Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazijos moksleivis Benas Turskis tapo praėjusiais metais Santiago de Chile (Čilėje) vykusio tarptautinio Barbaros Petchenik vaikų žemėlapių konkurso laimėtoju 12–15 metų amžiaus grupėje. Lietuvą tik dabar pasiekęs nugalėtojo diplomas bus įteiktas spalio 7 d.
***
XII-ajame tradiciniame chorinės muzikos festivalyje “Europe and it’s songs” Barselonoje (Ispanija) kauniečių merginų kamerinis ansamblis “Musicalis” (vadovės Jurgita Česnakaitė ir Rima Indriūnienė) savo kategorijoje pelnė aukso medalį, o bendrame chorų reitinge, aplenkusios Italijos, Argentinos, Venesuelos, Pietų Afrikos, Norvegijos, Rusijos, Estijos, Sardinijos, Ispanijos ir daugelio kitų šalių chorus, merginos pelnė aukščiausią apdovanojimą – Grand Prix. Tai pirmas toks aukštas kauniečių merginų kolektyvo apdovanojimas, susilaukęs gausių publikos ovacijų Barselonos katedroje ir kvietimų į festivalius bei koncertus įvairiose pasaulio šalyse. Šiame kolektyve dainuoja ir dvi KTU gimnazijos moksleivės – Aušrinė ir Gintarė Rinkevičiūtės.
***
Jūs, be abejo, apie tai jau žinojote, tiesa? Visi laikraščiai parašė, TV parodė. Juk ne pokštai: Rietavas – Čilė; Grand Prix Barselonoje! Ne, jūs nežinojote… Kam tai rūpi? Va, jei Radžis būtų laimėjęs Barselonoje – visi žinotų. Nes Radžis – „išsukta“ žvaigždė, verslo elementas. O čia…
Atsakymai
laisvamanis, 2010-10-06 15:11:32
Bravo, Direktoriau!
MariusM, 2010-10-06 15:27:01
Kas tas Radžis? Labai jau dažnai girdžiu minint…
laisvamanis, 2010-10-06 15:29:43
http://www.lrytas.lt/-12863644681284046784-lietuvis-b-turskis-tapo-%C4%8Dil%C4%97je-vykusio-%C5%BEem%C4%97lapi%C5%B3-konkurso-nugal%C4%97toju.htm
fanni_banni, 2010-10-06 16:22:52
Žinojau! Aušrinė-mano klasiokė. Nuostabiai dainuoja, jau beveik visi žino(o ir matematiką,berods moka neprastai!)..
Burgis, 2010-10-06 20:52:19
laisvamaniui: esu žioplas, nepastebėjau…
laisvamanis, 2010-10-07 10:59:00
na, aš pastebėjau tik Jūsų blogą paskaitęs. o su nuomone – visiškai sutinku, mokslo ir kultūros žvaigždutėms labai mažai dėmesio skiriama
MariusM, 2010-10-07 11:21:55
Kitas klausimas- ar toms žvaigždutėms reikalingas toks (tas) dėmesys, kurį gauna radžiai, yvos…?
Lina L., 2010-10-07 11:28:00
Aš net pagūglinai kas ten per festivalis. Įdomu, nes viena iš vadovių dėstė muziką mano vaikui, penktokams reikėjo konspektuoti diktuojamus muzikinių terminų apibrėžimus (pvz. kas yra libretas ar melodija), paskui atsiskaityti. Vaikams buvo viena baisiausių pamokų.
Radau, nors sunkiai, mėgėjų folk muzikos (berods sakralinės) festivalis, 4 dalyviai gavo aukso medalius, 7 sidabro, tiek jų ir tebuvo. Tikiu, kad visi dainavo gražiai.
Na ir kam tai turi būti įdomu? Be abejo, organizatoriams, dalyvių artimiesiems ir mokyklų administracijoms.
(Aš irgi sena bambeklė)
Burgis, 2010-10-07 11:39:29
Taip, aš žinau, kad Jūs, Lina L., kasmet važiuojate tai į Barseloną, tai į Romą, tai į Paryžių, dalyvaujate ten visokiuose nereikšminguose konkursuose. Retkarčiais, dėl viso pikto, laimite Grand Prix. Suprantama, tai Jums įprasta ir emocijų nesukelia. Kas kita – tie naujokai, provincialai, kuriems net Barselona – pasaulio centras…
Na, o gerų mokytojų Lietuvoje turėjo vos vienas kitas žmogus. Pavyzdžiui, aš. Kitiems su mokytojais visada nesiseka…
laisvamanis, 2010-10-07 11:51:48
MariauM, tie vaikai nei radžiais, nei yvom nesižavi, toookio dėmesio jiems nereikia tikrai. Bet trupučio – reikia tikrai. Pažįstu kelis vaikus, apie kuriuos Veidas rašė – jie buvo laimingi.
