Niekas nėra abejingas įvykiams Prancūzijoje. Bet kaip skirtingai mes nesame abejingi!
Visi sutinka (ir aš sutinku!), kad negalima žudyti žmonių. Tai aksioma. Bet aš negaliu tylėti matydamas, kad beveik niekas niekuo nekaltina „Charlie Hebdo“ redakcijos! Bent jau mūsų žiniasklaida…
*
„Žodžio laisvė, žodžio laisvė!“ – šaukia visi.
Kokio žodžio!?
Jei kas nors tyčiojasi iš kelių šimtų milijonų tikinčiųjų šventų dalykų, tai čia žodžio laisvė?!
Pagalvokite, katalikai, kaip jūs jaustumėtės, jei koks nors, pavyzdžiui, Irako ar Afganistano leidinys imtų tyčiotis iš Kristaus, iš Romos popiežiaus?
Pagalvokite, žmonės, kaip aš jausčiausi, jei koks nors leidinys imtų tyčiotis iš mano meilės, iš mano žmonos, iš mano vaikų, anūkėlių?
*
Ne, aš neimčiau šaudyti tų žmonių! Tačiau turėčiau viltį, kad visi Lietuvos žmonės pasmerktų tą leidinį, pasiektų, kad patyčios pasibaigtų. Tiesa, po įvykių praėjusių metų pabaigoje, ta viltis nebūtų jau tokia didelė, bet istorija dar nesibaigė…
*
Vėl priminsiu, kad aš nesu religingas, bet gerbiu kiekvieną tikintįjį, gerbiu jo teisę pasirinkti ir religiją, ir dievus, ir tos religijos išpažinimo būdus. Išskyrus ekstremistinius. Išskyrus žudymą. Išskyrus tuos, kurie suvaržo mane teisę neišpažinti jokios religijos.
*
Įvykiai Prancūzijoje visiems mums turi priminti: nei žodžio, nei veiksmų, nei spaudos, nei vaizdavimo laisvė nėra neribota! Ją riboja kitų žmonių laisvė. Ją riboja moralė, padorumas, pakantumas. Ją riboja tai, kas yra žmogaus esmė, žmogaus ir kitų gyvūnų skirtumai.
Atsakymai
Burgis, 2015-01-11 13:40:19
Liksiu vienas?…
Random, 2015-01-11 14:29:25
Taikliai pašiepti =/= tyčiotis.
Ir apskritai, ar nėra dar blogiau bandyti primesti savo požiūrį(religiją) kitam?
Blogiausia yra tai, kad gan nemažai dabartinių įstatymų vis dar yra paremti religinėmis tiesomis, nors jie yra visiška nesąmonė. Būtent todėl ypač religingose valstybėse vis dar galima pamatyti apmėtymus akmenimis ir t.t.
Čia šiaip, skaitiniams kaip veikia Islamas:
http://archive.frontpagemag.com/readArticle.aspx?ARTID=30675
Burgis, 2015-01-11 15:07:00
Random: tai aš gi ir sakau – niekas niekam nieko neturi primesti!
O šaipytis irgi negalima! Juk tai dvasiniai, sielos dalykai, ne kokios nors elgesio ydos…
Daiva, 2015-01-11 15:25:57
Ne, tikrai ne vienas. Tokias pačias mintis žiniasklaidoje jau išdėstė Algirdas Patackas, Tomas Šernas, kiek spėjau perskaityti. Aš pati tikrai esu prieš bet kokį žudymą. Labai gaila visų žuvusių žmonių. Tačiau leidinio karikatūros pribloškia savo bjaurumu. Autoriai lygiai vienodai tyčiojasi iš visų religijų. Nesuprantu, kokia čia žodžio laisvė tyčiotis iš Dievo? Koks tikslas drabstyti purvais tai, kas kažkam yra šventa ir brangu? Pastarosiomis dienomis vis galvoju, kad galbūt ir mokyklines patyčias reikėtų vadinti žodžio laisve. Kur riba?
