Neišmoktos pamokos…

*

*

Žiūriu, net Rūta Pukenė pasibaisėjo patėvio pastaba mokytojai…

Keista, kad ji anuo metu nepasibaisėjo suįžūlėjusių tėvų ataka prieš mane.

Tada aš sakiau: neišmoksite šios pamokos – karčius vaisius skinsite.

Skinate.

Ir skinsite.

Atsakymai

Virginija, 2017-04-28 22:21:55

Gerbiamasis, neišmoktų pamokų tik daugės…karčių vaisių bus dar daugiau…apetitas didėja bevalgant.

Autistas, 2017-04-28 23:45:06

Dar net nebuvo šios bylos, aš sau ir artimiesiems pasakiau, daug veiklių žmonių emigruoja, čia liks kitokie ir kai nauja karta perims postus, užvirs tokia košė kokios nesapnavote. Pavyzdžių yra tiek, kad net košmare nesapnavau ar tik siaubo filmuose mačiau.

Košė jau pradėjo kunkuliuoti, bet dar bus daug patiekalų 🙂

Sokolovas, 2017-04-29 06:54:39

Kai viskas griaunama, kitaip ir negali būti…

Elena, 2017-04-29 11:39:34

Oi, kiek pesimizmo šiandien…

O juk pavasaris, šiandien šeštadienis, nelija, pasidžiaukim tuo kuo galim…

Nick Vujicic,- beje vienas iš didžiausią neįgalumą turintis žmogus- sako “Šiandienos stiprybė kyla iš vakarykščio skausmo”.

Pamiršk, kas tave įskaudino, bet nepamiršk ko tai tave išmokė. Neverta tiek priešiškumo laikyti tiems, kurie ne su manim.

Burgis, 2017-04-29 12:05:17

Elenai: per tą prakeiktą lietuvių nuolankumą klesti visos niekšybės! Todėl žmonės bėga iš tokios šalies…

Autistas, 2017-04-29 12:14:40

Pas mane „lija”. Kas didesnis pesimistas ? Tam kuriam jau nusipjaut, kad ant galvos šika ? Ar tam kuriam dar rūpi, kad nešiktų ?:))

Atsiprašau už žodyną:)

O visa ta kova ir kyla iš didžiulio optimizmo, gal net per daug naivaus 🙂

Musų galvose noras sukurti geresnę aplinką, ar pavyks ?

Štai pavyzdys nebuvo įmanoma prisiskambinti į vieną bligančią europos lėšomis renovuotą ligoninę, negalėjo užsiregistruoti dauguma, o ji aptarnauja visą apskritį. Senukai iš rajonų pasmerkti.

Bet užteko griežto el. Laiško ligoninės vadovui teisiniu stiliumi ir problemos neliko. Mano dėka koks senukas iš rajono dabar gal nemirs bandydamas skambinti visą mėnesį registracijai, o aš skambindavau savaitėmis. Nesigiriu, tokia realybė, ir jūs galite, ne į delfi rašyti, ar tik skųstis ir laukti kol kažkas išspręs. Jei lieps atvykti, ar prisistatyti aš to nedarau, nežinomas priešas daug grėsmingesnis jiems 🙂 Tai veikia.

Antras pavyzdys. Tele 2 įmonė priskaičiavo įsivaizduojamų mokesčių ir padavė anstoliams ir ignoravo. Ir viskas. Kai po metų sumasčiau parašyti teisinį laišką, tada pats direktorius spaudai paskambino sekančią dieną ir problemą suskubo spręsti.

Teisinis stilius – tai didelė baimė niekšams, plius nežinomybė, ar rašo varganas žmogelis ar įtakingas asmuo.

Štai ir rezultatai 🙂

Pozityvu ir gyventi geriau 🙂

Elena, 2017-04-29 12:29:07

Dabar laukiu Giedriaus gilesnių samprotavimų.

Burgis, 2017-04-29 12:45:29

Elenai: va, va, tik Giedrius Jums ir padės… 🙂 Tiesą sakant, mūsų seneliai ir proseneliai taip ir gyveno – su viskuo susitaikydami, dūsaudami, melsdamiesi… Ir buvo žemė ašarų pakalnė, ir dangus atrodė kaip išganymas…

Autistas, 2017-04-29 13:05:06

Jau vien pavardė Burgis, kildinama iš vokiečių, tai nenuostabu, kad ir jo savininkas nori tvarkos. Jei yra vokiškų genų tai kaip jaustis tokioje betvarkėje.

Autistas, 2017-04-29 13:08:57

Apie tikėjimą ir turiu gilesnių minčių kitu kampu.

