Šį kartą mamytė paprašė savo dukrelės, kurią visi vadino Raudonkepuraite, nunešti močiutei šviežiai sumušto sviesto.
– Tik neik per mišką, nes vėl gali sutikti vilką, – pamokė mamytė.
– Gerai, aš eisiu aplinkui, – pasakė Raudonkepuraitė, pasiėmė krepšelį, į kurį mamytė įdėjo paketėlį sviesto, ir išėjo.
Ant tiltelio per upelį sustojo pailsėti ir pažvelgė į vandenį. Oho, kiek žuvelių plaukioja!
Staiga Raudonkepuraitė pamatė, kaip viena žuvelė keistai blykstelėjo. Auksinė žuvelė!
„Reikia ją pasigauti, – nusprendė mergaitė. – Ji išpildys tris mano norus“.
Mergaitė buvo labai protinga, todėl sugalvojo išradingą gaudymo būdą: krepšelį pririšo kaspinėliu, į krepšelį įdėjo mažą gabalėlį sviesto, prispausdama jį prie krepšelio dugno (kitaip sviestas iškiltų į vandens paviršių), ir nuleido krepšelį į vandenį.
Tuoj prie sviesto pripuolė žuvelės! Deja, auksinė žuvelė buvo nustumta į šoną, į krepšelį įplaukti negalėjo, nes ji buvo mažesnė už kitas žuvis…
Žuvelės greitai suvalgė tą gabalėlį sviesto. Raudonkepuraitė įdėjo kitą gabalėlį – ir tą suvalgė. Taip kąsnelį po kasnelio žuvelės surijo beveik visą Raudonkepuraitės neštą sviestą. Liko paskutinis gabalėlis. Laimė, šį kartą didžiosios žuvys jau buvo pasisotinusios ir į krepšelį įplaukė auksinė žuvelė!
Mergaitė bematant ištraukė krepšelį, o auksinė žuvelė bematant ėmė prašyti, kad ją paleistų, ir pažadėjo išpildyti tris Raudonkepuraitės norus.
– Pirmasis mano noras, – pasakė mergaitė, – kad krepšelyje vėl atsirastų visas toks paketėlis sviesto, kokį įdėjo mamytė.
Žinoma, sviestas bematant atsirado krepšelyje!
– Noriu būti gera gera! – pasakė mergaitė. – Toks mano antrasis noras.
Raudonkepuraitė iškart pajuto, kad kažkoks geras jausmas užtvindė jos širdelę… Ji paėmė auksinę žuvelę ant delno, pabučiavo ir paleido į vandenį.
– Bet juk aš neišpildžiau trečiojo tavo noro, – iškišusi iš vandens galvą pasakė žuvelė.
– Toks ir buvo mano noras – paleisti tave į laisvę, – pasakė mergaitė.
– O, kokia tu gera! – atsiliepė žuvelė. – Bet aš vis tiek noriu išpildyti dar vieną tavo norą. Sakyk!
***
Čia įvyko mažas stebuklas! Aš žinojau, kokį norą pasakys Raudonkepuratė, bet mano mažoji klausytoja, pirmoji šios pasakos klausytoja, pertraukė mane ir pasakė:
– Raudonkepuraitė paprašė kuo greičiau nunešti ją pas močiutę.
***
– Noriu, kad dabar iškart atsidurčiau pas močiutę. Ilgai sugaišau čia ant tiltelio…
Ir mergaitė iškart pasijuto močiutės glėbyje! Tada jos abi sėdo prie stalo, valgė duonytę su sviestuku ir gėrė arbatą.
Atsakymai
Burgis, 2015-01-08 10:19:22
„O paskui?“ – klausia mano anūkėlė…
Elin Saulė, 2015-01-08 10:48:50
O paskui ?
Iš arčiau, 2015-01-08 11:15:19
Paskui, atėjo FNTT ir VMI, su užklausomis kaip atsirado pas Raudonkepuraite sviestas, nes ji jo nepirko, vadinasi nedeklaruotas… Bet ši dalis jau suaugusiems, vaikiškoji dalis -šita parašyta, labai graži. Patiko.
Burgis, 2015-01-08 11:34:38
Elin: paskui sekiau kitas pasakas… Po kelių dienų vieną užrašysiu.