NiekurNeiva, 2015-01-11 16:11:25
Kontra:
(1) Ir pas mus, ir Prancūzijoje numatytos kitos satisfakcijos formos – žodiniai media pasmerkimai, eitynės, mitingai. Teismai. To turėtų pakakti.
(2) Veiksmas vyksta Pasaulietinėje valstybėje, o ne milijardinio Musulmonų pasaulio valstybėje. Ten viskas būtų aišku…
(3) Tai ne momentinis emocinis „tikinčiųjų musulmonų“ atsakas, o greičiau „politinio islamo“ išpuolis. Karikatūros atspausdintos ne vakar ir ne užvakar. Ir net ne 2014 metais…
(4) Ką reiškia «įžeisti jausmai»? Pasaulietinis ĮSTATYMAS – aukščiau teisingumo, jausmų. Satyra, didesnis ar smagesnis pasišaipymas – NE NUSIKALTIMAS. O jei «tikintieji» tokie jautrūs PRIVAČIŲ ASMENŲ niekingais tiražais skleidžiamai nuomonei, tai yra vienuolynai, galima tapti atsiskyrėliu, galų gale yra religinės valstybės, pvz. Iranas…
(Tai va – ir vėl bambu, bambu…)
Ema, 2015-01-11 16:15:13
Nuo mažens vaikams aiškiname, kad negražu tyčiotis, žeminti, pašiepti, užgauti ar įskaudinti kitą. Bet kuriuo aspektu, jau nekalbant, kai paliečiama tai, kas itin brangu, netgi šventa. O štai ,,laisvi” suaugusieji… Įdomu, kaip jie auklėjo savo vaikus šiuo klausimu. O mirtys juk tokios beprasmės, o ar labai jau prasmingi darbai dėl kurių jie žuvo?
Tikrai nepateisinu žudymo. Bet yra posakis: netampyk už ūsų miegančio šuns (arba – liūto).
Dargis, 2015-01-11 16:42:02
Palaikau Jus, Mokytojau!
Ema, 2015-01-11 17:08:46
Jei teisinga informacija, tai žudynių išvakarėse išspausdinta karikatūra buvo su tekstu: ,,o Prancūzijoje dar niekas nešaudė?”.
Linutė, 2015-01-11 20:15:00
Net ramiau ant dusios pasidare, kad yra dar zmoniu taip mananciu. Aciu!
Egidijus, 2015-01-11 20:37:53
100 proc. pritariu p.B.B. kadangi 9 menesius dirbu Afrikoj, tenka sutikt daug skirtingu kulturu ir tikejimu zmoniu, bet tik abipuse pagarba ir supratimas atveria kelia i bendravima… Gerbkim vieni kitus manau tai nera labai sudetinga, tereikia tik noro…
CHARLIE, 2015-01-11 20:43:56
“Vėl priminsiu, kad aš nesu religingas, bet gerbiu kiekvieną tikintįjį, gerbiu jo teisę pasirinkti ir religiją, ir dievus, ir tos religijos išpažinimo būdus. Išskyrus ekstremistinius. Išskyrus žudymą. Išskyrus tuos, kurie suvaržo mane teisę neišpažinti jokios religijos.”
Islamas ekstremistinis, krikščionybė irgi, kadangi užmėtymai akmenimis, žudymai, bausmės ir kankinimai yra šių religijų dalis ir didelė dalis. Aišku, šitos visos baisybės daromos dėl “švento tikslo”. Kadangi kažkieno galvelėse sąvoka “nuodėmė” egzistuoja kaip realus dalykas ir religija leidžia bausti už nuodėmes, todėl kalti tampa tik karikatūristai…
Religija yra išgalvotų nesąmonių rinkinys, valdžios įrankis, veidmainystės pasaulis. Laisvės žodžio gyvėjai tą puikiai supranta. Karikatūristai čia visiškai nekalti.
Elena, 2015-01-11 23:11:56
I NiekurNeivos 4 punkta kontra. Apart Pasaulietinio istatymo yra ir aukstesnis – Sazines istatymas. Kartais ko nedraudzia pilietinis istatymas, neleidzia SAZINE.
