Taip, man net gimnazijos budėtojas Skirmantas paskambino, kad pažiūrėčiau BTV laidą. Laidos vedėjas, buvęs Švietimo ministras D. Kuolys, dabartinis viceministras V. Bacys ir Vilniaus licėjaus direktorius S. Jurkevičius kalbėjo apie švietimą: kaip buvo, kaip yra ir kaip turėtų būti. Ką jūs supratote, jei matėte?
***
Nekritikuosiu. Nekomentuosiu. Tik pasiūlysiu, ką jau ne kartą siūliau ir apie ką nebuvo net užsiminta:
-
Kartą ir visiems laikams baigti su švietimo priemonių leidybos mafija. Pratybų sąsiuvinius – lauk!
-
Valstybiniai brandos egzaminai turi ne išrikiuoti mokančius ir nemokančius, o identifikuoti galinčius baigti vidurinę mokyklą ir galinčius studijuoti toliau (tai ne tas pats!)
-
Negali būti mokyklų, kuriose penki vilkai vieną bitę pjauna! Nežmoniška visų mūsų sąskaita rodyti žmoniškumą neefektyvioms mokykloms.
-
Ministerija ir tuzinas jos centrų turi teikti paslaugas, o ne mokyti mokytus…
-
Vaikai nekalti, kad mokytojas senas, žioplas ar kitaip nemoka pragyventi. Lauk tokius mokytojus!
(Tęsinys po reklamos…)
Atsakymai
nv, 2010-05-12 22:28:54
Gerb. B.B.-,,Ką jūs supratote, jei matėte?”:
1.Permainų švietime nebus be giluminių permainų valstybėje.Ministrai keičiasi,o ministerijų(visų be išimties) biurokratų pilys neįveikiamos.
2.Visos ,,kabinetinės” reformos pasmerktos žlugti. Lietuvoj pavyzdžių – nors vežimu vežk.
3.Pasikeitimai Lietuvoje įmanomi tik piliečiams atėmus valdžią iš partijų.Partinės ,,demokratijos” etapas baigiasi,nes jų išsigimimas pasiekė dugną.Problema yra tik viena:visuomeninių pilietinių judėjimų susiskaldymas ar suskaldymas.
Evaldas, 2010-05-13 10:05:04
nv> pačios laidos nemačiau, tad į Burgio klausimą atsakinėti neturiu teisės. Galima ir norisi sutikti su Jūsų nuomonėmis Nr. 1 ir 2. Tačiau niekaip nesutikčiau, nes nesuprantu Nr. 3 esmės. Kur Jūs šiuolaikiniame pasaulyje matote ne partijų valdomą valstybę (jei tai ne vieno asmens diktatūra)? Ar tas Jūsų paminėtas “visuomeninių pilietinių judėjimų susiskaldymas ar suskaldymas” turi reikšti, kad valdžioje turi būti “nesuskilę/nesuskaldyti” judėjimai? O kuo tai skirsis nuo partijų?
nv, 2010-05-13 12:35:14
Evaldui,kas yra Lietuva su 3 mln.gyventojų,iš kurių apie 2,3 mln.turi balso teisę,o realiai rinkimuose dalyvauja apie 1,2 mln. – Vokietijos ar rusijos didmiesčio vienas iš priemiesčių,realiai – pirmas savivaldos lygmuo.Partinių biurokratų anstatas Lietuvoje kaip sunkus patėvio žieminis paltas ant gležnų darželinuko įsūnio pečių vasarą per karščius.
,,O kuo tai skirsis nuo partijų?”:1.Judėjimas – laisvanoriškas piliečių junginys,siekiantis išsaugoti ir puoselėti valstybę visų jos piliečių labui.Partijų tikslas -apiplėšiant valstybę,jos piliečius-susikurti ir įteisinti įstatymiškai išimtines sąlygas savo partinės
gaujos narių klestėjimui.
2.Pilietiniai judėjimai už tiesioginius pareigūnų rinkimus su teisia bet kada juos atšaukti iš pareigų už jų nevykdymą ar nusikaltimus.Šiandien egzistuojančios partinės ,,demokratijos” sąlygomis daugiapakopiai rinkimai,skyrimai,įvairūs ,,akių muilinimo konkursai” susodina į svarbius postus valstybėje ,,savus patikrintus kadrus”,kurie niekada neišduos savos ,,išpuoselėtos partsistemos”.
3.Svarbiausias esminis skirtumas tarp judėjimų ir partijų – partijos yra politiniai dariniai,siekiantys politinės valdžios per ,,demokratinius rinkimus”,o pilietiniai judėjimai yra rinktų pareigūnų priežiūros
sistema,lyg Damoklo kardas virš paklydėlių galvų.
P.s.-,, Kur Jūs šiuolaikiniame pasaulyje matote ne partijų valdomą valstybę” – užmušantis ,,argumentas” .
O kodėl Lietuva negali būti pirmąja valstybe pasaulyje tiesiogiai valdoma piliečių?
