V.B. Negali nusiraminti? Negali atleisti? Nori atkeršyti? Kam reikėjo eiti?
D. Reikėjo pavaduoti mokytoją. Juk buvau ir kitoje abiturientų klasėje…
V.B. Čia buvo tik pusė klasės. Žinojai, kuri pusė!
D. Ne, nežinojau. Bet koks skirtumas?
V.B. Yra skirtumas! Juk iš anksto žinojai, kurie su tavimi nekalbės. Prisipažink – ėjai ne pavaduoti, ėjai pakalbėti, pamoralizuoti, paauklėti.
D. Taip, ėjau pakalbėti, nes koks ten pavadavimas – angliškai kalbu silpnai… Bet tikrai neturėjau konkrečios pamokslo, auklėjimo temos. Niekada neturiu.
V.B. Jei norėjai pakalbėti, reikėjo geriau pasiruošti. Turėjai numatyti, kaip sužadinsi norą kalbėti tiems, kurie apskritai nelinkę su tavimi kalbėti.
D. Kuriems – tiems? Niekas nekalbėjo…
V.B. Ir nežinai – kodėl?
D. Žinau. Jie yra labai solidarūs ir labai pastabūs. Negalėjo nepastebėti, kaip reaguoju į žmogų, kuris vien žiūrėdamas į kompiuterį demonstruoja atsainumą ir pranašumą. Kaip reaguoju į atėjusius pamokai įpusėjus.
V.B. Bandai išsisukti! Tas vienas „verslininkas“, tie keli pavėlavusieji nieko nelėmė. Iškart buvai vienas…
D. Bet aš juk siūliau kalbėti konkrečia tema. Siūliau kalbėti angliškai. Siūliau pasinaudoti proga palavinti kalbą…
V.B. Baltais siūlais siūtas tas pasiūlymas. Ir visi kiti: apie „Šimtadienį“, apie ateitį… Visi žinojo, kad nekalbės. Žinojai, kam esi nusikaltęs.
D. Nusikaltęs? Toks mano darbas – mokyti kitus. Kartais mokyti tenka gana kietai, nes jie ir yra „kieti“…
V.B. Tai dabar „kietai“ keršysi?
D. Jei ką nors ir padaryčiau, tai būtų ne kerštas, tik dar viena, gal beviltiška, pamoka. Jie su manimi elgėsi žiaurokai, turėtų patys pajusti, kai su jais taip elgiamasi. Bet jie – vaikai.
V.B. Jie patys taip apie save nemano!
D. Teisingai. Todėl mes ir turime elgtis su jais kaip su vaikais. Dar su vaikais, nesuvokiančiais gyvenimo, elgesio dėsnių. Bet pamokos jau gali būti ir griežtos. Bet gal jau per vėlu?…
V.B. Ar ne paprasčiau nesureikšminti savo santykių su viena klase? Juk su kitomis bendrauti paprasčiau, dažniausiai net gera! Direktorius nėra nei mama, nei tėtis. Abiturientai tuoj išeis – ir tu tuoj juos pamirši. Pats sakei.
D. Sakiau tiesą. Pamiršiu konkrečius žmones, vardus, pavardes, bet niekada nepamiršiu jausmo, būsenos. Turiu teisę rinktis: eiti link tokio jausmo, būsenos, ar apeiti. Manau, kad vėl eisiu. Bet ne tuoj.
Atsakymai
Rasa, 2010-01-22 10:25:53
Aš tik pagalvojau, kaip manot, kada vis tik vaikai tampa suaugusiais? Kurioj vietoj ta riba? Juk ne 18-as gimtadienis?
Burgis, 2010-01-22 11:14:46
Rasai: tai ne diena ir ne metai – tai procesas. Jis prasideda, kai vaikui maždaug 12 metų, o baigiasi – kai jam maždaug 20 metų. Labai svarbu, kad tuo laikotarpiu prie vaiko būtų geri suaugę žmonės…
Ramune, 2010-01-22 13:01:18
Matau, kad buvo skaudi diena. Ir ta savianalizė skaudi, bet reikalinga. Aš tik žinau, kad remiantis kerštavimu niekas nepavyks.
O dėl 12 metų nesutinku. Jeigu su vaiku iki 12 nebuvo gerų suaugusių žmonių, tai ir po 12 metų ,,geri suaugę” jau gali būti bejėgiai.
petras, 2010-01-22 13:24:45
o realiai koks skirtumas kada suaugęs, kada vaikas. visi juk žmonės. kiek žinau lietuvoj tai nuo 18 metų suaugęs, bet kažkaip galima reikalaut teisių ir nuo 16kos pagal įstatymą. pačio žmogaus sprendimu.
