas bernelis, o dabar su mokslu kandidato zmona guli…”.

Burgis, 2010-07-24 15:43:54

Nerijui: vardu Dievas as vadinu visa, kas man yra sventa, nezinoma, nesuprantama, lemta, dovanota… Deja, nesu religingas. Tokia kol kas Dievo valia. Kai (jei) ji bus pakeista – busiu religingas. Gal musulmonas.

Pasakysiu dar kitaip: jei nebutu Dievo, tai viskas butu taip aisku ir paprasta, kad gyventi butu neimanoma – nebutu prasmes (t.y. mes zinotume ja ir butume jos vergai; nesutinku buti vergas!).

Pagaliau, svarbiausia, apie tai jau esu rases: negaliu buti religingas, kai matau, kaip VISU religiju “vyresnieji” patys sau priskiria daugiau ar maziau dieviskuju galiu. Tai absurdas! Siek tiek primena Seimo nariu bandymus paskirti sau atlyginimus, priedus, privilegijas… O, zmones!

Martynas, 2010-07-24 21:44:17

„Tai pasakęs, jis parodė jiems rankas ir šoną. Mokiniai nudžiugo, išvydę Viešpatį. O Jėzus vėl tarė: „Ramybė jums! Kaip mane siuntė Tėvas, taip ir aš jus siunčiu“.

Tai pasakęs, jis kvėpė į juos ir tarė: „Imkite Šventąją Dvasią. Kam atleisite nuodėmes, tiems jos bus atleistos, o kam sulaikysite, – sulaikytos“.

Jn 20, 20-23

Nerijus, 2010-07-25 19:08:20

Dabar lengviau bus skaitinėti sekančius blogus. Kadangi nuo šiol žinom išsamiai, kas tas Dievas, Jūsų akimis. Ačiū už atsakymą 🙂

Burgis, 2010-07-25 20:55:07

Martynui: bet tai parase zmones, tiesa?

Martynas, 2010-07-25 22:13:00

Neginčytina tiesa. Tačiau, pagal Katalikų Bažnyčios mokymą, Biblijos tekstas yra 100% įkvėptas Dievo, nors ir 100% užrašytas žmogaus. Taigi, kaip apie pastatą yra sakoma, jog tai yra tokio ir tokio architekto kūrinys (tegu jis ten net ir plytos nepadėjo), taip ir apie Bibliją sakoma, jog ji yra Dievo žodis.

Žinoma, galima tuo netikėti – dabar jau nebepatikrinsi, kaip ten iš tiesų buvo. Bet reikia prisiminti ir tai, kad tikėjimo negali paversti žinojimu (viena iš didesnių pagundų dažnam krikščioniui). Tikėjimas yra tikėjimas, o žinojimas yra žinojimas.

Nepris, 2010-07-26 08:00:50

“Ir Dievas, ir angelai kalba ne zodziu kalba, o tiesiai i sirdi.”

Meilės kalba yra universali — Meilės kalba yra Visatos kalba. Ją žino ne tik angelai — žino ir medžiai, ir paukščiai, ir gėlės… net akmenys. Tik žmonės ją primiršę… per savo valios iškėlimą ir proto sureikšminimą.

Jūratė, 2010-07-27 23:23:25

supaisysi… prieš tris metus mama padovanojo mažą mažutėlį žydintį jurginą. Tokį kaip būna visuose prekybos centruose ar gėlių salonuose. Man jis labai patiko, be to buvo dovanotas labai brangaus žmogaus. Aš juo (jurginu) žavėjausi, gyriau. Per tris metus jis išsiplėtė tiek, kad apdalinau šaknimis visus aplinkinius. Bet pas mane jis žydi gražiausiai. Visiems sakau: “Tai dėl to, kad aš jį labai myliu ir giriu… :)”. Rodos, klestėjimo priežastis – meilė? Tačiau… Vienas toks gamtos mylėtojas pasakojo, kad augino rožes, labai jas prižiūrėjo, o jos vis sirgo ir sirgo… nyko akyse… supykęs jis tiesiog prie krūmo išrėžė: “mesiu aš tave lauk, jei ir toliau tokia netikusi būsi”… po tų žodžių rožė atsigavo… Sutapimas? Kitas pavyzdys – vynuogė. Sakoma, kuo vynuogę labiau skriaudi (dar yra toks žargonas – “šnaini”, nuo ištiktuko “šnai”), karpai, tuo ji labiau dėkoja. Taigi kokia išvada su ta meile augalams? Juk ir žmonės keistuoliai – vieni myli, nes yra mylimi, kiti myli, nes negali pasiekti, treti myli savo budelį… keista…

Šiandien matyt man reikia išsikalbėti :D. Pirmą kartą visai dienai palikau savo mažiausią brangenybę su tėčiu, nes dirbau, dirbau, dirbau… grįžau, o ji …įsivaizduokite, įsižeidusi.. Net neįsivaizdavau, kad metukų neturintis kūdikis taip tiksliai, taikliai parodys, ką galvoja apie mano darbus.. Juk pirmasis ir pagrindinis mano darbas šiuo metu – ji… teks koreguoti savo planus 🙂

Eugenijus, 2010-08-01 20:09:58

Broniui: man dievas=papildinys iki zinojimo,smagu,kad panasiai mastom:)

Eugenijus, 2010-08-01 20:16:25

jeigu zmones tikejima (dievus) kurtu siandien,ar isivaizduojat,kaip jie skirtus nuo tu tikejimu,kuriuos mes radom,cia ateje? pasaulio sutverimas butu aiskinamas,kaip visata riesuto kevale … i viskas butu daug aiskiau:)

Merūnas, 2010-08-02 17:57:03

Gerb. Burgiui: įdomus Jūsų pasvarstymas apie Dievą, labai taiklus apie vergystę – Jis suteikė laisvę!

Tik norėjau paoponuot ir primint, kad krikščionybės šakoj yra ne vien ROMOS katalikų bažnyčia, bet ir kitos, kuklesnės konfesijos: ev. reformatų (su jais Lietuvoje atėjo švietimas ir didesnė laisvė), liuteronų (taip pat), naujosios (metodistų sekminkų ir t.t.) ir kt. Jose nematau to, ką Jūs rašote apie bažnyčią ir vadobus.

Bažnyčia nėra viena, kokio supratimo ir švietimo per tikybos pamokos trūksta lietuviams.

Visgi Bažnyčiose (Eglesia-surinkime) būna ne Dievo žmonių, kaip būna dvasingų ir ne bažnyčioje.

Akiračio plėtimui: http://www.ref.lt, btz.lt