Net mūsų puikioje gimnazijoje yra trikdančių dalykų…
Pertrauka. Užeinu į klasę. Gal noriu ką nors pasakyti, pranešti, paskelbti, o gal tiesiog užsukau aplankyti. Man malonu lankyti savo gimnazistus!
Pertrauka. Visi gali daryti, ką panorėję. Ir daro… Užėjai, o niekas tavęs nemato, nesiklauso? Tavo bėda. Juk pertrauka! Užeik per pamoką – daugelis (ne visi…) matys, klausys. Kaip kareiviai.
Na, gerai, aš nesu jūsų bendraamžis, draugas. Nesu kuo nors išskirtinis, kuo nors įdomus. Galėtumėte ir nematyti manęs, neklausyti, jei…
*
Kaip supyksta, jei aš ką nors pamirštu! Pavyzdžiui, kurio nors gimnazisto vardą, pavardę. Pavyzdžiui, kaip jis (ji) tai padarė pernai. Pavyzdžiui, kad jis (ji) yra jo (jos) broliukas (sesutė). Pavyzdžiui, kuo dirba jo (jos) tėvai – juk prieš savaitę klausiau!
Tie mano jaunieji draugai reikalauja, kad viską apie juos žinočiau, visada juos matyčiau ir girdėčiau. Kiek kartų aš jų graudžiai prašiau: susitikę iškart pasakykite vardą ir pavardę, bent trimis sakiniais prisistatykite. Noriu žinoti, su kuo kalbu!
*
Būkite matomi, būkite žinomi! Bet ir kitus matykite, išklausykite… Tėtis, mama, močiutė, senelis, broliukas, sesutė, kaimynas, draugas – visi nori būti matomi, visi nori tavo dėmesio…
*
Man labai smagu, kai buvę gimnazistai sveikinasi gatvėje, susibūrimuose. Dar smagiau, kai prieina pakalbėti. Aš labai noriu visiems atsilyginti parodydamas, kad viską apie juos prisimenu. Deja… Ne apie visus ir ne apie viską prisimenu. Priminkite!
Atsakymai
Burgis, 2012-04-28 12:48:14
Aktualu?…
D., 2012-04-30 14:05:23
Nepergyvenkite, kuo toliau tuo sunkiau bus prisiminti 🙂 juk bendras gimnazistų kiekis kiekvienais metais vis auga.