Ir dar ,- satyra tai ne jumoras. tai pasisaipymas, pasmerkimas, izeidimas. Karikaturos niekad nebuna jumoristines ( nepainiokit su komiksais). Idomu kuo zurnalistams uzkliuvo Pranasas Mahometas, gyvenes pries 1500metu?
Mokytojau,- Jus ne vienas, ir tai ganetinai dziugu.
pwl, 2015-01-12 09:42:14
Elkis, taip, kaip norėtum, kad su tavim elgtųsi.
petras, 2015-01-12 14:18:20
Karikatūros nelygios karikatūroms. Gali sukurti tokią, kuria iš kažko pasityčioji, tokią, kuria pašiepi ir t.t. ar jūs matėte tas karikatūras dėl kurių radikalūs tikintieji po to išskerdė civilius. ar klausėte nuosaikių musulmonų kokius jausmus jiems sukėlė tos konkrečios karikatūros (gal jos jiems pasirodė juokingos ir iš dalies teisingos, gera prasme ironiškos) ?? ar visi musulmonai tose karikatūrose įžvelgė pasityčiojimą ir įžeidimą. labai gera jūsų įdėta karikatūra. ar racionaliai mąstantis bet tikintis, su nūdienos bažnyčios paklydimais susipažinęs žmogus galėtų teigti, jog jūsų įkelta karikatūra yra pasityčiojimas iš religijos ir tikinčiųjų ?
Daiva, 2015-01-12 15:00:55
Petrui. Karikatūras mačiau. Vulgarios ir provokuojančios. Nuosaikus musulmonas, Lietuvos muftijus, teroristus smerkia, tačiau karikatūras laiko neetiškomis, jam nemalonu. Visgi į provokacijas kviečia reaguoti ramiai. B.B. pateiktoje karikatūroje šaipomasi iš kunigų, o ne iš pranašo ar Dievo.
Dominykas, 2015-01-12 19:40:14
O kuomet tikintieji nustos tyčiotis iš sveiko proto ir logikos bei žaloti savo religine propaganda vaikus? Kada įstatymai bus priiminėjami remiantis argumentuotomis išvadomis, o ne vyskupų konfederacijos nekvalifikuotais biblijiniais išvedžiojimais? Charlie Hebdo karikatūros labai provokuojančios, bet kartu ir smarkiai taiklios bei aktualios šiems laikams.
Renaldas, 2015-01-13 09:12:50
Populiarėja nauja kankinystės forma: žudyti įkaitus.
NiekurNeiva, 2015-01-13 10:04:20
KONSTANTINAS REMČIUKOVAS 2015-01-12 , «Особое мнение» /video, tekstas/
http://echo.msk.ru/programs/personalno/1471838-echo/
… Apie Teisingumo niuansus ir pustonius, apie bandymus kurti Teisingą Visuomenę, apie pakantumo ir tolerancijos ribas …
Edita, 2015-01-13 11:46:01
Dominykui: sveikas protas ir logika nėra konstanta ar visiems vienodai suprantami dalykai. Religija (ne fanatizmas) labai dažnai padeda žmogui, pasidairius aplinkui tai nesunku pamatyti. O patyčios ir yra patyčios, ir visai nesvarbu, ar taiklios, ar ne.
Dominykas, 2015-01-13 12:22:59
Logika yra pakankamai konstanta. Daug žmonių tiesiog nesugeba ja naudotis. Religija taip, dažnai padeda žmogui (kaip ir melas, kad, pvz., esi ištikimas/-a), bet humoro jausmas ir saviironija dažnai padėtų dar labiau. Deja, vėlgi, daug žmonių tuo nesugeba naudotis.
Vycska, 2015-01-13 17:23:05
Aš sutinku, kad iš kai kurių dalykų negalima tyčiotis ir šaipytis, bet religijos nelaikau vienu iš jų.
