Laikas pratinti Luką prie epo lygio istorijų…
***
Stebisi mergaitės,
Žiūri visos trys:
Tūno susiraitęs
Marškiniuos žaltys.
***
Eglė – ta švelnutė,
Nuotaka jauna –
Ji skirta man būti
Mylima žmona.
***
Kai devintą sykį
Saulė nusileis,
Jūs prie jūros grįšit
Tais pačiais keliais.
***
Bet pabaiga bus gera ir Lukui, ir jo mylimajai, ir jo keturiems vaikams! (Šiaip jau ir pasakoje, gerai įsiklausius, pabaiga gera: kas nenorėtų amžių amžiais medžiais linguoti, žmones džiuginti?)