Čia gal tas Narcizas iš kitos temos skaitys. Taigi aš esu tas žmogelis, kuris turi pinigų pasireklamuoti (nesuprantu, kam tie pinigai, jei ir taip reklamuoja?), nes dirbu ir dirbu – net savaitgaliais. Grįžome su močiute iš Palangos „Palangos“, kur dirbome auklėmis. Darbelis, aš jums pasakysiu… Niekada jokio kito nedirbčiau! Tik įsivaizduokite: sutemo, guliu su Mildute šviesą užgesinęs lovoje, trečiame aukšte, apačioje gaudžia prašmatnios vestuvės – buvęs mūsų gimnazistas Mindaugas susituokė! – o aš su savo didžiąja meile apie gyvenimą kalbuosi… Niekas netrukdo, močiutė kitą anūkėlę kitame kambaryje migdo – ar galėjau jaunystėje apie tai pasvajoti?! Visomis prasmėmis, Narcize.
*
O pirmąją dieną supratau, kad esu senas ir/arba garsenybė: einame per Palangą – susitinkame KTU gimnazijos mokytoją. Grįžtame – per gatvę žinoma Kauno odontologė sveikinasi (įdomu, ar ji visus pacientus pažįsta?). Stoviu su Mildute prie viešbučio – prieina pritrenkianti blondinė Milda ir beveik puola man į glėbį. Sulaiko ją tik greta einantis šaunus jaunikaitis, kalbantis angliškai. Tai mūsų buvusi gimnazistė iš Londono atostogauja. Su draugu. Kalbant paaiškėja, kad netoliese dar dvi buvusios gimnazistės lepinasi…
*
Šiandien važiuojame namo – netoli Rietavo pralenktas automobiliukas šviesomis mirksi. Finalas – mes jau ne du, o keturi pietaujame „Karpynėje“ prie Raseinių.
*
Tai va. Nereikia spjaudytis. Negražu. Nereikia lįsti į laidą „Dvi minutės šlovės“ – TV išjungiau, nes šlovės nerodo… O gyventi teisingai – verta. Jei po dešimties-penkiolikos metų tavęs gatvėje neaplenkia – verta. Likome sužavėti A.Sabonio vilos restorano padavėju: vietų lyg nebuvo, bet jis surado, ir vežimėlį į antrą aukštą užnešė, ir labai skanius blynelius greitai atnešė, ir su Mildute pakalbėjo. Žmogus, kuris teisingai gyvena. Jam bus atlyginta. Tai ir mes visi dar kartą sau pasakykime – mažiau pagiežos, pykčio, daugiau gerumo, daugiau darbo – ir būsime laukiamesni, laimingesni, naudingesni… Laukiu rugsėjo pirmosios koncerto, laukiu Urtės ir Manto keturių rankų stebuklo prie fortepijono klaviatūros. Jiedu irgi žino, kad teisingai gyvena. Nesispjaudo.
*
O, va, į visokius Narcizus – nusispjauti!
Atsakymai
Mindaugas, 2010-08-29 21:02:48
Štai kas tikra, štai kur tikrumas ir šviesa. Kada su tavimi sveikinasi ne dėl to, kad visiems parodytų, jog aš pažįstų Bronislovą, o dėl to, kad tas žmogus vertas to. Šviesus kelrodis Jūs esate. Ačiū Jums!
Žydrūnas, 2010-08-29 23:23:11
puiku!
su Mindaugo mintim aš irgi sutinku.
MariusM, 2010-08-30 10:05:29
“…daugiau gerumo…”
ech, gerumas išgelbėtų pasaulį…