Gimnazistas, 2015-01-16 12:41:05
“Sticks and stones may brake my bones but words will never hurt me”
Laisvė yra daryti ką panorėjus, kol tai nesiima smurto ir apgavystės ir neatima iš kitų žmonių tokios pačios laisvės. Visada bus taip, kad kai kuriems žmonėms kitų veiksmai ir žodžiai gali būti bjaurūs, neskoningi, amoralūs, tačiau visa tai – laisvės kaina. Charlie Hebdo karikatūros, kaip ir bet kokia kita satyros ar juodo humoro forma, yra būtent tai – žodžio laisvė. Jų leidiniai jokiais būdais neskatino smurto ar apriboti kitų žmonių laisvės.
Kiekvienas turi teisę į savo nuomonę. Daug kam karikatūros, satyra, juodas humoras yra tiesiog nepriimtina, nes tai kertasi su jų moralinėmis vertybėmis, religiniais įsitikinimais. Tačiau tai nesuteikia jiems teisės apriboti kitų žmonių laisvės. Taip pat ir žmonės, kurie yra iki gyvo kaulo nusistatę prieš religiją, neturi teisės jos apriboti, kol ji nesikėsina į kitų laisvę.
Galbūt apriboję kitų laisvės mes gyventume darnesnėje visuomenėje. Nebūtų šventvagiškų karikatūrų, gėjų, susišaudymų. Tačiau iškyla didesnė problema – kiek turėtų tęstis apribojimas laisvei?
Aš mieliau gyvenčiau laisvoje visuomenėje, kurioje yra dalykų, su kuriais nesutinku, negu tokioje, kurioje neturėčiau laisvės ir turėčiau bijoti netekti dar daugiau jos. Maniau, kad toks demokratiškas žmogus kaip B.B. tai suprato.
Burgis, 2015-01-16 14:12:35
Gimnazistui: ką tu pasirinktum: patyčias iš tau šventų dalykų ar vieną kitą antausį?… Nejaugi tau atrodo, kad patyčios žodžiu ar raštu nėra pasikėsinimas į kitų žmonių gyvenimą?!
Gimnazistas, 2015-01-16 17:49:19
Atsitik tu man taip – vieniems šventi dalykai nėra vienodai šventi visiems.
Visų pirma, nėra ir negali būti dalykų, atsparių kritikai, patyčioms, išjuokimui ir t.t. Jūs tik prisiminkite visas institucijas ir sistemas, kurios to siekė, ir kokios buvo cenzūros pasekmės.
Toliau: pasikėsinimas raštu ir žodžiu į kito gyvenimą nieko nereiškia, nebent tai tiesioginis pasikėsinimas: atimsiu, nužudysiu, neleisiu, arba kitais žodžiais – teroras. Visą kita – tik nuomonė, kad ir kokia ji graži ar bjauri bebūtų.
Dar kartą pasikartosiu: žmonės turi laisvę sakyti ką nori ir tam negali būti jokių išimčių. Žmogus neturi jokios teisės jėga užtildyti kito.
Jeigu tai pašaipos – galima pasidomėti jų priežastimi. Kartais iš to galima padaryta įdomių išvadų. Dažniausiai – tai tiesiog chamizmas. Tačiau tai visiškai neaktualu. Aš renkuosi žodžio laisvę negu atimti iš žmogaus jo prigimtines laisves, net jeigu tai reiškia, kad kartais mane ir mano vertybes pašieps.
Nepamanykite, kad aš esu velnio sėkla. Aš esu už pagarbą ir toleranciją, tačiau nesutinku, kad tai būtų siekiama cenzūra.
Dabar atrodo taip, lyg teroristus kaltinate tik žmonių žudymu, bet ne pasikėsinimu į kitų minties, žodžio, nuomonės laisvę.
Ema, 2015-01-16 20:12:56
Atsiprašau, bet netyčia ties Burgis, Sausio 16 41:12 paspaudžiau -, bet mano tiesa: +.
O šiaip diskusijoje niekas nekalba apie psichologinį smurtą. Tuo tarpu psichologai sako, kad toks smurtas žeidžia labiau nei fizinis. Smurtas yra smurtas, bet ne laisvė. Žodis ,,laisvė ” tiek nuvertėjo, kad net ir palaidumas juo įvardijamas. Regis, gyvename žodžio ,,laisvė” manipuliavimo laikmečiu.
