Keistas žodis „užželti“, tiesa?
Dar keistesnis tas procesas…
Mėnesį praleisk neskaitęs knygos – sunku bus prie jos prisėsti…
Tik nesudėk indų į indaplovę – kalnas neplautų indų susikaupia!
Sode po velėna įvairiausių medžių, krūmų šaknys tik ir tyko: nepjausi žolės – iškart sklypas užžels krūmais!
Vaikučiai dantukus valosi kiekvieną vakarą! Pavargę, nepavargę – valosi. Nes kitaip tuoj atprastų…
Tik atprask pagirti savo mylimąją, nepasakyk jai komplimento savaitę – gyvenimas pilkėja, pilkėja, pilkėja…
Tik nesusitik su draugais mėnesį kitą – nutolsta draugai, nutolsta…
Seniai nebuvai teatre? Ir jau nesinori…
Seniai nebuvai prie jūros? Ir jau tingi…
Užvakar nesimaudei, vakar nesimaudei, šiandien jau lyg ir nebesinori…
***
Kasdien smagu susikauti! Su žolėmis, su krūmais, su savo tinginyste, su savo prigimtimi…
Šiandien paskaičiau, nupjoviau, parašiau, išsprendžiau, nupurškiau, pažaidžiau – laimėjau!
Atsakymai
Burgis, 2014-05-31 21:42:52
Saviagitacija…
qwerty, 2014-06-01 00:35:39
Tinginystė!Kai kam tai gali būti/yra gyvenimo prakeikimu.Žmogaus, kaip ir bet kurio žinduolio kūnas, nuolat reikalauja ir ieško malonumų. Skaniai ir sočiai paėsti, pamiegoti, tingiai pagulėti, etc Dvejojantis protas…Tik jis dar kiek gali pažaboti tą hedonistinį kūną…
Ema, 2014-06-01 10:16:45
O man tai taip: kai pavargusi ar maža laiko, tenka naudotis ,,savistimuliacija”; bet kuomet laiko pakanka, tiesiog mėgaujuosi tiek ,,naminiais’, tiek bet kokiais kitais darbais. Tai lyg kitokia hedonizmo forma. Vakar taip ir buvo 🙂
sonata, 2014-06-01 19:01:57
Apverskim viską aukštyn kojom – koks gali būt poilsis, kai ” reikia” – nuvažiuot, pamatyt, užsidėt pliusą. Pastebėjau, kad sėkmingi žmonės (kaip juos mato kiti, o ir patys save stengiasi tuo įtikint) nebemoka įsiklausyt į save – ko iš tikrųjų noriu atokvėpio minutę? Gal prisikirst blynų ir tįsot po obelim pusdienį? Gal klausytis menkaverčių, bet jaunystės šlagerių? Gal išsitraukt seną dėlionę su 3000 detalių… Taip, visa tai “neproduktyvu”, bet labai mažina streso hormonus ir saugo mūsų “kompiuterius” nuo perkaitimo ir “motorus” nuo infarkto. Protarpiais verta įsiklausyt į save.
Ema, 2014-06-01 20:03:28
Sako: pasakyk, kaip tu leidi laisvalaikį, ir aš pasakysiu, kas tu 🙂
Indra, 2014-06-01 22:20:52
Eiti – gyvenimo prasmė, minti taką… Kad pats nesustingtum, kad nesustotum. „Neužkapcėtum“, – kaip mano senelė sakydavo…. Ir kad tavo takeliai neužželtų! Kad pas tave vis kas nors norėtų ateiti ir tu norėtum išeiti… Kad vyktų šventieji mainai! „Esi tiek, kiek duodi“, kiek padarai, kiek dirbi… Ir vėl Darbas!
Bet kaipgi be jo? Kai žmogų palieka garbė, laimė, meilė, draugystė – lieka ištikimasis darbas!
Neužželti… Primiršta metafora, bet labai prasminga…