Neleiskite man asfaltuoti! Leiskite man…

… pavadovauti švietimui! Nemokamai. Remiantis ketvirčio amžiaus patirtimi srityje, kurioje man visai neblogai sekasi. Aš neprašau posto, algos, prašau tik leisti man realizuoti kai kurias idėjas. Už pasekmes atsakau savo garbe.

*

Štai nuvažiuosiu ketvirtadienį į ministeriją, išdėstysiu keturis prašymus (pasiūlymus) ir… niekas nepasikeis.

*

Neleiskite man rūpintis gatvių dangos remontu! Aš važinėju Fredos gatvėmis kaip ralistas, bet aš nieko neišmanau apie gatvių remontą. O yra išmanančių, yra!

***

O aš žinau visokiausius švietimo niuansus! Turiu sukaupęs didžiulę kolekciją įtarių žvilgsnių, kreivų šypsenų, liūdnų atodūsių, aštrių replikų, karčių pašaipų, todėl mano išmanymas pagrįstas.

*

Kodėl, tėvyne, neleidi kiekvienam gerai dirbti tą darbą, kurį jis tikrai išmano?

Atsakymai

Burgis, 2013-03-05 09:19:00

Įvertinkite…

Birutė, 2013-03-05 09:35:01

Neseniai atradau tekstą, kuris, manau, tiktų kaip įvertinimas…Profesorius paėmė stiklinę vandens ir ištiesęs į priekį paklausė savo studentų:

– Kaip jūs manote, kiek sveria ši stiklinė?

Auditorija pradėjo gyvai tartis…

– Maždaug 200 gramų! Ne, galbūt 300! O gal visus 500! – girdėjosi atsakymai.

– Išties, aš ir pats tiksliai nežinau kiek ji sveria, – pasakė profesorius, – bet tai ir nėra taip svarbu. Mano klausimas štai koks: kas nutiks, jei šią stiklinę taip laikysiu kelias minutes?

– Nieko!

– Tikrai, turbūt, kad nieko, sutiko profesorius. – O kas atsitiks, jei taip ištiesęs ranką, palaikysiu kokių porą valandų?

– Jums ims skaudėti ranką.

– O jei visą dieną?

– Ranka nutirps, turėsite stiprų raumenų sutrikimą ir paralyžių. Gal net teks važiuoti į ligoninę, – atsakė vienas iš studentų.

– Ar visa tai dėl to, jog stiklinės svoris pasikeitė, belaikant ją visą dieną rankoje?

– Ne! – sutrikę atsakė studentai.

– O koks tada būtų šios problemos sprendimas?

– Pastatyti stiklinę ant stalo! – Linksmai atsakė kažkas iš auditorijos.

– Būtent! – džiugiai sutiko profesorius. – Ir taip praktiškai yra su visais sunkumais gyvenime. Pagalvokite apie kokią problemą kiek ilgėliau ir ji lyg palengva ima sunkėti Galvokite apie ją kelias valandas ir ji ims čiulpti jūsų jėgas. Jei galvosite visą dieną – tai jus tiesiog paralyžiuos, apsės taip, kad nebegalėsite niekam daugiau susikaupti, kažką kita veikti ar galvoti apskritai. Galima labai ilgai galvoti apie kažkokią problemą – bet tai nieko neduos. Jos ,,svoris” nesumažės. Susidorojame atlikdami konkrečius veiksmus. Išspręskite arba atidėkite. Nėra jokios prasmės nešiotis sunkų akmenį ant širdies ir taip save paralyžiuoti.

Taigi, manau, kad daugelis norime palaikyti stiklinę…

Burgis, 2013-03-05 09:40:36

Birutei: įvertinimas kam? Man? Manęs jokios problemos nečiulpia, neparalyžiuoja – kitaip jau seniai gulėčiau negyvas. Atlieku konkrečius veiksmus. Tik.