Gimnazistas, 2015-01-16 21:10:22
Laisvė yra, arba jos nėra. Palaidumas irgi yra viena iš laisvo pasirinkimo formų. Tai nereiškia, kad kiekvienas turėtume būti aplaidūs, bet kiekvienas iš mūsų turėtume turėti laisvę būti tokiems, jeigu tik panorėtume.
O karikatūros – tai smurtas? Taip išeina, kad viskas, kas mus įžeidžia ar pašiepia – psichologinis smurtas.
Dominykas, 2015-01-17 10:48:09
Koks dar psichologinis smurtas? Kokios patyčios? Kurį ten musulmoną vaizduoja Charlie Hebdo? Ką puola asmeniškai? Įsižeisti galėtų nebent Marie Le Pen, kurios asmeninių karikatūrų, tikrai aštrių, ant to laikraščio viršelio būta. Viešas asmuo visgi, politikė, vėlgi kritika gali būti kitokia. O karikatūros su Mahometu kritikuoja IDĖJĄ, o ne ŽMOGŲ. Absoliučiai esminis skirtumas. Idėjų kritika veda niekur kitur, tik į pažangą. Kai Kopernikas ar Galilėjus teigė, jog Žemė sukasi, veikiausiai irgi daug įsižeidusių buvo. Kvailiai – vienintelis žodis tokius apibūdinti, nepykit.
Burgis, 2015-01-17 11:57:01
Gimnazistui, Dominykui: vaikai, jūs nesuprantate esminio skirtumo tarp šventų dalykų ir visų kitų! Per tūkstančius metų žmonija jau išsiaiškino, kas yra šventi dalykai. Tai nebūtinai dievas, pranašas. Man, pavyzdžiui, šventas dalykas yra meilė. Galilėjus savo tikėjimo (mokslo, ne švento dalyko!) išsižadėjo, o Džordanas Bruno neišsižadėjo ir sudegė ant laužo.
*
Tikiu, kad ateis ir jums laikas pasirinkti – neleisti tyčiotis (ne ginklu, ne!) iš jums šventų dalykų ar ginti kitų laisvę tyčiotis. Baisiausia, kas jums gali nutikti, tai gyvenimas, kuriame nebėra nieko švento, saugotino…
Dominykas, 2015-01-17 12:31:58
Tai jau ir apie meilę pašaipių komiksų piešti nebegalima? Jei jau taip per tūkstančius metų žmonija išsiaiškino, kas yra šventi dalykai, gal galėtumėte sąrašą pateikti? Man, pavyzdžiui, mokslas, logika, teisybė yra šventi dalykai. O štai Jūs, sakote, kad ne šventa… Tokios formuluotės labai primena konstitucinio teismo svaičiojimus apie konstitucijos dvasią. Teisingumo tokiu atveju nesitikėti. Nebalsuosiu už Jus tikrai, auginkite verčiau anūkėlius.
