КОГДА НЕ РАСКРЫВАЕТСЯ ПАРАШЮТ
Е. Винокуров
Коль дергаешь ты за кольцо запасное
И не раскрывается парашют,
А там, под тобою, безбрежье лесное —
И ясно уже, что тебя не спасут,
И не за что больше уже зацепиться,
И нечего встретить уже на пути, —
Раскинь свои руки покойно, как птица,
И, обхвативши просторы, лети.
И некуда пятиться, некогда спятить,
И выход один только, самый простой:
Стать в жизни впервые спокойным и падать
В обнимку с всемирною пустотой.
***
Aš vėl cituoju šį eilėraštį, nes jis čia labai tinka…
Ne, aš nekaltinu Prezidento!
Aš nepateisinu jo artimiausios aplinkos…
Kai žmogui jau beveik devyniasdešimt ir jis sako, kad „aš nepasiduosiu! mes laimėsime!“, tai kas nors iš artimos aplinkos turėtų patarti jam pagalvoti: ką laimėsime? kovą prieš mirtį? pasieksime nemirtingumą? ar laimėsime dar metus dvejus?
*
Toks išdidus kalbėjimas iš tiesų yra graudžiai liūdnas…
Dar nesmagiau matyti, kad žmogus nenorėjo net fotografuotis, bet vos pasitaikė proga susireikšminti – apsivilko mantiją… Tai kas gi iš tiesų yra vertybės gyvenime?
*
Ilgiausių metų Jums, Prezidente! Tik šiuo metu jau prasidėjo tas laikas (ir jis jau nesibaigs…), kai reikia iškilmingai gyventi tyloje. Galima ir reikia dirbti, jei tik yra jėgų! Bet tas darbas irgi turi būti iškilmingoje tyloje, artimiausių žmonių aplinkoje. Dabar jau ne buitis, ne ceremonijos, ne regalijos yra gyvenimas, o išmintingas žvelgimas į amžinybę.
*
Dabar Prezidento pavyzdys turi būti ne „koks aš stiprus ir sveikas“, o koks aš ramus ir protingas – einu žinodamas, kad kelias yra teisingas…
Atsakymai
Burgis, 2014-04-27 11:54:35
Ne visi mus supras…
A., 2014-04-27 14:07:07
O kada ateina tas laikas, kai reikia pasitraukti į tylą? Argi jis priklauso nuo biologinio amžiaus? Kas žmogui turi pasakyti, kad jau reikia pasitraukti?
Man yra gražu, kai garbaus amžiaus žmogus nenugrimzta į seną fotelį, o dar bando ieškoti, dalyvauti, pažinti. Tik su sąlyga, kad tai daro įvertindamas savo padėtį: ramiai, išmintingai, be įžūlumo, jausdamas, kur dar yra priimamas, kur jo patirtis dar laukiama ir vertinama. Jeigu žmogus nori veikti ir tas veiksmas nieko nevargina ir niekam netrukdo, kodėl neleidus dar pagyventi, pasidžiaugti, pabūti kartu…
Kai pasaulį paliko vienas puikus dėstytojas, universitete girdėjau jo kolegas kalbant, kad jeigu jam dar būtų leidę dirbti, jis tebebūtų su mumis. Kad ir kaip ten iš tikrųjų būtų buvę, žinau, kad jeigu jam dar būtų leidę dirbti, studentams tai irgi būtų laimė, tai kodėl reikėjo neleisti?
qwerty, 2014-04-27 14:33:35
Легендарному литовскому артисту Донатасу Банионису исполняется 90 лет. На фоне этого юбилея его ждёт свадебное торжество и путешествие по свету со своей давней поклонницей и подругой Ольгой Рябиковой.
Ко дню рождения актера она преподнесла ему подарок: сказала «да» на предложение руки и сердца.
Донатас Банионис несколько лет живёт с избранницей и много раз делал ей предложение.
«Рябикова, – рассказывает он, – по-прежнему моя самая большая поклонница. Мне очень нравится называть ее по фамилии. Она красиво звучит. Если говорить о подарках к юбилею, то, пожалуй, Рябикова приготовила для меня самый дорогой – согласилась стать моей женой. Наконец-то!»
