Pas mus gimnazijoje viešėjo Talino rusų mokyklos delegacija (žr. panegiriką šios svetainės šeimininkui). Deklamavau jiems rusiškai M.Lermontovą, S. Jeseniną, bet viena mintis visą laiką man buvo skausminga: kaip kitataučiai dabar jaučiasi Taline? O kaip lietuviai dabar jaučiasi pietryčių Lietuvoje? Kaip lietuvis jaučiasi užėjęs į Vilniaus rajono savivaldybę? Kaip lietuvis dabar jaučiasi Maskvoje?
Jei ne Sibiras, jei ne Vaiva su Luku Stokholme, gal ir galėtumėte sakyti, kad ne man aiškinti nacionalinį klausimą. Dabar klausyk manęs:
-
Vargas valstybei, kurioje “nacionalinės mažumos” verčiamos jaustis antrarūšėmis.
-
Gėda ir bėda “nacionalinėms mažumoms”, kurios sukelia problemų valstybei, jas priėmusiai.
-
Vertybė yra žmonės, o ne istorijos nuosėdos.
-
Valstybė “mažesniems” turi padaryti šiek tiek daugiau, negu “saviems”, o “mažesnieji” tą valstybę turi gerbti, tobulinti, remti šiek tiek daugiau, negu tai darytų savoje valstybėje.
-
Aš su tavimi visada stengsiuos kalbėti tavo gimtąja kalba, o tu su manimi visada stengsies kalbėti mano gimtąja kalba. Tada ir rasime bendrą kalbą…
-
“Mažumos” neturi teisės nė bandyti dezintegruoti valstybės – nei istoriniu, nei kalbiniu, nei tradicijų motyvu remdamosi. “Romoje elkis kaip romėnas.”
Džiaugiuosi ir gėriuosi, kad vakar mano marti ir sūnus vakarą praleido su Andrėjumi iš Maskvos. Ir ne todėl, kad mūsų žentas – švedas Andreas… Tiesiog abu jie – mieli mums žmonės.
Atsakymai
Boris, 2008-11-04 17:37:39
Visiškai sutinku su jumis, ypač su 3 ir 4 punktais.
p.s. человек неординарный во всех смыслах этого слова – tiesa, todėl ir įdomu su jumis bendrauti.)
Saula, 2008-11-04 18:57:54
Taip, ir aš už toleranciją. Protingą toleranciją. Sovietinis laikotarpis sudarė sąlygas, prielaidas, paskatas ir t.t. „didžiosios tautos“ atstovams jaustis pirmos rūšies žmonėmis, o mes „labasai“ – buvome laikomi antros. Dar neužgijo žaizdos, ne visi gali atleisti. Turbūt turi užaugti nauja karta. Be randų, kuriuos skauda iškilus mažiausiems nesutarimams. Tiek valstybės „daugumose“, tiek „mažumose“.
Juk ir dabar, ir tada kiekvienoje tautoje buvo ir yra puikių, nepriklausomų nuo laikmečio, santvarkos ir gyvenamosios vietos žmonių. Jie atvažiavę į kitakalbę aplinką labai greitai išmokdavo vietos kalbą, kuria ir bendraudavo su vietiniais (kaip tai darome ES ar kitur nuvykę). Tarpusavyje (natūralu) bendravo savo kalba.
Giedrius, 2008-11-05 16:47:05
Kokia tolerancija? Kokie pakantumai?:-) Lietuva buvo ir liks ŠVIESI, kol bus tokių žmonių. Prašau paskaityti:
http://racas.lt/mano-seneliui-buvo-beveik-100-metuir-as-is-jo-vis-dar-mokausi
Žydrė Giedriui, 2008-11-05 17:22:53
Gražu, miela 🙂 Mano senelis irgi buvo didžiausias mano gyvenimo Mokytojas. Tiesa, jo ir mylimiausias darbas čia buvo…
Minde, 2008-11-05 21:21:04
dekui, idomu buvo
tikras lietuvis, 2008-11-06 23:24:54
Reikia kalbėti ne apie toleranciją ( kas yra blogio pakentimas – o kam Lietuvai blogis ?),o apie geranoriškumą kitokio,bet gero žmogaus atžvilgiu.O Lietuvoje visi yra lietuviai (=piliečiai) ir kelti tautiškumą aukščiau pilietiškumo yra netgi kenksminga Lietuvos atžvilgiu.