Burgis, 2013-03-05 09:41:55

Gal pilnatis? Iškart gavau du minusus! Tarnybos budi. Pamatysite, gausiu ir pliusų. Bet vėliau… 🙂

ak, 2013-03-05 10:48:43

neleis deja. Va jeigu būtumėte koks pastorius, atsargos karininkas ar bažnyčios choro dirigentas ar pieninės direktorius – gal ir leistų jums kas nors pavadovauti švietimui. Bet įleisti į ŠMM geros gimnazijos direktorių ir protingą švietimo vadybininką reikštų krachą beveik visiems to malūno darbuotojams. Kaip pro jus reikėtų prastumti beprasmį projektą, iš Izraelio nusirašytą programos patobulinimą ar dar kokią nesąmonę? Kaip reikėtų prastumti į spaudą kokias trisdešimtį niekam tikusių fizikos vadovėlių? Nesitikėkite, kad LR kas nors prie darbo prileistų specialistą (turiu omenyje valdžios institucijas) – iš ko tada pelnytusi visi dėdės tetos ir švogeriai? Gal ir gerai kad jūs niekada nebūsite priimtas į š… malūną, ir liksite nesugadintas iki pensijos….

Arvydas, 2013-03-05 11:37:53

Biurokratas tam ir sėdi,kad NEDUOTŲ leidimo.Taip jo vertė padidėja.Niekad nereikia prašinėti tų leidimų-reikia DARYTI ir daryti taip,kad jie PYKTŲ-kuo labiau jie pyks -tuo labiau bus neteisūs 9kaip dar romėnai pastebėjo).Pykstantis -visada neteisus.(ir dar juokingas šiek tiek).Priverskite ministeriją tiesiog drebėti iš pykčio-va tada -bus puikumėlis.Esat žemaitis -turėtumėt pajėgt.ir pats pasilinksmintunėt…(čia lietuvių liaudies pasakų motyvais).

Saulius, 2013-03-05 12:39:10

Noriu paklausti, ar Jums teko tarnauti armijoje ?

Burgis, 2013-03-05 13:53:06

Sauliui: taip. Vieną mėnesį. Prie Kapsuko. Esu tarybinės armijos kapitonas, priešlėktuvinės gynybos specialistas.

ginte, 2013-03-05 15:38:18

Jei ir leistų, kaip gimnazija be Jūsų?liktų ant ledo. . . ?!

Burgis, 2013-03-05 16:28:17

gintei: ne, taigi aš iš Kauno vadovaučiau! Tiesiog sėdėdamas prie šio stalo galiu būti naudingas visai švietimo sistemai, taip manau…

Saulius, 2013-03-05 19:17:40

p. Burgiui: man pačiam teko tik 2 savaitės karinės stovyklos. Klausiau apie armiją, nes ten yra didžiausia sugyvenimo su hierarchija mokykla. Esu girdėjęs žmogų sakant, kad armija jį daugiausiai išmokė sugyventi su absurdu ir beprasmybe. Ar tai naudinga šiais laikais patirtis ? Kuo ilgiau gyvenu, tuo labiau suprantu, kad ši patirtis naudinga buvo prieš tūkstančius metų, yra naudinga dabar ir bus naudinga tūkstančius metų į ateitį bet kuriame žemės kampelyje. Sakydamas sugyvenimu su hierarchija neturiu omenyje savivertės sumenkinimu, savinieką ar kitokį asmenybės degradavimą. Tai daugiau sugebėjimas matyti kažkokią logiką absurde, suteikimas nuolaidų valdžiai jos elgesyje, tuo pačiu nesuteikiant jai autoriteto statuso. Gal klysiu pasakydamas, kad Jūsų santykiuose su valdžia yra šiek tiek kančios jausmo, bet mane šis jausmas persekioja nuo tos dienos kai aš pirmą kartą susidūriau su hierarchija, kurios aš negaliu priimti, perprasti ir pripažinti kaip autoriteto. Galima vadinti tai užsitęsusia paauglyste. Nesenai vienas mano pažįstamas paaiškino man, apie jo santykį su valdžia. Kalbą jis pradėjo būtent nuo jo tarnavimo armijoje kol galų gale priėjo prie gyvenimo tarpsnio, kai jam jau būnant labai stipriu IT specialistu teko dirbti kompanijoje (ne Lietuvoje), kur vadovu buvo … futbolistas. Ne bet koks, bet degantis noru tiesiogiai valdyti smulkiausius IT procesus. Komunikaciją su tokiu vadovu reikėjo palaikyti futbolo terminais, nes kitaip jam buvo sunkumų su dalyko suvokimu. Mano galva ekstremalesnės situacijos negalima sugalvoti ir vienintelė išeitis būtų tiesmuka konfrontacija su neišvengiamu išėjimu iš darbo. Tuo tarpu darbuotojas suformulavo štai tokią filosofiją. “Būnant vadovu, žmogus yra labai jautrus savivertės deficitui. Aš esu programuotojas, geras savo srities žinovas ir mėgstantis tai ką darau, kitaip sakant kūrėjas. Man užtenka parašyti nuostabų kodą ir aš jaučiu pasitenkinimą savimi. Tai gali atsitikti man kiekvieną dieną. O mano vadovas kuria ataskaitų lenteles ir tai tik su sekretorės pagalba. Jam iš niekur kitur, kaip iš savo pavaldinių nėra iš kur gauti progos didžiuotis savimi. Jo pareigos reikalauja pastoviai palaikyti autoriteto būseną ir statusą. Todėl aš sugebėdavau dalį savo pasiteisinusių idėjų “paversti” jo idėjomis. Vadovas gaudavo savo trokštamą statuso pripažinimo ir savivertės pakėlimo dalį, ir reikalai eidavo kaip sviestu patepti. Po kiek laiko mes išsiskyrėme taikiai ir draugiškai.” Turiu galimybę matyti kai kuriuos šiandien vykdomus profesinio ir karjeros orientavimo projektus ir juose pasigendu vieno akcento – kaip sugyventi su vadovu, kurio kartais nėra galimybės rinktis. Pasakojama apie profesinių, bendrų, aukštojo mokslo žinių, savęs pažinimo svarbą, bet tokio svarbaus gyvenimo akcento paminėjimo pasigendu.

