Nebėra kur nusispjauti…

Čia gal tas Narcizas iš kitos temos skaitys. Taigi aš esu tas žmogelis, kuris turi pinigų pasireklamuoti (nesuprantu, kam tie pinigai, jei ir taip reklamuoja?), nes dirbu ir dirbu – net savaitgaliais. Grįžome su močiute iš Palangos „Palangos“, kur dirbome auklėmis. Darbelis, aš jums pasakysiu… Niekada jokio kito nedirbčiau! Tik įsivaizduokite: sutemo, guliu su Mildute šviesą užgesinęs lovoje, trečiame aukšte, apačioje gaudžia prašmatnios vestuvės – buvęs mūsų gimnazistas Mindaugas susituokė! – o aš su savo didžiąja meile apie gyvenimą kalbuosi… Niekas netrukdo, močiutė kitą anūkėlę kitame kambaryje migdo – ar galėjau jaunystėje apie tai pasvajoti?! Visomis prasmėmis, Narcize.

*

O pirmąją dieną supratau, kad esu senas ir/arba garsenybė: einame per Palangą – susitinkame KTU gimnazijos mokytoją. Grįžtame – per gatvę žinoma Kauno odontologė sveikinasi (įdomu, ar ji visus pacientus pažįsta?). Stoviu su Mildute prie viešbučio – prieina pritrenkianti blondinė Milda ir beveik puola man į glėbį. Sulaiko ją tik greta einantis šaunus jaunikaitis, kalbantis angliškai. Tai mūsų buvusi gimnazistė iš Londono atostogauja. Su draugu. Kalbant paaiškėja, kad netoliese dar dvi buvusios gimnazistės lepinasi…

*

Šiandien važiuojame namo – netoli Rietavo pralenktas automobiliukas šviesomis mirksi. Finalas – mes jau ne du, o keturi pietaujame „Karpynėje“ prie Raseinių.

*

Tai va. Nereikia spjaudytis. Negražu. Nereikia lįsti į laidą „Dvi minutės šlovės“ – TV išjungiau, nes šlovės nerodo… O gyventi teisingai – verta. Jei po dešimties-penkiolikos metų tavęs gatvėje neaplenkia – verta. Likome sužavėti A.Sabonio vilos restorano padavėju: vietų lyg nebuvo, bet jis surado, ir vežimėlį į antrą aukštą užnešė, ir labai skanius blynelius greitai atnešė, ir su Mildute pakalbėjo. Žmogus, kuris teisingai gyvena. Jam bus atlyginta. Tai ir mes visi dar kartą sau pasakykime – mažiau pagiežos, pykčio, daugiau gerumo, daugiau darbo – ir būsime laukiamesni, laimingesni, naudingesni… Laukiu rugsėjo pirmosios koncerto, laukiu Urtės ir Manto keturių rankų stebuklo prie fortepijono klaviatūros. Jiedu irgi žino, kad teisingai gyvena. Nesispjaudo.

*

O, va, į visokius Narcizus – nusispjauti!

Atsakymai

Mindaugas, 2010-08-29 21:02:48

Štai kas tikra, štai kur tikrumas ir šviesa. Kada su tavimi sveikinasi ne dėl to, kad visiems parodytų, jog aš pažįstų Bronislovą, o dėl to, kad tas žmogus vertas to. Šviesus kelrodis Jūs esate. Ačiū Jums!

Žydrūnas, 2010-08-29 23:23:11

puiku!

su Mindaugo mintim aš irgi sutinku.

MariusM, 2010-08-30 10:05:29

“…daugiau gerumo…”

ech, gerumas išgelbėtų pasaulį…