Grįžome iš Vilniaus, atšventę savo sūnaus gimimo dieną.
Šventė buvo tarptautinė, dalyvavo advokatas Dennis Zell iš Kalifornijos. Šiąnakt paryčiais jis vargšas po „bemiegės Vilniaus nakties“ (tokia buvo šventė Vilniuje…) išskrido namo. Kada vėl susitiksime? Nė vienas nepasakėme „niekada“, nes gyvenimas mus jau pamokė…
*
Prieš dvidešimt metų Dennis septynis mėnesius gyveno mūsų bute, su mūsų vaikais moksleiviais, mokė KTU gimnazijos moksleivius. Tai buvo laikai, kai mums (mūsų vaikams ir gimnazistams) labai reikėjo tokio ryšio su pasauliu!
*
Prabėgo maždaug dešimt metų. Mūsų sūnus su marčia išvyko pas Dennį į Kaliforniją, pasirinkę tokią savo povestuvinę kelionę…
*
Prabėgo dar keleri metai, ir likimas man pasiūlė susitikimą su Denniu Kalifornijoje, kai nuvykau ten kaip žurnalo redaktorius.
Ir štai vaikštinėja Dennis po mūsų kiemą, švenčia su mumis mums mielas šventes, grožisi Vilniumi nuo aukšto kalno…
Aš jums sakau: gyvenimas yra keistas ir vingiuotas, mes turime teisingai „vairuoti“ per tuos vingius.
Atsakymai
Burgis, 2012-06-17 17:25:44
Prisijunkite…
Studentas, 2012-06-17 19:14:23
Gal galėtumėte plačiau papasakoti apie šiuos vingius? Pvz., ką gimnazijoje dėstė Dennis, kaip šį žmogų sutikote pirmąkart? Labai įdomi istorija 🙂
Burgis, 2012-06-17 19:42:28
Studentui: pirmaisiais gimnazijos gyvavimo metais, iškart po Nepriklausomybės atkūrimo, rūpinausi, kad plačiau atvertume langą į pasaulį, kad moksleiviai įprastų bendrauti anglų kalba… Tuo metu ir mūsų dukra, sūnus buvo moksleiviai, turėjome didoką butą netoli gimnazijos, todėl sukaupėme drąsą ir priimdavome atvykėlius pas save. Ilgausiai, po 5-9 mėnesius, gyveno Nikos Singelis iš Vašingtono, Stede Ingram iš Sietlo (jis dabar gyvena Kaune! Liko visam gyvenimui, sukūrė gražią šeimą, dirba kompiuterijos srityje) ir Dennis Zell.
*
Ko jie mokydavo gimnazijoje? Aš prašydavau, kad mokytų šnekamosios anglų kalbos ir kalbėtų apie gyvenimą kitose šalyse. Manau, kad tai ne vienam moksleiviui padėjo. Labai padėjo mudviejų vaikams! Bet buvo sunkių, net gėdingų momentų… Kartais sunku būdavo gauti tinkamo maisto. Denniui tekdavo
garaže stumdyti mano ZAZ automobilį („Zaporožietį“), nes kitaip jis kartais neužsivesdavo. Būdavo ir etinių problemų dėl tų jaunų vyrukų bendravimo su mūsiškiais…
vida, 2012-06-17 21:22:17
Jei neklystu,tai ir man teko garbe susipazinti su Dennis Zell jusu namuose.O gal tai buvo kitas amerikietis?
Burgis, 2012-06-17 21:50:42
Vidai: taip, tai tas pats, kurį Tu gydei…
juokinga, 2012-06-18 09:31:10
Atrodo ir man bus matytas. Apie 1993 metus, prasilenkėm geležinkelio stoties tarpdury. Kalbėjo šnekamaja anglų kalba ir elgėsi pabrėžtinai etiškai, nes praleido mane pro duris su 3 čemodanais. Peržiūrėjau šeimyninį albumą, bet nuotraukos, deja, neišliko. Nors gal ir ne tas, dabar galvoju?
ajaxiss, 2012-06-18 14:23:10
Šauni vietelelė, matyti Vilniaus panorama.
Studentas, 2012-06-18 17:28:41
Kaip gyvenimas jus suvesdavo su tokiais žmonėmis? Tais laikais ryšiai su tokiu tolimu užsieniu, tikriausiai, buvo ir taip trapūs?
Tuo pačiu: kažkada čia būdavo skiltis “Klausk”. Ar nesiruošiate jos atgaivinti? 🙂
Burgis, 2012-06-18 19:24:18
Studentui: taip, ryšius rasti buvo sunku, bet, kita vertus, Lietuva tada buvo daugeliui labai įdomi vieta…
Ačiū už pasiūlymą dėl „Klausk“!