R.S., 2013-03-05 20:23:13

Kas tiesa, tas ne melas.

ak, 2013-03-05 22:00:33

Įdomu kaip Burgis tapo kapitonu? Šiaip jau baigusiems universitetą ir praėjusiems karinius mokymus suteikdavo jaunesniojo leitenanto laipsnį. Per vieną mėnesį tarnybos buvo pakeltas kapitonu? O gal dirbo saugume? O gal aš ko nors nežinau?

Burgis, 2013-03-05 22:23:29

ak: kapitonu aš tapau gerokai vėliau, ne po tarnybos mėnesio. Po mėnesio tapau jaunesniuoju ar vyresniuoju leitenantu – jau neprisimenu. O kapitonu tapau gal po to, kai apgyniau disertaciją? Bet man tai nerūpėjo nei tada, nei dabar nerūpi…

Aušrius, 2013-03-06 08:06:10

Tai kad Jūs ir dirbat tą darbą, kurį gerai išmanot. Juk nenorėtumėt dirbti tam Švietime, tiesa? Pasakojo kadaise toks pavaduotojas, tiesa ne švietimietis visai.

Atsisėdi žmogus, pagalvoji gal jau laikas ir suplanuotų darbų imtis, kai įeina sekretorė, numeta ant stalo aplankalą ir išdrožia:

– Čia kompanija iš Vilniaus laimėjo mūsų konkursą. Jums teks vykdyti priežiūrą.

Dar nespėji pažiūrėti įžangos, jau skambina šefas:

– Tu atsimeni tą istoriją su pabėgėlių mokyklos renovacija? Va, va. Jie mus padavė į teismą. Žinau. Aš pasitikiu tavo kompetencija ir patirtimi. Pasirūpink.

Dar neįkvėpus oro, pro duris įsilaužia interesantas:

– Kas čia pas jus per biurokratinė sistema! Aš esu jūsų mokesčių mokėtojas ir turiu teisę…..

Ir taip visą dieną. Kasdien. Ar tokio darbo jums reikia? Tegul jie ten sėdi kol supus. Jūs tikrą darbą turit!

Burgis, 2013-03-06 08:11:31

Sauliui: tema apie viršininkus netrukus parašysiu. Ačiū!

Burgis, 2013-03-06 08:14:32

Aušriui: Ne, aš taip nedirbau ir nedirbsiu! Jūs teisus. Bet galima dirbti kitaip. Aš vaikštau, važinėju, guliu, valgau, skaitau, klausau, stebiu ir visą laiką apie ką nors galvoju. Paskui prisėdu prie kompiuterio ir užrašau tai, ką sugalvojau. Tada šį darbo rezultatą siūlau kitiems. Va, kaip aš dirbu ir noriu dirbti…

Aušrius, 2013-03-06 08:19:20

Tai jėga! Gerai, kad Jūs taip dirbat. Jums vieta ne ministerijoj.