Dėl gerų mokytojų – ir aš turėjau, ir mano sūnūs turėjo/turi.
Lina L., 2010-10-07 13:47:16
Ne visai, gerb.Burgi, važiuoju dabar tik į šunų parodas 🙂 Į Paryžių – kitais metais.
Turint už ką nuvažiuoti, galima rasti festivalių ir Australijoj, kur nereikia jokios atrankos, kviečiami visi.
Suprantama, kad pergalės sukelia laimėtojams emocijų, suprantama, kad be darbo ir talento pergalių nebūna.
Aš ne apie tai, o apie pretenzijas, kad apie visas pergales reiktų plačiai skelbti. Tiek dainavimo, tiek šokių, tiek šachmatų konkursai ir varžybos turi “reitingus”. Natūralu, kad pergalė “žemesniame reitinge” yra siauresnio rato džiaugsmas. O važiavimas į tokius konkursus – deja, tėvų piniginės reikalas.
sonata, 2010-10-07 14:43:09
Nagi mokėkim pasidžiaugt kiekvieno vaiko sėkme, tegul ir ne pasaulinio lygio. Priešingu atveju turėsim dar daugiau “apgrafitintų” pastatų, “apsemkintų” troleibusų ir “apneštų” nuo “kaifo” akių. Vaikams reikia dėmesio. Jei jo negauna už gražius darbus, nesąmoningai sugeba primiti tėvams, tik jau kitokiais būdais, kad šalia jų – ne daiktas.
Burgis, 2010-10-07 16:08:35
Linai L.: pasakyčiau aš, ką galvoju apie šunų parodas, bet man pasakė – nebūk bambeklis! Tai ir nesakysiu…
V., 2010-10-07 21:23:45
Aš pasakysiu. 🙂 Šunų parodos – pižonizmas. Maždaug kaip “gražuolių” konkursai.
ausrine, 2010-10-07 21:51:39
Lina L., tikriausiai buvote tame konkurse ir matėte kokio lygio buvo choristai, kad esate taip nepatenkinta žmonių džiaugsmu laimėjus, o beje, aš buvau, mačiau ir dalyvavau, todėl manau, kad ši pergalė yra verta ir didesnio žmonių rato, negu šeima ir draugai, džiaugsmo 🙂
Rasa, 2010-10-09 10:11:29
Gerai, pažiūrėkim iš kitokio kampo.
Dalyvavimas choro festivalyje- gerai, dalyvavimas šunų ar žmonių parodoje- blogai 😀
Kodėl? Iš esmės visur tai norėjimas parodyti save, savo pomėgius, tai ką AŠ sugebu, galiu, turiu, moku. Kuo skiriasi,jei aš parduodu savo balsą nuo to, kad aš parduodu gražią išvaizdą, savo išvestus gėlių svogūnėlius ar gerus šuniukus? 🙂 Kodėl parduoti protą- girtina, o parduoti kūno grožį- smerktina? Nes tai savaime suprantama? O kodėl? Nes visi taip galvoja… Nes, tipo kūnas-Dievo dovana… Bet kartais jam prižiūrėti reikalinga ne mažiau pastangų, negu išlavinti protą… Be to, genialumas irgi tarsi Dievo dovana 😀
Tai nelabai tai ir skiriasi gal 🙂
Aišku, juokauju šiek tiek.
Bet nemanau, kad pav. dalyvavimas šunų parodoje- pižonizmas ar kvailystės. Pagaliau iš gerų šuniukų per vieną vadą galima uždirbti mano metinį atlyginimą. Ir jei žmogus tai daro su malonumu ir myli gyvūnus, ar tai blogai? Na, mano šunis senbernis, nenori jokių kalyčių, o vienas suvedimas man duotų 400lt. Neverčiu jo, bet net gaila, geri genai jo 🙂
Štai neseniai kalbėjau su tokiu gėlių augintoju, jis veisles išvedinėja. Pagirtina, gražu. O kodėl šunų grynaveislių išvedinėjimas, tam, beje ir daromos parodos, kad išrinktų geriausius, blogai? Neverta dėmesio? Kiekvieni pasiekimai verti ko nors tik tam tikram ratui žmonių, visai žmonijai apskritai verti tik nedaugelis dalykų.