D., 2010-01-22 14:42:12
o jei mokytojo atlyginimą nustatys pats direktorius, ar V.B. sumažintumėte? 🙂 O kiek direktorių turi pamokų, turėtų būti taip pat kažkoks konfliktas.
nesvarbu, 2010-01-22 17:03:24
Suaugusieji nuo vaiku skiriasi sugebejimu prisiimti atsakomybe uz savo veiksmus ir sprendimus – vieni jau 14-os sugeba pries ka nors darydami pagalvoti apie pasekmes, kiti ir 50-ies nezino, kas tai yra atsakomybe. Vaikas tampa suaugusiu, kai issiugdo sita sugebejima – o tai ateina pamazu, per ilga laika.
Ieva, 2010-01-22 20:43:37
O as pasakusiu trumpai:
jei su vaiku, mokiniu, suaugusiu kalbi direktyviniu stiliumi nurodinejant (dar turbūt auditorija ant pakylos ir kalbama iš viršaus į apačią) ar kaip liūtas su pele, tai ir as nekalbėčiau, tylėčiau, nedaryčiau.
Dabar supratau, kodėl dvejetus mokykloj turėjau.
Ir dar pagalvojau, Jums vaikai tikrai pasakytų, kad su kiekvienu žmogumi reikia kalbėti taip, kad jis suprastų (gal neaiškinsiu kaip, apie tai vadybos vadovėliai rašo). Kad jūs esate kietas, aš ne kartą įsitikinau, kodėl rašot kabutėse ,,kieti” mokiniai???
Burgis, 2010-01-22 20:53:52
Ievai: pirma, abiturientai jau turėtų suprasti, kad ir aš turiu teisę klysti, nusišnekėti, kartoti tą patį po kelis kartus – turėtų suprasti, kad savo senstelėjusiam direktoriui galima daug ką atleisti (įdomu, kiek jie atleidžia savo dar jauniems tėvams?). Antra, abiturientai jau yra direktoriaus verti, direktoriaus klasės, meistriškumo diskusijos dalyviai, todėl turėtų suprasti, kad netinka lošti simultaną, stoti dešimt prieš vieną. Trečia, aš apie bet kurį žmogų rašydamas “kietas” vartoju kabutes, nes šiaip žmogus nėra toks kietas, kaip, pavyzdžiui, lenta…
Burgis, 2010-01-22 20:55:56
D.: ne visai supratau, ką norėjote pasakyti, bet apie mokytojus ir pinigus – naujoje temoje…
Lina, 2010-01-22 22:43:57
Jiems 18 metų, ar ne? Jie KTUG abiturientai ir, žinoma, pasikėlę, žiauriai protingi, daugiau žinantys už ir tėvus ir mokytojus?
Nelinkiu, bet bijau, kad ateityje dar daug kas jiems kalbės direktyviniu stiliumi, teks priprasti.
Burgis, 2010-01-23 08:20:40
Lina: o, kaip norėčiau, kad visi jie išgirstų Tavo žodžius!
nesvarbu, 2010-01-23 08:48:39
“ateityje dar daug kas jiems kalbės direktyviniu stiliumi, teks priprasti.”
Priprasti? Galbut. Gerbti tai darancius ir su jais kalbetis? Vargu. Isivaizduokit… Kariuomene. Burio vadas kalba (direktyviniu stilium, ne maziau) pries ji issirikiavusiems eiliniams ir plustasi, kad sie su juo nebendrauja.
Zmones atsakineja ir kalba su draugais – o draugai nekalba direktyviniu stilium.
Burgis, 2010-01-23 09:06:58
nesvarbu: imate kraštutinumą. Toks būrio vadas nė kiek nesijaudina, kad su juo niekas nebendrauja. Jam tai būtų net pažeminimas… Mes su Lina kalbame, pavyzdžiui, apie dėstytoją, apie banko skyriaus vadovą, apie privačios bendrovės savininką. Vadybos mokslas teigia, kad yra situacijų, kai direktyvinis stilius geriausias, efektyviausias, nors ir ne pats maloniausias.
Bet aprašytąją pamoką direktyvinio stiliaus nebuvo – kas paneigs?
Giedrius, 2010-01-23 14:17:54
Kaip keičiasi gimnazija… 🙂 Girdėjau apie panašią problemą is kitų mokyklų: šiais laikais pradinėse klasėse didesni peštukai yra mergaitės, ir, kadangi jos daug socialesnės uz berniukus, stoja viena už kitą prieš mokytojus.
Kalbant apie konkrečią klasę, iškart kažkaip pagalvoji, kad tai labai susigyvenusi klasė kurioje per mažai stiprių asmenybių. Kietumas gaujoje yra viena. Atsakomybės prisiėmimas yra kita. Ir, manau, jie jūsų bijo. Atskirai.
Burgis, 2010-01-25 19:18:07
Tą temą baigiu – šiandien buvo dublis… Ką padarysi.
Em, 2010-01-26 21:07:36
Man pasirode, ar V.B. – tai Vidinis Balsas?
Burgis, 2010-01-26 21:39:42
Em.: taip, V.B. – mano Vidinis Balsas. Bet jau pakalbėjau… Gerai parašė Giedrius.