Geros Jums dienos. Aš irgi – į darbą. 🙁

ginte, 2013-03-06 09:15:33

Tiesa, valdžioj protingų niekas nelaukia, jiems reikia paklusniu, ramių, kuriems liepus balsuotų ar veiktų pagal planą iš viršaus:)tad nesitikėkite ir kelkite švietimo lygį gimnazijoje.Geros dienos:)

Birutė, 2013-03-06 11:44:08

Aš šioje istorijoje įžvelgiau Jus profesoriaus vietoje. Neseniai atradau ir Jūsų straipsnius, ir svetainės dienoraštį.

Nesusikalbėjome turbūt dėl to skirtingo vyrų ir moterų matymo ir mąstymo. 🙂

Burgis, 2013-03-06 11:49:33

Birutei: ačiū!

Saulius, 2013-03-06 13:01:10

“Štai nuvažiuosiu ketvirtadienį į ministeriją, išdėstysiu keturis prašymus (pasiūlymus) ir… niekas nepasikeis.”

Kiek dar mums, kaimo berniokų ir megelkų palikuonims dar reikia mokytis, mokytis ir mokytis. Derybų meno, lobizmo, pasitenkinimo minimaliais pasiekimais, suderinimo atrodytų nesuderinamus interesus. Kaip man pačiam yra pažįstama aukščiau esanti citata. Net juokas suima kartais prisiminus savo pačio situacijas. Va, išdėsčiau … ir nepasikeitė. Nuoskaudą tada užtepi pasididžiavimu, kad jie tokie menkaverčiai, o aš aukštai aukštai virš jų. Tai kam p. Burgi Jūs važiuojate į tą ministeriją, jei iš karto žinote, kad pasiūlysite tą ir tokia forma, ko ir taip nesutiks keisti ? Norite pasityčioti ir pasipuikuoti ?

Burgis, 2013-03-06 13:22:01

Sauliui: ačiū, kad mane pamokote… 🙂 Esu mokytas, tikrai. Visada žinau, kada reikia važiuoti, kaip reikia kalbėti. Iš kur žinau? Dvidešimt ketveri metai švietimo rinkoje man pasakė. O Jūs darykite kaip Jums geriau. Pavyzdžiui, vieni žvejoja, o kiti meškerioja…

D., 2013-03-06 17:15:12

kiek žinau pvz. Vokietijoje natūralų bitumą importuoja iš Afrikos. Jis brangesnis, bet su juo asfaltas atsparesnis užšalimo/atšilimo ciklams. Žinoma jis žymiai brangesnis, bet užtat remontuoti taip greitai nereikia.

Indrė, 2013-03-06 17:29:30

na gal ir gerai būtų asfaltuot su bitumu, bet kad bėda, jog ‘nuvaginėja’.. jei 1km yra ~ 1mln litų, tai nuo vieno km susiaurina ~20cm kelią ir minimum 5cm plonesnį sluoksnį dengia, už tai kažkas išsiasfaltuoja savo gatvelę, įvažiavimą į kiemą.

Lina, 2013-03-12 15:22:27

Man, kaip ir Sauliui, užkliuvo nusiteikimas “ir… niekas nepasikeis” 🙂

Aš, pavyzdžiui, kaip tik Jūsų Gimnazijoje išmokau tokį svarbų dalyką ir juo naudojuosi visą gyvenimą – nesvarbu, kad neturi pasiruošęs atsakymų į visus argumentus, kurie gali būti išsakyti susitikimo metu, bet jeigu eisi nusiteikęs įtikinti klientą/viršininką/ministerijos atstovus, tai protas dirbs aštriai viso susitikimo metu ir į visus keblius klausimus atsakysi tinkamai ir savo tikslą pasieksi. Aišku, man tenka dirbti su kita ministerija (su ŠMM nesu susidūrusi – gal ten tikrai ne visai protingi žmonės sėdi), bet vienas iš pagrindinių dalykų yra ir “kaip Jūs jachtą pavadinsit, taip ji ir plauks”… 🙂

Burgis, 2013-03-12 21:04:47

Linai: ar Jūs žinote, kokie žmonės dirba ministerijoje? Ar Jums teko juos įtikinėti? Ar Jūs žinote taisyklę, kad žmonės gina savo interesus net tada, kai žino, jog yra neteisūs? Ar Jūs žinote, kad viršininko prestižas dažniausiai apginamas nenuolaidumu? Ir ar Jūs esate kada nors su manimi diskutavusi? Norite pabandyti?

Lina, 2013-03-13 12:39:22

Atsiprašau. Tikrai nieko Jums nepatarinėju. Tik pakomentavau Jūsų išankstinį nusiteikimą 🙂