Žinome, kad Kristus mirė dėl nuodėmių.

Į bažnyčią žmonės eina, nes nori nuplauti savo nedorybes. Jei atsirastų dar koks nukanintasis mes neprieštarautume tiesa ? Tiesa ! Jis mus dar labiau išgelbėtų nuo pragaro.

Oj kaip gerai, kažkas rūpinasi, miršta dėl „mano” nedorybių. O, ar Elena sutiktų mirti, išpirkti kokių nusikaltėlių nuodėmes ?

Kančiai pasmerkti ne kitus, o save ?

Ne kitus mokinti nuolankumo blogiui, o pačiai kentėti ir mirti dėl blogio, kad kiti nedori žmonės eidami į bažnyčią per kažkieno kraują taptų dorais ?

Visi nori būti išgelbėti. O patys gelbėti sutiktumėte paaukoti savo gyvybes ?:) Tapti šventaisiai kankiniais ?

Įdomu kiek ištuštėtų bažnyčia..

Visa tai ir susisieja, kad Elena skatina B.Burgį nesipriešinti blogiui, kad paskui galėtų dėkoti, jog jis už ją kentėjo ir išpirko jos kaltę, nebūtinai krauju.

Čia per daug hiperbolizuota, bet esmę kas nori tas supras

buves juristas, 2017-04-29 13:26:01

“todel zmones bega is tokios salies” … o bega tai jie nuo musu – ieskanciu (ir randanciu) priesu uz kiekvieno kampo. Stai Breivikas – sedi kalejime gerom salygom, kazka ten studijuoja, raso skundus. Bet norvegai nereikalauja ji kankinti ar pakarti, jiems tiesiog jo gaila. ne nuolankumas mus zlugdo, o pyktis, pridengtas glamuriniu spakliumi.

Autistas, 2017-04-29 13:36:14

Tai susumuokime, kad žlugdo nuolankumas + pyktis ir gausis puiki matematika.

Elena, 2017-04-29 14:45:03

Buves juristas,-

paantrinu Jums,- “ne nuolankumas mus žlugdo, o pyktis”. Pyktį mes nešiojamės kaip kuprinę ant pečių ir savo širdy.

Karolis, 2017-04-29 14:48:33

Mokinių maištas pamokoje (telefono išsitraukimas, kalbėjimasis su kitu mokiniu, kojos ant stalo padėjimas, atsikalbinėjimas prieš mokytoją, išsityčiojimas iš mokytojo pastabų) yra blogai ir trukdo mokytojui dirbti. Taigi mokiniai patys kalti, kad nieko neišmoko. Jiems tik atrodo, kad išmoko/suprato, bet iš tikro jie tėra šūdmaliai, kurie per gerai apie save galvoja.

Bet kai tėvai tokias savo išperas gina už jų maištingą elgesį, tada jau viskas.

Oi karčius vaisius skinsim, oi kaip skinsim, ir niekur nedingsim.

Burgis, 2017-04-29 15:29:09

Buvusiam juristui ir Elenai: „ne nuolankumas mus žlugdo, o pyktis“: ką „mus“? Jus ar mane? Manęs mano pyktis nežlugdo! Jis mane pakylėja, nes juk jis gimsta tik tada, kai aš kovoju už gėrį, tiesą, teisingumą.

O jei jus žlugdo mano pyktis, tai užjaučiu ir siūlau laikytis nuo manęs toliau.

O jei jus žlugdo jūsų pačių pyktis, tai labai gerai pasižiūrėkite, išsiaiškinkite, kodėl tas pyktis kyla. Negeras tai pyktis, negeras!

skaitytojas, 2017-04-29 15:45:02

Yra toks lietuviškas filmas- ” Tas prakeiktas nuolankumas” (1970 m.). Manau,dabar galima kurti naują filmą “Tas prakeiktas nuolankumas-2”, scenarijų netrūksta.

Rasa, 2017-04-29 16:39:28

Kalbant ne apie Burgį, o apskritai ☺

Nuolankumas ir susitaikymas yra gėris ☺ Tik va žmonės ne vienodai tai supranta. Tai, kaip tai suprantu aš, yra gėris. Tai nereiškia nei nusižeminimo nei neveiksnumo, nei kažkokio keliaklupsčiavimo ☺, man tai reiškia tiesiog situacijos ar fakto priėmimą be pykčio. Ir veikimą, jei norim pakeisti situaciją, be pykčio. Pageidautina būtų su meile, bet tai išties daug kam yra per sunku, ypač jei situacija labiau linkusi kelti pyktį ☺Juk yra skirtumas, štai pav. kai nuosavą vaiką baudi. Ar tu bausi dėl to, kad pyksti ir esi “psichavotas” ar be pykčio, o su meile nubausi, nes nori, kad jis užaugtų puikiu ir teisingu žmogum. Bausmė gali būt ta pati, bet motyvai visai kiti. Ir bausmės poveikis visai kitas.

