Tas krepšinis mums visiems nervus sugadins… Na, aš tikrai nesu geras aistruolis, žinovas, bet vis tiek negaliu nesidomėti. Inercija. Kadaise iš krepšinio sėmėme labai daug gerų emocijų (nors niekada nepamiršiu pralaimėjimo Makedonijai ką tik pastatytoje „Žalgirio“ arenoje; būčiau žinojęs, būčiau nėjęs žiūrėti…), tai ir dabar norėčiau.
*
Tai ką, nebegimsta saboniai, paulauskai, marčiulioniai? Gimsta, bet nebeužauga iki žvaigždžių? Kodėl? Nebeapsimoka? Yra patrauklesnių sporto šakų, veiklos sričių? Nebėra gerų trenerių?
*
Manau, kad čempionato dienomis būtų labai pravartu tuos klausimus aptarti. Kalbėti, rašyti turėtų profesionalai. Kodėl to reikia? Auga vaikai, domisi. Jie turi žinoti, kodėl komanda laimi, kodėl pralaimi. Jie turi jau dabar žinoti, koks turi būti žmogus, kaip turi augti, kad ateityje prilygtų Saboniui. Arba kada pasitraukti iš profesionalo kelio…
*
Prognozė. Manau, kad komandai nueiti iki medalių tikimybė beveik nulinė. Bet manau, kad labai dramatizuoti nereikėtų. Taigi rusai jau pasitraukė! Suprask, anuometinis CASK pasitraukė…
*
O gal?…
Atsakymai
Burgis, 2013-09-10 14:07:32
Įverčiams…
ak, 2013-09-10 14:48:24
Gerbiamieji – kai Žalgiris nugalėdavo CSK mes įsivaizdavome galį įveikti Sovietų sajungą ir tai buvo “piaras” Mažos valstybėlės sirgaliai pasijusdavo “kietais” nes jie įveikė rusus… Tai buvo kovos už nepriklausomybę iliuzija. Gi Juodkalnijoje, kuri atsirado suskilus Jugoslaviaji 600 tūkst. gyventojų – ji LR niekuo negrasina. Bosnijoje ir Hercegovinoje tų gyventojų dar mažiau. Ši valstybėlė LR irgi niekuo negrasina. Tai kokios čia kalbos apie tautą vienijančius veiksnius? Dabar krepšininkai nekovoja už LR nepriklausomybę – jie tik paprasčiausiai žaidžia. Ir pinigų ta LR neturi. Beje, bjauriu sovietmečiu bilietas įkrepšinio varžybas kainavo 80 kapeikų, kartais rublį. Kas dabar gali vykti ir būti sirgaliaumi jei pigiausias bilietas kainuoja kokius 400 litų? Tikrai ne tauta. o tik tie kas turi pinigėlių…
petras, 2013-09-10 16:19:40
Atsiras vėliau ar anksčiau. tiesiog turi būti virtinė gerų sutapimų (palankios aplinkybės), kad užgimęs talentas nukeliautų iki pat šlovės olimpo.
ir niekas nežino ką reikia daryti ar koks turi būt žmogus, kad užaugtų labai geru (profesionaliu) sportininku. čia panašiai kaip su milijonierių prirašytom knygelėm, kaip tapti milijonieriumi 😀
sonata, 2013-09-10 20:48:47
Dabar būsiu sudeginta ant laužo – yra kur kas sveikesnių būdų, kaip užsidirbti ir kažkam uždirbti pinigėlių.
petras, 2013-09-11 08:54:49
tai kad komandinių žaidimų sportas nėra labai “nesveikas”.
Arūnas, 2013-09-13 10:48:21
Prieš gerus 2 mėnesius buvau sutikęs savo kūno kultūros mokytoją. Pasikalbėjom, paklausiau, kaip sekasi, ar vis dar dirba. Jis pradėjo pasakot apie dabartinę situaciją jo mokykloje, kada iš klasės 24 mokinių ateina sportuoti 4-5… Kiti sėdi su iPad rankose, žaidžia…
Mūsų kartos iš sporto salės neidavo iškrapštyti, o šiandien populiaresnis tampa “elektroninis sportas”..
petras, 2013-09-13 13:32:29
Tai čia jau sena problema. Senai jau kūno kultūra tapo trečiaeilis dalykas mokykloje. nors turėtų būt labai svarbus. kaip tik straipsnį skaičiau, kur pateikti duomenys apie viršsvorį turinčius suaugusius žmones, tai europoje lietuvaičiai gal penkti ar šešti. apie 20 kažkeli procentai (dabar nepamenu kas tą statistiką pateikė). o kad kūno kultūra nurašyta labai didele dalimi kalti mokytojai ir direktoriai. mokytojai dažnai savo dalyką iškelia aukščiau kitų, bet tokius dalykus kaip kūno kultūra, menai ir t,t, nurašo kaip vos ne bereikalingus, ar tik šiaip atsikvėpimui. jei menai dar galėtų būt pasirenkami ar galime sakyt, kad nuo vaiko priklauso ar jis turi būti išprusęs muzikoj ar dailėj tai nesportuojantys vaikai vėliau tampa žmonėmis su antsvoriu ir ateityje gali sudaryt daug problemų. š savo pačio patirties galiu teigt, kad ir kūno kultūros mokytojai labai atsainiai žiūri į savo darbą (aišku ne visi), dirba gana neprofesionaliai. o tokie dalykai kaip higiena ir mityba (kuri yra labai svarbi) iš vis nemokinami. po to užauga žmonės, kurie galvoja, kad storėjama nuo lašinių, o ne nuo saldainių ar bandelių kokių.
Adefagija, 2013-09-13 22:20:31
Krepšinis
Apie jį visi tik kalba,
Suka laikrodžius ir galvas, –
Aš maniau kadais mažiukė –
Tai bulviakasis kolūky!
Kai išvydau ekrane,
Paaiškėjo – ne ir ne!
Nieks ten nearia, nesėja,
Traktoriais nevažinėja.
Vienas ginas, kitas puola,
Trečias ant grindų parpuola,
O visų ilgiausias dėdė
Moka iš viršaus įdėti.
Vienas dėdė – pagrindinis,
Kitas sėdi – atsarginis,
Dvi komandos po penkis,
Ir visi jie – nemenki.
O teisėjas – tai mažytis,
Kam reikėtų jo klausyti?
Kad sušvilps – net sienos virpa!
Gal milicijoj jis dirba?
Būna tarp didžių žaidėjų
Ir mažų nelyg teisėjų –
Šokinėja baisiai mikliai
Kaip gamybiniai rodikliai.
Susikimba dičkiai bartis –
Mažas šmurkšteli pro tarpą…
Dičkis kamuolį pasuoja –
Mažas – capt jį – ir į kojas…
Dičkis pyksta – šoka vytis,
Bet labai vikrus mažytis –
Šast po krepšiu kaip po šluota,
Ir dainelė sudainuota…