Burgis, 2015-01-17 12:35:18
Dominykui: džiaugiuosi, kad už mane nebalsuosite… 🙂
petras, 2015-01-17 12:51:31
tai kas blogiau, tūkstančiai įžeistų žmonių ar dvylika nužudytų žmonių ?:)
Renaldas, 2015-01-17 18:50:00
Toli nereikia eiti tam, kad pamatytume kaip buvo tyčiojamasi iš Kristaus arba buvo keikiami tikintieji, reiktų tiesiog prisiminti, bet čia ne apie tai.Žodis “Šventas” originalo kalboje reiškia “atskirtas” (smulkiau nebemanenu). Šventa – tai, kas atskirta nuo pasaulio ir paskirta Dievui. Ar stabas ir piešinys yra šventi dalykai, ir, ar Dievui tikrai reikia, kad mes jį pieštume bažnyčiose? Ar jam nėra baisu, kad vieną dieną tie mūsų “šventi” ir paveldo kūriniai (mūsų širdyse) atsistos į Jo vietą? Jei stabas, karikatūra arba statula nerodo šventumo, tai, ar galima karikatūromis pašiepti tikėjimą, meilę arba viltį ? Šiandien manau, kad tai neįmanoma. Statulas gali nugriauti, pinigus atimti, bet, ar gali atimti iš žmogaus tikėjimą? Jei jo negali atimti, jo nereikia ir saugoti, tiesiog jo neina sunaikinti. Kaip Izraelis nėra kaltas, kad jie yra išskirtinė tauta, lygiai taip pat nėra kalti tie dailininkai. Jei žmogus iš tiesų tiki, nuo jo tie papiktinimai nubėgs kaip vanduo nuo žąsies. O tie vargšai (vargas jiems), kurie šaiposi, pasitarnauja, kad auksas būtų išgrynintas. Jei kas tyčiojasi iš Kristaus, ar teisėsauga gali Kristų apsaugoti? ir jei žudomi nekalti žmonės, kurie kitaip galvoja, ar mes neturime būti tie, kurie gina kito gyvybę?
Burgis, 2015-01-17 20:19:30
Renaldui: sunku man su tais mokytais… 🙂 Du kartus perskaičiau, bet taip ir nesupratau – taip ar ne? Tai daryti galima ar negalima? O tai daryti galima ar negalima?
***
Rašydamas Dominykui, pamiršau pateikti vieną pavyzdį. Ar jis yra nusišlapinęs kapinėse ant paminklo? Na, kartais reikalui prispaudus, kapinės yra gera vieta, juk taip? Paminklas vėją užstoja… O kas čia tokio?! Akmuo yra tik akmuo!
*
O aš ir taip galvoju, ir kitaip galvoju – negalėčiau ir viskas! Nesu religingas, nesu prietaringas, o negalėčiau ir viskas…
Renaldas, 2015-01-17 21:09:03
Jeigu yra skatinama neapykanta, kurstoma nesantaika, tam atvejui yra tvarka, kaip tokį žurnalą ar ekstremistus kaltinti, nukenksminti ir nubausti. Visa kita yra žodžio laisvė. Be abejo „Viskas man valia! Bet aš nesiduosiu pavergiamas!”. Atsakant į jūsų P.S. klausimą: Ne, jūs nesate vienas. Ir mano balso neprarastumėt, bet pasisekė vilniečiams 🙂
Dominykas, 2015-01-17 21:30:12
Daug klausimų uždaviau, nei vieno retorinio, bet atsakymo taip nesulaukiau nei vieno… Daug jau išmokote iš politikų, Direktoriau 🙂
Nelabai koks Jūsų pavyzdys su kapinėmis. Pasikartosiu – kritikuoti, pašiepti IDĖJĄ ir konkretų ASMENĮ yra esmingai skirtingi dalykai. Ant paminklo yra konkretaus žmogaus vardas ir pavardė. Be to, tarp šlapinimosi ir karikatūrų paišymo irgi, sutikit, tokia nemenka praraja. Nematau paralelių.
petras, 2015-01-17 21:36:32
Be to negyvas žmogus už save pakovot negali. o religijos atstovai gali atsikirsti darbais (darbais tai turėtų būti gero pavyzdžio, o ne žmonių žudymas) ir žodžiais, pateikti faktus, kreiptis į teismą ir t.t. vnž yra pilna normalių būdų kovot pries karikatūras. juk kažkodėl nematom mes karikatūrų, pašiepiančių (pagal kai kuriuos tai besityčiajančių) iš pvz. budizmo, konfucijaus mokymų ir t.t. ir pan. tai gal reiktų atitinkamas ir išvadas tų įžeistų religijų atstovams padaryt.
Gimnazistas, 2015-01-18 01:40:14
Pasikartosiu: vienam žmogui šventi dalykai nėra tokie patys kitam. Nesvarbu, ar tai meilė, ar kas kita. Kaip jūs tai galite primesti kitiems visos žmonijos vardu?
Visados ginsiu kito žodžio laisvę, net jeigu su ja nesutiksiu, net jeigu jis iš manęs šaipysis. Kitaip – aš nesu laisvas žmogus.