JUK MŪSŲ TIK 3 MLN.
giedrius m, 2010-05-13 13:24:45
nv: Populizmas. Panagrinėkime argumentus.
a) Judėjimas negali turėti paslėptų tam tikros grupės tikslų? Nesamonė. Dar ir kaip gali. Ir tie tikslai gali konflktuoti su tautos tikslais. Partijų tikslas kurį deklaravai yra grynas populizmas, nugirstas iš įvairių judėjimų organizatorių ( kurie taiko gauti partijos statusą po kitu vardu).
b) Pareigūnų kaltei įrodyti yra nustatyti procesai. Tie procesai daugeliu atveju yra būtini, kitaip bus žmonės metami iš darbo vien už gandus kad jie kažką prisidirbę. Valdžioje būtų tie, kas geriau ivaldę PR, o ne gerai dirbantys pareigūnai. Būtų vengiama teisingų, bet nepopuliarių sprendimų. O tokių yra. Visa tai primintų Spalio revoliuciją: Nukirskime visai valdžiai galvą, o po to pasisodinkime savus vadus ir tikėkimes kad jie dirbs gerai. Elementarus pavyzdys: Po Furmonavičiaus mirties pagal viešą nuomonę turėjo būti įvykdyta mirties bausmė Ūsui (be jokio tyrimo), ir atleista visa policija/prokuratūra. Iš kur nauja prokoratūra atsirastų niekas nepasakys. Beje, kaip tik ta grupė ir kuria vieną iš judėjimų.
c) Dauguma partijų turi tam tikrą ideologiją, apibrėžiamą jų programose. Ar ta ideologija yra vykdoma – kitas klausimas. Nėra vienos nuomonės kaip geriau turi atrodyti šalis : socialistinis modelis, liberalios rinkos modelis, nuosaikus kapitalizmas, etc. Judėjimas, kaip apibrėžiai, neturi tokio pagrindo: Lietuvos gerovė gali būti suprasta įvairiai ir ilgalaikiai tikslai reikalauti t.t. nepopuliarių trumpalaikių sprendimų. PVZ mokesčių padidinimo, pensijų sumažinimo.
d) 3 milijonai su skirtingu išsilavinimu ir patirtimi per didelis žmonių kiekis, kad galėtų spręsti ir pasiekti bendros nuomonės kai kuriais klausimais. Todėl sprendimus daugeliu atveju priimtų judėjimo dalis. Kas yra iš emės ta pati sovietų sąjungos sistema. Arba vienpartinė sistema.
nv, 2010-05-13 18:09:24
giedriui m-atsakymai į:
a),,tikslai gali konfliktuoti su tautos tikslais”-negali,nes jie nebus paslėpti.Pirma judėjimų sąlyga-viešumas.Antra,prašau nepainioti sąvokas ,,tauta” ir ,,piliečiai”,nes Lietuvos piliečiais yra ne tik lietuviai,bet ir rusai,lenkai,baltarusiai,t.t.Toliau-piliečiai savo valią gali išreikšti per referendumus,pvz.šveicarai neleido statyti muslimams minaretų,islandai nepritarė skolų grąžinimui už bankrutavusius bankus pagal vyriausybės sprendimą Olandijai ir D.Britanijai.
b)Kaune pedofilijos skandalas demaskavo visų pakopų prokuratūrų darbo broką.Savalaikis betingio atleidimas iš pareigų būtų išsaugojęs trijų žmonių gyvybes ir užkirtęs kelią perkeliant prokuratūros darbą į gatves minios teismui.Betingį vis tiek atleis,tik lavonų neprikelsi…
Linčo teismai yra nusikalstama minios veika ir klaikus teisinės sistemos nuopolis.Sodinti savus ,,vadus”-partijų braižas,o piliečiai rinktų pareigūnus tiesioginiu balsavimu.
c)partijų ,,ideologija” skirta rinkėjams mulkinti prieš rinkimus.Baigiasi rinkimai,baigiasi ir rinkėjų įtaka partijoms.Valstybės ūkio valdymas turi užtikrinti visų piliečių gyvenimą pagal jų gebėjimus, o ne tik rinkimus laimėjusioms partijoms ir jų ,,rėmėjams-pirkėjams”.Nepopuliarūs sprendimai kaip vaistai ligai gydyti skiriami visiems valstybės piliečiams, o ne kaip nuodai skurdžiausiems visuomenės sluoksniams išmarinti.Lietuvos pavyzdys -turto,prabangos mokesčiai visaip blokuojami,nes šemetos tėvas- nekilnojamo turto spekuliantas,NT vystytojai seime ir vyriausybėje kabinetų duris kojomis atidarinėja.
d)piliečių skirtingas išsilavinimas ir patirtis netrukdo apklausomis ir referendumais spręsti valstybės problemas.
P.S. Giedriui m – lengviau suvokti valstybės valdymą,kai mąstymą iš ,,partinio” lygmens perkeli į aukštesnį ir brandesnį – pilietinį lygmenį.
polibijas, 2010-05-13 19:42:01
senas marazmatikas Burgis vel kliedi geriau pasilaikytu savo susiraukšlėjusia mašnelę;)
durnas, 2010-05-13 19:44:20
Burgi ar turi problemų jei neturėjai greit turėsi.