O pyktis kenkia. Štai kai mes apsergame nuo pykčio, mes kaltiname kitą žmogų, kuris mus supykdė, bet pyktis nuo kurio susirgome tai juk mūsų! ☺ Tai jis ėda, ne kiti žmonės, kurie gal seniai ir pamiršo, kad padarė “kažką ne taip” ☺

Veikti vardan tiesos galima dėl pačios tiesos (gėrio, teisingumo), o veikimą iš pykčio vadinčiau veikimu iš pykčio. O veikimas iš pykčio neatrodo patraukliai ☺ Gal visiems skirtingai ☺

***

Paimkim bet kokį pavyzdį. Prisiminiau mergaitę vieną. Kai jai buvo 16-17, sužinojo, kad serga skydliaukės vėžiu. Kalbėjomės apie tai. Pirma jos reakcija sužinojus, buvo pyktis. Ant tėvų, kurie nepasirūpino ja laiku ir nenuvedė pas gydytojus. Ant gydytojų, kurie nerado jos ligos ilgai kai tėvai nuvedė, o jos nuotaikų kaitas pripaišydavo paauglystei. Ant Dievo kam jis visa tai leido. Ant draugų, nes jie sveiki ir jos nesupranta. Ant viso Pasaulio, nes kažkas turi būti kaltas. Pyktis tik pablogino situaciją visose srityse, žinoma. Ligoje ir santykiuose su aplinka. Paskui ji nurimo ir susitaikė. Tiesiog taip nutiko. Tiesiog taip yra šiam momentui. Ir nuo tada ji galėjo savo energiją eikvoti ne pykčiui ir ne juo varomai energijai, o kita linkme- sveikimui ☺ Kai dirbau su ja, ji jau buvo linksma 21-22-ejų mergina, bebaigianti mokslus, turinti puikų vaikiną ir… sveika ☺

Rūta, 2017-04-29 17:15:22

Rasa, žodžiai prasmingi, kaip visada. Tik du dalykus suplakėt, o mano nuomone – jie skirtingi. Yra situacijos, kuriose nieko negali pakeisti. Tada pyktis yra blogis, o nuolankumas ir susitaikymas – gėris. yra situacijos, kuriose privalai KAŽKĄ pakeisti. Tada pyktis yra motyvas veikti (protingai veikti, ieškoti sprendimų) ir reiškia, kad jis yra gerai. Kai tuo tarpu nuolankumu apriboji save į bejėgiškumo būklę ir susiriši sau rankas ir kojas. O tai jau yra blogis.

Rasa, 2017-04-29 17:41:04

Rūtai 🙂 Man pyktis yra gana svetimas reikalas, taigi ir laikyti jį geru motyvu yra sudėtinga. Kam veikti su pykčiu, jei tą patį ir gal būt geriau galima veikti nepykstant ir nesigadinant nervų? ☺ Esant ramesniam kur kas geresni sprendimai paprastai ateina į galvą. Bet suprantu, ką norite pasakyti. Ir nuolankumas man nėra apribojimas, bet jau pasikartosiu, kad žmonės išties nuolankumą dažnai supranta kitaip- kaip bejėgišką neveikimą. Nemanau, kad mano komentare buvo daug prieštaravimų, bet gal kažką ir neaiškiai išsireiškiau. Man visada labai patiko AA viena trumpa malda: “Dieve, suteik man ramybės susitaikyti su tuo, ko negaliu pakeisti, drąsos keisti, tai ką galiu pakeisti ir išminties tą skirtumą suprasti.”

Rasa, 2017-04-29 20:07:12

☺ Dar kažkaip pagalvojau jau apie p.Burgį ir šypsausi, nes galvoju, kaip iš tikro užknisa tokie kitų pamokymai kaip “nepyk”, kai tau pikta, “neliūdėk”, kai būna žiauriai liūdna arba “nusijuok”, kai kitam norisi tik verkti… ☺ O kur dar “būk geras…” kai tuo tarpu norisi kažkam į tarpuragę užvažiuot, tuo pačiu pirmiausia ir taip sakančiam ☺ Ne visos emocijos taip jau lengvai suvaldomos, lyg mosteltum burtų lazdele ir jau gali būti tobulas besišypsantis ir laimingas, nors kitas ant galvos lipa… ☺