Taigi neverta manyti, net kad prostitucija kur kas blogiau už savo genialumo pardavinėjimą už didelius pinigus. Prostitutė kenkia sau, genijus gali pakenkti žmonijai, jei jo siekiai bus ne tyri. Beje, net jei ir tyri. Atominės bombos tai parodo… 😀
Kaip pasakė vienas protingutis- viskas gerai, kas daroma su meile… Tada tai iš širdies ir į gera… Ar tai būtų dainavimas ar gerų šunų išvedinėjimas, kūrimas žmonijos labui ar mokymas, ar vaikų auginimas… Visur tada gaunasi menas. Net jei ne visi tai supranta 🙂
D., 2010-10-09 10:57:59
Rasai: žmonės pardavinėja kūną savo valia (bent jau dauguma), o šuniukai kažin ar labai jau veržiasi į tas parodas 🙂
laisvamanis, 2010-10-09 11:34:44
klausimas D. – o gėlytės – jos ar veržiasi?
D., 2010-10-09 13:05:17
laisvamaniui: gėlytės veržiasi į saulę, o ne į parodas ar puokštes. Gal skaitėte jog mokslininkai rado įrodymų jog gyvūnai yra daug protiongesni nei mums atrodo. Kažkada ir negrai buvo ne žmonės.
Žydrūnas, 2010-10-09 13:16:53
“Jūs, be abejo, apie tai jau žinojote, tiesa? Visi laikraščiai parašė, TV parodė. Juk ne pokštai: Rietavas – Čilė; Grand Prix Barselonoje! Ne, jūs nežinojote… Kam tai rūpi? Va, jei Radžis būtų laimėjęs Barselonoje – visi žinotų. Nes Radžis – „išsukta“ žvaigždė, verslo elementas. O čia…”
Džiugu aišku, bet neįdomu (bent jau man). Radžis kažkoks irgi neįdomu (tv retai žiūrau). Jūs (čia bendrai) irgi nežinot daug ko kas jum neįdomu…
Rasa, 2010-10-09 13:30:26
D.: “gyvūnai yra daug protingesni nei mums atrodo” – tai jau žiūrint, kas tie “mes” 🙂 Nes “mums”- tokiems, kaip aš, seniai aišku ir be mokslininkų, kad gyvūnai daug protingesni, negu kai kam atrodo… 🙂
Tik gal reikėtų pasiaiškint, kas tai yra “protingumas”? Nes tai nevienodai suprantama… 😉
Žydrūnas, 2010-10-09 13:49:42
Kai imi ir nueini parūkyt tarkim (ką tik buvau) joks gyvūnas neimtu nuodų, nemokėtų už juos pinigus ir nesinuodytų :D. Čia žmogus jau pasižymi…
D., 2010-10-09 14:09:33
Rasai: na gal tas žodis protingumas nelabai tinka, gal tiksliau būtų sąmojingumas arba pasąmonė.
Rasa, 2010-10-09 14:31:32
D.: gal tai daugiau instinktyvūs jutimai, kuriuos mes prarandame 🙂 Tai solidarumas tarp rūšių, su gamta. Kodėl delfinai supranta ir draugauja su autistais, o žmonės jų nesupranta (autistų)? Kodėl autistai atsiveria delfinams, o žmonėms- ne? Iš kur sava katė žino,kad tau skauda nugarą, radikulitas susuko ir atsigula ant skaudamos vietos, nuimdama skausmą. Kodėl, jei ir tyliai verki, šuniukas kartais ima cypti ir atėjęs nulaižo ašaras?
Beje, juos šiek tiek praranda ir naminiai gyvūnai, tarkim maniškis šuniukas baisulinis puošeiva ir niekaip nesutinka, kad jam nusegčiau antkaliuką su skambaliuku 🙂 Gal bijo pasimest toks mažiukas 🙂 Nes kaime, pievoj, tik pagal skambaliuką ir žinau kur jis bėgioja 🙂 Ir jis labai mėgsta visiems pasirodyt, kai grįžta iš kirpyklos 🙂 Eina ir maivosi prieš visus, kad pagirtų, visiems pasirodo, koks gražuolis 🙂
Būtų gerai, jei mes, pasimokę iš gyvūnų, daugiau matytume vienas kitame, jaustume vienas kitą, pagaliau ir save… Nors tikrai ne visi to nori- suprast ir pajaust kitą arba susigaudyt savuose jausmuose… 🙂
D., 2010-10-09 15:01:00
Rasai: ar tik nebus tas atvejis kai šuo supanašėja su šeimininku – http://www.anvari.org/cols/Dogs_and_Their_Owners.html 🙂
Lina L., 2010-10-09 15:34:21
Apie šunų parodas galiu pasakyti: tai nebūtinai susiję su veisimu. Mano kalės ir labai geros kilmės, ir titulų turi sočiai; kas domisi ta veisle, žino ir jų veislyną, ir jas. Bet veisti ir užsidirbti nesiruošiu, norint atsakingai užsiimti – tai rimtas darbas, o aš turiu kitą, iš kurio duoną valgau. Parodos ir kelionės į jas kainuoja daug, bet man įdomu, geriau pamažinu kitas išlaidas.