«Поедем с ней путешествовать. Давно нигде не был. Я уже делал Оле предложение, но тогда она взяла время на раздумья», – заявил мастер сцены.
Актёр знаком с невестой с 2010 года. «После смерти жены Оны в 2008 году в мой дом не заходили женщины. Да и где там! Плохо себя чувствовал, стал терять память. Очень испугался за свое состояние. Но со временем всё восстановилось. Не думал, что смогу с кем-то жить. Ольга достойна стать членом моей семьи. Она мудрая, спокойная, заботливая», – заключает Донатас Банионис
Burgis, 2014-04-27 14:56:55
A.: gal Jūs nepastebėjote, bet Prezidentas pats jau kelis kartus buvo pasitraukęs į tylą – kai jam tai buvo paranku… Žmogus arba gyvena, arba „rodosi“. Tie, kurie tik „rodosi“, verti užuojautos.
A., 2014-04-27 16:13:17
Argi jis kam daro žalą, kai rodosi? Jeigu Jūs apie tą pasitraukimą, kai liga vertė trauktis, tai juk pats ne taip seniai pykote ant tų, kurie savo nelaimėmis dalinasi su visu pasauliu. Niekaip nesuprantu, kodėl blogai yra rodytis, jeigu tie pasirodymai nėra destruktyvūs. Retai, dažnai, nuolat… Koks skirtumas? Juk smagu, kad žmogus sveiksta, kad dar nori gyventi, nori būti, nori prie kažko prisidėti. Turbūt nesugebėsiu suprasti, ką norite pasakyti. Ir nereikia 🙂
Burgis, 2014-04-27 16:30:15
A.: o aš turbūt ir nesugebėsiu Jums pasakyti, ką noriu pasakyti… Vis tik atkreipkite dėmesį į du dalykus: Prezidentas mano, kad net mirties atžvilgiu jis yra kitoks, nei visi žmonės; Prezidentas mano, kad net dabar jis yra labai svarbus visuomenėje.
*
Man atrodo, kad tai gali žeisti kitus panašaus amžiaus ir panašios sveikatos žmonės. Štai ką norėjau pasakyti…
Burgis, 2014-04-27 16:33:14
„Prezidentas su žmona Alma Adamkiene atvyko į Vilkiją, kur buvo atidengtas bareljefas su akmenyje įkaltu jo portretu.“ (lrytas.lt)
*
Tai aš ir sakau: ne visi vienodai moka būti arčiau Visatos Valdovo, ne visi…
Kaimietė, 2014-04-27 16:58:51
Kaip keistai žmonės stebėjo sergančio popiežiaus Pauliaus II keliones. Popiežius Benediktas pasitraukė į tylą. Vieni moka gyventi savyje, kiti – nelabai.
Šiandien man nesinori tylos – ką tik sulaukiau šešto anūko.
sonata, 2014-04-27 17:52:08
vanitas vanitatum et omnia vanitas… išskyrus ankūs;) sveikinimai Kaimietei!
Burgis, 2014-04-27 18:09:55
Kaimietei: tai bent džiaugsmas! Sveikinu! Ir baltai pavydžiu…
V, 2014-04-27 19:44:17
Kas turėta omenyje “žvelgime į amžinybę”?
Burgis, 2014-04-27 21:06:15
V: anksčiau ar vėliau mes visi išeiname, o mūsų pėdsakas lieka per amžių amžius amen… Pajutęs, kad gali išeiti netrukus, sėdėk, gulėk ir šviesiai galvok apie tai.
D., 2014-04-28 02:41:01
o, 2014-04-28 09:44:02
O jeigu prigultu, ir gyventu dar 20 metu, negi visus juos ir ziureti i ta amzinybe?
Kam nauda, kad mastys apie mirti?, kol gyvas, tegu gyvena.
o, 2014-04-28 09:51:32
taip pat ir parasiutininkams, niekada negalima pasiduoti iki paskutines gyvenimo milisekundes, nes gali buti, pavyks, ir dar daug darbu nudirbti teks:
http://www.cracked.com/article_19996_5-insane-falls-you-wont-believe-people-survived.html
Burgis, 2014-04-28 09:58:37
d.: Taip, tai įspūdinga! Pasaulyje būna ir labai keistų dalykų… Nebandykite pakartoti! :-)))
Burgis, 2014-04-28 14:04:54
o: ne apie mirtį reikia mąstyti, o apie nugyventą gyvenimą. Tai lyg ir mintinis jo pašlifavimas, tai lyg ir mintinis atlygis už geriausias to gyvenimo akimirkas.
