Kazachstanas yra toli, bet mūsų gimnazistai yra aukštai, todėl jie turi būti ten, kur yra tikro mokslo. Orientacija į Vakarus keistai pakeitė daugelio žmonių požiūrį. Kai kam atrodo, kad Rytuose – nieko gero. Mes turime matyti visas pasaulio puses! Ką tik Europa pamatė Azerbaidžaną, o dabar pažiūrėkite vaizdų iš Kazachstano, paskaitykite mūsų gimnazisto Antano Radzevičiaus įspūdžių. Kartu su Antanu tolimoje chemijos olimpiadoje buvo mūsų gimnazistas Artūras Grabusovas, mūsų buvęs gimnazistas, buvęs olimpiadų prizininkas, komandos vadovas Mindaugas Jakutis ir Sigitas Mikutis iš Ugnės Karvelis gimnazijos. Žodis Antanui…
Į Kazachstaną atskridome apie 5 valandą ryto, visai nenutuokdami, kaip reikės nusigauti iki viešbučio, nes neturėjome informacijos apie olimpiados organizatorius, tačiau iškart maloniai nustebino oro uoste mus pasitikęs kazachas. Jis padėjo užpildyti migracijos korteles bei pasirūpino, kad mūsų pasus patikrintų be eilės.
*
Viešbutis tikrai įspūdingas, nakvynės kaina vienam žmogui – apie 500 Lt, o juk olimpiados dalyvių – daugiau nei 200.
Registruojantis mums įteikė įvairių dovanų – po kuprinę, striukę, marškinėlius, D.Mendelejevo periodinės lentelės kaklaraištį (šituo labai džiaugėmės), įvairių ženkliukų.
*
Visi dalyviai keturiais autobusais važiavo į nepriklausomybės rūmus. Visą kelią mus lydėjo policija ir stabdė eismą, kad tik mes be eilės pravažiuotume. Šitaip policija mus lydėjo ir „valė“ kelius visur, kur važiuodavom.
*
Nepriklausomybės rūmai – tikrai graži vietelė. Mus pasitiko orkestras bei mūsų komandai skirta savanorė studentė, kuri buvo su mumis visą savaitę. Aplinkui bėgiojo nacionaliniais drabužiais apsirengę kazachai, ruošėsi renginiui. Pasirodė, kad iki jo buvo net dvi valandos, o mes atvykome anksčiau tam, kad pasirepetuotume užlipimą ant scenos. Tai buvo tikrai komiška, nes prižiūrėjo kiekvieną dalyvį, kad tik gražiai žygiuotų. Aplinkui buvo daugybė kamerų ir mums aiškino, kad reikia į jas mojuoti. Salėje buvo daugybė vaikų iš mokyklų, jie turėjo mojuoti Kazachstano vėliavėlėmis, šaukti ir ploti, kai sakydavo valstybių pavadinimus. Po repeticijos išėjome į lauką, nes reikėjo nufilmuoti, kaip mes įeiname į rūmus raudonu kilimu.
Atidarymas buvo įdomus, mums dainavo Kazachstano pop žvaigždės. Sveikino rusiškai. Kazachstano viceprezidentas atėjo perduoti prezidento N.Nazarbajevo žodžius, savo kalboje labai dažnai minėjo prezidentą, jam dėkojo. Po ceremonijos dalyvius apgulė žurnalistai, kurių buvo stebėtinai daug.
*
Kitą rytą mes jau sprendėme teorines olimpiados užduotis, kurias per naktį išvertė Mindaugas. Vėliau važiavome į ekskursiją, aplankėme jaunimo laisvalaikio centrą, stebėjome vaikų šokių būrelių pasirodymus. Renginio pradžioje vaikai vedėjai, kaip pridera, išreiškė padėką prezidentui.
Ketvirtoji diena buvo poilsinė. Važiavome į Akmola regioną į šiaurę nuo Astanos, kur yra nacionalinis parkas. Ten važiavome apie keturias valandas tikrų tikriausia stepe, beveik visą kelią aplinkui buvo tik begaliniai tušti laukai. Nustebino besiganančios laukinių arklių kaimenės. Pravažiavome pro kelis kaimelius ir pamatėme tikresnį Kazachstano veidą nei matytą Astanoje. Už miesto žmonės gyvena tikrai skurdžiai.
*
Kitą dieną mums buvo eksperimentinis turas. Jis nebuvo gerai organizuotas, nes daug kam blogai veikė aparatūra. Naudojomės Nazarbajevo universiteto laboratorijomis. Po to galėjome apeliuoti savo teorinių dalių darbus, bet rusai uždavinių sudarytojai nebuvo per dosnūs ir taškų nedalijo…
Paskutinę dieną buvo tik olimpiados uždarymas. Ši ceremonija nebuvo tokia grandiozinė kaip atidarymo. Sigitas gavo bronzos medalį, o aš su Artūru pagyrimo raštus. Man ypač apmaudu buvo, kai sužinojau, kad esu pirmas už brūkšnio ir iki medalio trūko labai nedaug. Po to mus aplankė Lietuvos ambasadorius.
Astana – tai labai moderniai įrengtas miestas, daugelis pastatų yra milžiniški bei modernaus stiliaus. Panašu, kad čia yra dirbtinai sukurta daug darbo vietų. Pavyzdžiui, mieste labai daug tvarkytojų, policininkų, didžiuosiuose prekybos centruose vienu metu dirba visos kasos ir kasininkės ilgiau laukia klientų nei juos aptarnauja. Rusų kalba vyrauja, nelabai girdėjau, kad kas šnekėtųsi ne rusiškai, nors daugelis žmonių moka kazachiškai. Skelbimai ir plakatai visi rusiški…
Atsakymai
Burgis, 2012-05-28 12:56:03
Ačiū, Antanai!
Darius D., 2012-05-28 13:39:26
Teko garbe buti tiek KTUG, tiek legendinio Ugnes Karvelis gimnazijos chemijos mokytojo Valdo Jaruseviciaus aukletiniu – jis paruose ir ikvepe tikrai ne viena busima gimnazijos zvaigzde! Todel dziaugiuosi musu gimnazistu sekme dvigubai – juk is lietuviu juos aplenke tik “savo” mokytojo aukletinis 🙂
P.S. Gimnazijai tikrai reiketu savo rimtos chemijos laboratorijos, tada daugiau musiskiu matytu ne tik Kazachstane bet ir Berkelyje ar MIT’e.
Antanas Radzevičius, 2012-05-28 20:29:27
Aš irgi mokiausi Ugnės Karvelis gimnazijoje, prieš įstojant į KTUG, ir Jaruševičius buvo pirmasis mano chemijos mokytojas, užvedė jis mane ant kelio. Jis ir dabartinė chemijos mokytoja Birutė Maciulevičienė tikrai yra geriausi pasaulyje mokytojai. Man labai pasisekė, kad mane mokė abu.