Kai prisimenu savo gyvenimą su kitais, kurį reikėtų laikyti auklėjimu, matau, jog tai buvo tik ydų mokykla. Žmogui, turinčiam supratimą apie grožį, o be paliovos verčiamam regėti šlykštybę, yra kančia, ir jis nenorom ima laikyti save kankiniu. Jei iš pagarbos stengsies nematyti blogio, tapsi veidmainiu. Jei nuolat, iš tos pagarbos, vengsi reikšti savo nuomonę, tapsi bailiu. O galiausiai, jei dėl šventos ramybės imsies kaltę už nepadarytus nusižengimus, nejučiom būsi pažemintas ir vieną gražią dieną patikėsi esąs menkysta; niekada negirdėdamas paskatinančio žodžio, žmogus praranda drąsą ir savigarbą; o kai esi priverstas užsikrauti ant pečių kitų paklydimus, pradedi niršti ant žmonių ir visos pasaulio tvarkos.
***
Augustas Strindbergas. „Vienišas“
***
… juk menkysta visada simpatizuoja menkystai.
***
Augustas Strindbergas. „Pamišėlio užrašai“
*****
Dabar intensyviau mokausi. Iš visų. Iš A. Strindbergo. Iš tremčių istorijos. Iš savo tremties prieš 65 metus istorijos. Iš savo dabarties…
***
Šiandien sukanka 75 metai nuo tremčių pradžios, bet mus išvežė tik 1951 metais. Esu vienas iš jauniausių tremtinių.
Tai kas, jei ne aš, jums primins tas pamokas?
***
Į nuošalų Plungės rajono Paminiejų kaimo vienkiemį spalio mėnesį atvažiavo jie – trėmėjai. Ar ten buvo rusų? Tėvai niekada to neminėjo… Mano tėvai dirbo laukuose, pamatė ateinančius žmones ir suprato – išveš… Subėgo kaimynai, suruošė maisto, padovanojo drabužių ir… išsiskirstė. (Ką jums tai primena iš naujausios istorijos?)
Man buvo mažiau nei dveji, broliui – mažiau nei treji. Mama buvo šeštą mėnesį nėščia. Senelė buvo išauginusi 11 vaikų. Visus, ir mūsų tėvą, išvežė.
***
Šiandien bus minimi tremtiniai, bus keikiami rusai, Stalinas. Ir tai darys niekšų, bailių, išdavikų lietuvių palikuonys… Ir tai darys tie, kurie ir šiandien pasiruošę išduoti, apiplėšti, nusilenkti niekšams.
Šiandien – gedulo ir vilties diena.
Man – gedulas ne dėl praeities, gedulas dėl dabarties.
Viltis – mano jaunoji gvardija.
Leisk man tavimi tikėti, gvardija!
Atsakymai
skaitytojas, 2016-06-14 09:21:45
“…Tėvai niekada to neminėjo…”-gal bijojo, kad netyčia kur prasitaręs,nepakenktumėt sau?
skaitytojas, 2016-06-14 09:28:56
Kita vertus, 1940 m. Lietuva nesugebėjo pasipriešinti okupacijai,nors turėjo kariuomenę, rinktinį karininkų korpusą,net lėktuvų (ANBO)… Tokios valdžiios elgsenos rezultatų ilgai nereikėjo laukti…
skaitytojas, 2016-06-14 09:36:30
Tiesiog lyginu su 1939 m. Suomijos elgesiu-nors neteko nemažos dalies teritorijos, pasipriešino agresoriui ir apsigynė nuo okupacijos ir tremčių.
Ingrida, 2016-06-15 15:09:22
Mano senelius ir ketverių metukų tėtį 1948 m. iš Vabalų kaimo Žemaitijoje iškomandiravo irgi ne rusai, deja… O skaudžiausia akimirka jau sugrįžus, pasakojo močiutė, kaimynės prisiminimai, kaip visi kaimynai viską nešė, tik ji viena nieko neėmusi, o mes sėdim, sako a.a. močiutė, prie mano tėtės ir dėdės Antano daryto stalo, kėdžių, drožinėtos rankšluostinės…
Giedrius, 2016-06-15 15:26:06
Taigi. Seniai žinoma tiesa:
Kito akyje ir krislą matom, o savoj – nė rąsto nepastebim.
Ingrida, 2016-06-15 17:26:28
Padliecai tie lietuviai, bet mano broliai. Kas taip pasakė?
Vėjas, 2016-06-16 02:03:12
Atpūtė beskaitant.
Amžinybės vėjai.
Gal pasitarnaus fonu.