Burgis, 2017-04-29 21:13:01

… Be likusio ženklo, kad žmogumi buvęs…

Giedrius, 2017-04-29 23:51:44

Dėkoju gerb. Elenai 🙂 Tik visai nenorėčiau pavirsti Jūsų akyse kokiu tai stabuku 🙂 Norėčiau pasilikti sau teisę dar ir kartais pasakyti kokią nors nesąmonę :))

O dabar dėl pykčio. Pamėginkime pradžioje pažvelgti iš racionaliosios pusės. Kai mes pykstame: pakyla kraujospūdis, padažnėja širdies plakimas, į kraują išmetamas adrenalinas, kvėpavimas tampa dažnas, įsitempia raumenys, sustoja virškinimo procesai. Emocijos gali pakeisti mūsų galimybes racionaliai svarstyti problemas. Stiprus pyktis, įniršis ar priešiškumas lėtina mąstymo procesą.

Ar mums to reikia?

Estų chirurgė Luule Viilma savo knygelėse rašė, kad pyktis skatina įvairių ligų atsiradimą. Ypatingai piktybiškas pyktis, rašo ji, gali sukelti ir vėžį. Ant savęs netikrinau 🙂 Nežinau, bet ji taip rašo ir bent jau dėl ligų turiu pagrindo ja tikėti.

Net jeigu tai tik tikimybė – ar mums reikia tos tikimybės?

Psichologai sako, kad ilgai slopinamas pyktis formuoja pasyviai agresyvią asmenybę. Ar mums to reikia?

Juntamas pyktis kovos menuose ar kovoje sudaro visas sąlygas labai greitai ir drąsiai žūti dėl aukščiau išvardintų priežasčių. Įsitempę raumenys sulėtina mūsų kūno reakcijas, susiaurėja matymo laukas – nebematome visumos, kas vyksta šonuose ir šiek tiek už mūsų. Pykstantį lengva išprovokuoti neapdairiems veiksmams ar poelgiams. Pykstantysis dažnai elgiasi impulsyviai ir individualiai, nepaisydamas būrio ar komandos bendros kovos strategijos, tuo statydamas ją į pavojų.

Ar dar vardinti neigiamas pykčio pasekmes, ar jau pereiti prie sprendimų?

Virėjas, 2017-04-30 06:24:33

Tai kaip ten su tuo pykčiu yra? Kiek žmonių tiek ir nuomonių. :)) Bet kad dauguma bijo piktų žmonių, tai tikrai:))

Burgis, 2017-04-30 08:39:22

*

Ne, aš negyvensiu kurmio gyvenimo! Esu labai patenkintas savo gyvenimu ir savo pykčiu, įniršiu! Šiek tiek padirbėjau gyvenimų valytoju… Nuostabus tai darbas!

*

Jūs pasirenkate… Aš tai labai aiškiai mačiau. Pasirinkite. Gyvenkite sveikai. Ką daugiau galiu pasiūlyti? Nieko.

Q.E.D.

Rasa, 2017-04-30 10:17:03

Burgiui: Jūs tiesiog nesuprantate, ką žmonės (bent jau aš) nori pasakyti ir labai neteisingai interpretuojate ☺ Labai.

O tie, kas elgėsi, kaip Jūs aprašėt, manau tikrai turėjo daug pykčio, neapykantos, keršto troškimo ir piktdžiugos. Ir tikrai ne ilgas gyvenimas jų gyvenimo kokybės rodiklis ☺

Ir… Daug sveikatos Jums! ☺ Kad turėtumėt daug jėgų įprasminti savo gyvenimą pagal savo supratimą ☺, kad turėtumėt jėgų dar kariauti, mokyti, dirbti, mylėti, ir pykti, jeigu Jums taip atrodo teisinga ☺

Amber, 2017-04-30 10:38:49

Pritariu Rasos nuomonei 16:39(laikas) ir 10:17 pirmai pastraipai.

Pyktis yra emocija, kuri apakina žmones. O akli žmonės toli nenukeliauja.