Ema, 2015-01-18 18:10:28
Dvasiniai dėsniai veikia, kaip ir fizikiniai. Tik laike jie išsidriekia kitaip, ir dėl to sunkiau suvokiami. (Gal tam ir reikalingi šventraščiai?). Kuo ilgiau gyveni, daugiau patiri, tuo tai akivaizdžiau. Ir vieną dieną pasieki tašką, kai pagalvoji: ,,o, kad būčiau žinojęs…”.
Taigi, galima gyventi laisvą gyvenimą be ribų, naudotis žodžio laisve be jautrumo ir atsakomybės. Bet…
Prisiminiau seną prancūzų filmą ,,Du žmonės mieste”, matytą paauglystėje, stipriai sukrėtusį. Siužetas: iš kalėjimo lygtinai paleidžiamas kriminalinis nusikaltėlis (A. Delonas). Kas savaitę jis turi registruotis komisariate jam priskirtam pareigūnui. Kaskart tas pareigūnas vis nuožmiau demonstruoja nepasitikėjimą buvusiu kaliniu, žeminančiai tardo, provokuoja. Vėliau pradeda sekti, tikrinti. O žmogelis įsidarbina, įsimyli, stengiasi grįžti į normalų gyvenimą. Pareigūno paranojiški persekiojimai nesiliauja, intensyvėja. Po vieno tokio žmogelis ,,išsiliejo” kūju daužydamas mašinas senų automobilių kapinėse. Visgi, kai vienąsyk pareigūnas su komanda nakties metu įsiveržė į miegamąjį ,,patikrinti”, žmogelis nebeatlaikė, ir… žmogžudystė. Na, o žmogeliui – giljotina (tuomet Prancūzijoje tai dar buvo). Idėja labai aiški: prisišaukė, o rezultatas – dvi mirtys.
Galvoju, kaip reikėtų prancūzams (ir ne tik) pažiūrėti šį filmą vėl. Ir smarkiai pamąstyti. Kada jie išmintingesni: prieš 40 metų ar dabar?
Laisvė turi kainą. Kartais tai – mirtys. Ar visos prasmingos? Juk kai kurių būtų galima išvengti, jei šalia laisvės būtų išmintis, jautrumas. Deja, būna ir Aš (…galiu viską), Mano (…valia aukščiau visko). Ego?
Dominykas, 2015-01-18 21:25:53
Ir vėlgi – kuo susijęs konkretaus asmens persekiojimas ir idėjos kritika, satyra?
Ema, 2015-01-18 21:36:49
Jei jau kalbama apie pasirinkimo laisvę, tai žmonės taip pat laisvi rinktis, kas jiems yra brangiausia. Ir, beje, yra labai daug žmonių, kuriems idėja ar tikėjimas yra pats svarbiausias ir brangiausias dalykas. Europoje tokių mažuma (joje svarbiausia Aš), bet pasaulio mastu vaizdas kitoks. Teisybės dėlei reikėtų pripažinti žmonių laisvę rinktis, kas jiems svarbu.
Dominykas, 2015-01-18 23:10:52
Na, o daugeliui svarbiausias tikėjimas teisybe ir žodžio laisve. Ir, beje, stabais tikinčių nešaudom, ir net nesiūlome įstatymais Jūsų idėjų drausti.
nuoba, 2015-01-21 20:36:34
Aš save laikau idėjos žmogumi, bet abejoju, ar kas pajėgtų išsityčioti iš mano idėjų, tuo labiau šventų. Ir bendrai – užėjo toks minties tamsumas, kad neįsivaiduoju, ką tai reiškia išsityčioti. Tas, kur ant paminklo šlapintusi, tai ko gero labiausiai save pažemintų.
Gal Burgiui leidus, galėtume atlikti eksperimentą, leidus tyčiojimosi meistrui Adefagijai pasireikšti kad ir ant mano kailio?
Kol kas esu linkęs likti daugiau prie Dominyko, Gimnazisto nuomonės