Ruduo
Rudens keliai išsiveda trumpam. Mes mokam grįžti, mokam pasirinkti. Todėl žmogus tarp didelių (kalnų, namų ar medžių…) niekad nebūna mažas – mes laimime pirmumo teise pasirinkti ir judėti.
***
Neaiškink man…
Tu man neaiškink paprastų dalykų! Nes dienos tokios trumpos, o bandymų ir darbo – begalybė! Išmokstame tik patys – vienumoje ir tyloje. Kai galime paliesti, palaikyti, palaižyti… Kai galime nukristi, įsidurti ar nudegti. Kai tų, kurie mus mokė, žodžiai grįžta atmintin kaip veiksmo algoritmas. Taigi tu, Mokytojau, tik parodyk gaires ir kelią patirties sutrumpink – tik nedaug!
***
Palaima
Taip niekada nebus, kad neturėčiau draugo. Skriaudėjų bus, bet bus ir užtarėjų. Jei valandėlę kitą mylinti širdis nutols, aš apkabinsiu tą, kuris nebyliai myli. Svarbu įsidėmėti tuos, kurie savi, kurie išduot negali.
Atsakymai
Burgis, 2009-09-27 14:43:57
“Elegija – lyrinis kūrinys, kuriam būdingi liūdni, kartais filosofiniai apmąstymai, kupini ilgesingos nuotaikos.” (Vikižodynas) Patikslinu – šioje skiltyje įžiūrėti liūdnumą draudžiama!
jamaica, 2009-09-27 14:52:15
Pasipuošę lapais ąžuolų, draugai,
Švęskit rudeninę šventę.
Jei gyvenimas toks trumpas, tai linksmai
Reikia jis gyventi.
Jei šešėliai rudeniop ilgėja
Ir džiaugsmai praeina,
Apie saulę, vasarą ir vėją
Tebūnie gražiausios dainos.
V. Mačernis
Burgis, 2009-09-27 18:09:04
Ačiū, Ugniau. Nežinantiems: jamaica – tai “Lapkritinių” (tokia keista KTUG poezijos ir kt. šventė), dukart “Poezijos pavasarėlio” laureatas, vienintelis toks pasaulyje…
Lyrikas, 2009-09-28 00:56:39
Krenta medžių lapai,
Krenta pamažu,
Lietus tyliai pliaupia,
Vaje, kaip gražu.
Išėjau į kiemą,
žolės nušienaut,
šaltą rudenelį,
staigiai pasigaut.
Krenta medžių lapai,
Krenta pamažu,
Lietus tyliai pliaupia,
Ar gi negražu?
Burgis, 2009-09-28 08:51:53
Lyrikui: pirmas eilėraštis? Visai neblogai. Bet daugiau nerašykite…
Rasa, 2009-09-28 08:57:13
Miela…
Turint tokius pūkučius ne tik gyvenimu, bet ir pasakomis vėl galima imti tikėti…
Lyrikas, 2009-09-28 09:34:08
Ne pirmas. Ir tokių šiaip niekad nerašau. Tiesiog norėjau juodokai pajuokaut. Gaila – nesupratot.
Burgis, 2009-09-29 15:53:44
Lyrikui: ir klaidos – pokštas? Tada tikrai nesuprantu…
Gintaras, 2009-09-29 18:41:16
Gražu 😉 Pasiūlymas – duokit vaikui fotoaparatą ir pasiprašykit nufotografuojami iš arti (kokio žingsnio) – pamatysit, kaip jie mus -milžinus – mato 😉 Ir šiaip įdomu pažiūrėt į aplinką vaiko žvilgsniu 😉