Giedrius, 2017-04-30 10:54:01

Išties, kiek daug bendro galima atrasti visose išsakytose nuomonėse ir pozicijose, kurios tik iš pirmo žvilgsnio atrodo prieštaringos 🙂 Paradoksas! Aš juk nesakiau, kad reikia užsiimti kurmio poziciją ir visų labiausiai rūpintis savo sveikata. Gerai sveikai maitintis žaliavalgių restoranuose tuo metu kai gretimai gyvenanti daugiavaikė šeima neturi pinigėlių duonai ir skursta. Galvoti tik apie savo gerą savijautą, tuo metu kai kažkas šalia skęsta depresijoje. Tai būtų aukščiausio lygio ego. Tai yra šiuolaikinės visuomenės vėžys. Tai – tos rūdys, kurios suėda bet kurios visuomenės pamatus. Tai – abejingumas, individualizmas, tai galvojimas tik apie save ir savo, tai – atskyrimas savęs nuo visumos, visiškai negalvojant apie artimą, kad ir toli gyvenantį kaimyną. Gerb. B. Burgi, turbūt mes su Jumis kalbame ne apie aklą pyktį, vedantį į keršto troškimą, kuris aptemdo protą, o po to žmogus nebesupranta ką jis pridarė. Kalbame matyt apie atsakomybės jausmą už tai kas vyksta mūsų šalyje, kai žmogus jaučia svetimą skausmą kaip savo asmeninį ir jis negali būti iki galo laimingas, kol dar ne visi aplinkui yra laimingi. Kalbame apie pasiaukojimą. Bet optimaliam veikimui, t.t. ir aukojantis, pageidautinas šaltas protas ir karšta širdis. Kas iš to, jeigu iš didžiulio pykčio žmogus gaus apopleksiją ir nebeliks kam apginti savo šeimos, savo gimtinės, savo šalies. Jeigu atkreipėte dėmesį, lėktuvuose rodoma, kad pirma deguonies kaukė uždedama sau, o po to vaikui. Nes kitaip po to gali nebelikti kam tuo vaiku pasirūpinti. Tikruose kovos menuose taip pat mokoma išmokti apginti save tam, kad galėtum apginti kitus. Todėl aš su Jumis labai daug kur sutinku. Gal tik reikėtų tiksliau apibrėžti ką mes vadiname žodžiu “pyktis”. Nes daugelis gali skirtingai šį žodį traktuoti.

Sokolovas, 2017-04-30 19:31:57

IR SUTRIMITAVO PENKTASIS ANGELAS

Iš Šventraščio.

Jau pildosi?

“Ir sutrimitavo Penktasis Angelas. Aš išvydau žvaigždę, nukritusią iš Dangaus į žemę. Jai buvo įduotas raktas nuo bedugnės šulinio…

Pasipylė žemėn skėriai, ir buvo jiems duota galia, kokią turi žemės skorpionai…Jiems buvo leista ne žudyti žmones, o juos kankinti…Jų kankinimas it skorpiono, kai jis įgelia žmogui. Anomis dienomis žmonės ieškos mirties ir jos neras, trokš numirti, bet mirtis bėgs nuo jų…”

Karolis, 2017-04-30 20:09:33

Geri Burgio kontrapavyzdžiai dėl pykčio. Manau, kad natūralu, kad kyla pyktis dėl matomos neteisybės žinant, kad nelabai gali ką nors pakeisti. Frustracija.

Keista būtų, jeigu matytume neteisybę ir nepyktume.

Karolis, 2017-04-30 20:11:05

Sokovolai, iš ko sprendi, kad tai gali pildytis?

Sokolovas, 2017-04-30 20:28:18

Karoliui:

Nes griaunama viskas, kas buvo kuriama dešimtmečiais, ir net šimtmečiais.

Nes nūdien iškyla veikėjų, vardan karjeros bei mamonos (pinigų) apsimetančių “interesų gynėjais”.

Nes kažkokia moteriškė, niekad nedirbusi mokykloje, “vykdo reformą”, ir “įsakmiai” atleidinėja iš darbo savo poziciją turinčius mokytojus.

Nes…Nūdien vis kyla tie patys fariziejai, kurių Kristus nespėjo išvyt iš Šventovės.

Nes…Valdoma netvarka, nepridengta apgaulė, gražbyliavimais pridengtas pažangos bei pažangių žmonių slopinimais (prisiminkime gerb. Burgio istoriją) jau sužydėjo pilnaviduriais žiedais…

Karolis, 2017-04-30 20:44:16

Taip, užėjo sunkūs laikai. Manau, kad gyvename paskutinėmis dienomis.

Tik tavo pacituotą Apokalispės vietą aš interpretuoju mažiau simboliškai t.y. ateis laikai, kai žmonės bandys nusižudyti ir jiems tai nepavyks. Nes tada bus liejama Dievo rūstybė.

Sokolovas, 2017-04-30 21:01:48

Karoliui:

Aš tai taip tiesmukai Šventraščio neinterpretuočiau…

“Ieškos mirties”- tai nebūtinai apie banalią “savižudybę”. Kartais ieškoma nesąmoningai, nevalingai…

Tuo klausimu dar: “Ragaudamas, paragavau šiek tiek medaus. Ir štai dabar mirštu…”