*
Devyniasdešimtmetis 20 metų jau negyvens. Gyvas gal ir bus, bet negyvens.
Indra, 2014-04-28 17:15:25
Mūsų šeimos draugų močiutė, kai jai buvo 80 metų, susilaužė klubo sąnarį, jis sunkiai gijo, bet po kurio laiko gydytojai pasiūlė jį pakeisti. Močiutė operacijos atsisakė – „kiek čia man beliko“. Bet išgyveno iki 105 -erių… Lovoje. Galvodama apie amžinybę…
qwerty, 2014-04-28 17:32:14
“…reikia mąstyti, o apie nugyventą gyvenimą. Tai lyg ir mintinis jo pašlifavimas, tai lyg ir mintinis atlygis už geriausias to gyvenimo akimirkas”.
Keisti tinklaraštininko pamastymai…Tarsi visai nepažįstančio žmogaus natūros. “…Pajutęs, kad gali išeiti netrukus, sėdėk, gulėk ir šviesiai galvok apie tai”.
Tik už labai dideles nuodėmes galima sulaukti tokios bausmės.
Laimė yra ne testinis, o akimirkos dalykas. Todėl ir linksmai besijuokiantis ar bekrizenantis senukas yra dažnas reiškinys. Reikia tik atidžiau žiūrėti. Ir krizena jis ne tik prisiminęs praeitį. Juo labiau, kad žmogui (kuris iš esmės yra hedonistinė būtybė) tokie džiaugsmai, kaip valgymas, miegas ar bendravimas, artimų žmonių pasiekimai yra džiaugsmas, net ir gilioje senatvėje. Todėl gyvens.
Burgis, 2014-04-29 08:08:02
Indrai ir qwerty: sulauksite mano metų, turėsite mano kančių ir džiaugsmų patirtį – viską matysite kitaip… Kol kas pakartosiu tik kelias čia jau rašytas mintis:
-
Ar jau turėjai tą supratimo akimirką, kad išeiti geriau nei pasilikti? Deja, daugybei žmonių tokios akimirkos išvengti nepavyksta…
-
Ar tu tikrai myli savo artimuosius? Tiek myli, kad nenori jiems padalyti savo kančios?
-
Ar tu nė tiek valios, stiprybės, išminties nesukaupei per gyvenimą, kad su savo senatve, su savo negalia turi eiti į visuomenę? Įsižiūrėk, įsiklausyk, pajusk, kiek žmonių tuo džiaugiasi…
Indra, 2014-04-29 15:22:01
Tai gal jau reikia anūkams skaityti pasaką apie tai, kaip sūnus seną tėvą į mišką vežė?
Aš mąstau, įsižiūriu ir suprantu, kad gyvenimas neturi būti tik džiaugsmą nešantis… Tegul vaikai repetuoja savo senatvę, tegul įsižiūri ir jie. Ir nereikia senatvės kažkaip ypatingai sureikšminti. Tai realybė, kurios nė vienas neišvengsime. Ir kiekvienas ją išgyvens savaip. Ir tai bus jų tiesa ir teisė. Neteiskim.
Burgis, 2014-04-29 16:21:17
Indrai: kodėl neišvengsime? Kitiems pasiseka ir juos užmuša nesulaukusius senatvės. Juodasis humoras, atsiprašau…
Indra, 2014-04-29 18:19:37
Norėtųsi išmokti garbingai į Amžinybę išeiti senatvėje. Ir tegul man sekasi. Ir jums. Ruoštis tam dar turime pakankamai laiko.
Ema, 2014-04-30 22:59:34
Ar kartais ne didžiausią savo gyvenimo egzaminą žmogus laiko išeidamas? Juk esantiems šalia tai ne tik išgyvenimai, bet ir pamoka. Manau, tam reikia ruoštis ir itin atsakingai