Nesidomintiems ir nežinantiems “žaidimo taisyklių” tikrai neverta eiti į parodas, nepatiks.
Ar šunims patinka? Maniškėms patiktų, jei paleisčiau medžioti bent 2-3 valandoms laisvai į mišką. Deja, tenka atsisakyti, per daug rizikos, kad dings be pėdsakų (arba liks nutrenktos ant kelio).
Taip kad joms tenka susitaikyti su tuo, kas man patinka. O jei važiuoju ir pasiimu jas su savimi, jau džiaugiasi vien tuo, kad yra šalia šeimininko. Į medžioklės bandymus, esant galimybei, irgi nuvažiuojam. Šunys mėgsta veiklą, darbą.
Šiaip – neteisinga lyginti šunis ir žmones. Žiūrint jų akimis, viskas kitaip, nei paviršutiniškai įsigilinusiam žmogui atrodo.
Žodžiu – hobis ir gyvenimo būdas, kainuojantis daug laiko ir kitko, bet tokių žmonės yra daug prisigalvoję. Kam žūklė, kam buriavimas, kaitavimas, pašto ženklų rinkimas ir t.t.
Prieš šokius ir dainavimą irgi nieko prieš neturiu.
rimain, 2010-10-21 03:01:11
Apibrėžimai su siaubu primena pamokas? Na žinoma, juk lietuviškų erdvių asmenybei nebūtina žinoti, kas yra, pavyzdžiui, libretas… 🙂
Ir apskritai, juk muzikinis išsilavinimas su bendruoju išprusimu minėtose erdvėse nieko bendro neturi, ar ne? Juk muzikos pamoka turėtų būti relaksacinio pobūdžio? Kokios dar sąvokos, žinios ir visokia niekinės vertės informacija, kai mes norime tik pailsėti… Nors, tai visiškai suprantama 🙂
O dėl visų dainavimų, taigi mes sutverti dainuoti, dainuoti, dainuoti…. Labai daininga tauta gi esam įvardinti 🙂 Nejaugi ir čia mokslų kažkokių reikia? Pala, o kas čia per pergalės, o džiaugsmai prie ko? Didžiuotis gražiau padainavus už tokias nedainingas tautas kaip italai, norvegai, rusai, afrikiečiai kažkokioj Barselonoj, kažkokiam rajoninės reikšmės mėgėjų festivalyje – nu atsiprašau, atsiprašau… 🙂 Ir čia visame akivaizdžiausiame lietuviškos kultūros klestėjimo kontekste, kai visus pernykščius metus spiginome pasaulį galingais Vilniaus – Europos kultūros sostinės prožektoriais?? 🙂 Galų gale, kai jau seniai suvienyti esam alaus ir pergalių, džiaugtis tik tėvų piniginių galimybių įtakotomis koncertinėmis gastrolėmis? Taigi čia akibrokštas, gerbiamieji, siaubingas netaktas.
Todėl dar kartą pasidomėjau. Ir dar kartą. Ne sakralinės muzikos ten renginys, rodos 🙂 Bet ne esminis čia momentas. Va, tik ne vietinės reikšmės, rodos 🙂 Dar pasidomėjau apie dalyvavusius kolektyvus. Dar – apie kitus panašaus pobūdžio Europoje vykstančius festivalius, apie juose dalyvaujančius ir dalyvavusius Lietuvos atstovus. Išvada: negalima, negalima viešinti nereikšmingų pasiekimų. Ir neviešinkim, nes dievaži nei džiaugtis vieni kitais, nei nervintis, kad kažkam pasisekė, nebeturime jėgų… Ir toliau vienykimės alumi, o teigiamomis emocijomis pasikraukime sporto šventėse prie spalvotųjų ekranų! Ir mylėkime, kas artima: ne kažkur besibastančius apsišaukėlius vienadienius laimėtojus, o ryškiai matomą, kad ir butaforinį, užtat visuotinai pripažintą, gerai pažįstamą ir prisijaukintą, suprantamos ir tokios savos savos tautinės “kultūros” žvaigždyną 🙂
Pagarbiai