Matilda, 2010-05-13 19:54:39
Laidos nemačiau, bet numanau. 100 procentų pritariu, kad pratybų sąsiuviniai tik ŽALOJA mokinius. Ypač pradinukus. Tokio amžiaus mokiniai turi mokytis gražiai ,tvarkingai rašyti, turėti tvarkingus sąsiuvinius, mokytis formuluoti mintis, atsakyti pilnais sakiniais. Dabar į penktą klasę ateina mokiniai ,nesugebantys žodžio parašyt, ką bekalbėti apie rišlų tekstą. Tai yra todėl, kad ketverius metus jie tik braukė, įrašinėjo raides, spalvino. O kur sakiniai? Jų niekas nemokė rašyti. Ačiū, Dievui, kad dar pasitaiko vienas kitas ,,seno sukirpimo” mokytojas, kuris pamoko vaikelius linksniuoti, sakinius rašyti, kurti tekstukus. Bet bendras vaizdas nykus- kiek nepasitenkinimo kyla, kai penktokui duodi perrašyti 3-4 eilučių pratimą ir atlikti papildomą užduotį. Prieš keletą metų to nebuvo. Tai visų ,,reformų” rezultatas. Pratybas galima naudoti ne anksčiau kaip 8- 9 klasėse, ir tai tik temų apibendrinimui. O šiaip po tų ,,reformų” tik auginame analfabetus- žodžiu, tokias būtybes, kurios geriausai atitinka dabartinės valdžios norus. Nes kvailą tautą lengva valdyti. Tik ką jiems reikės daryti, kai liks tik ,,Elitas” ir kvailių saujelė?
Burgis, 2010-05-13 20:08:57
Durnam: nesirūpink, nesirūpink – aš turiu problemų, turiu!
nv, 2010-05-13 20:15:29
Matildai pritariu,nes turi ,,eksperimentinį sūnų” dvyliktoką,pirmoji laida kai pradinėse vietoj pažymių ėmė piešti saulutes.Š. ministerijos ,,proto bokštams” nuoširdi ,,padėka” už pagamintą broką, reikėjo daug pastangų jo taisymui,mokymui gyventi rinkos sąlygomis,o ne ,,saulėtam komunizme”.
01, 2010-05-13 20:43:56
Baisu tiesiog baisu, kas dedas Lietuvoj, daugiau ir nėra žodžių…O ir ne tik Lietuvoj…Visam pasaulyj…
durnas, 2010-05-13 21:52:05
kas čia kliedi apokaliptinem temom,dometis reikia daugiau pasaulio praeitim,o ne kliedeti,o diskusija vakar buvo idomi kai susikibo ex Šiauliu Dvaro sinjoras Bacys ir šventasis egzamimų rengėjas,programų ir vadovėlių asas Saulius iš Jurkynų.Išvada tokiu dvieju asilų kurie turėjo sąlygas,kažka keisti liko tik ya ya ya…
giedrius m, 2010-05-14 12:09:37
nv.
Pilietybę ir tautiškumą kartais maišau rašydamas kaip terminus, atsiprašau.
bet toliau – Klysti.
Judėjimų turėjom. LLS pvz, gimė kaip judėjimas, baigė kaip partija. Darbo partija irgi, berods, kilo kaip judėjimas. Tautos prisikėlimo partija irgi turėjo judėjimo bruožų. Dabar turime gražių judėjimų “Kedžio kelias” ir panašiai, kurie, tikiuosi, netaps visuotiniai.
Apie paslėptus tikslus. Pvz. Officialus Šustausko partijos/judėjimo tikslas buvo sutvarkyti netvarką Lietuvoje. Kas iš to gavosi, matome – nebuvo nė patirties, nei tikrų norų, nei ideologijos. Dabartinio pro-Kedinio judėjimo vienas iš paslėptų tikslų yra išsaugoti darbą Venskienei (sakykit ką norit, bet šitas tikslas irgi aktualus). Pensininkų judėjimo tikslas – didesnės pensijos. Tačiau tam, kad jas mokėti turėtų nukenteti kažkuri iš kitų grupių. PVZ dirbantieji. Ginčai dėl nekilnojamo turto mokesčio – kodėl turtą, kurį perku už uždirbtus pinigus, turiu dar kartą mokėt mokesčius? Ir kodėl reikės mokėti būtent nuo 1 mln arba nuo 100 kvm (namų šeimininkai patenka beveik visuomet, net jei namo vertė mažesnė 2x už buto). Beje, mano buto vertė daug mažesnė už 1 mln, tiesiog nelaikau tos išimties teisinga. Jei mokam, tai proporcingai gyvenamajam plotui nuo 1 kvm. Darbdavių atstovavimas: vienam darbdaviui Lietuvoje turbūt tenka 15 dirbančiųjų balsų. Bet tuo pačiu, nuo įmonės sąlygų priklauso kiek tų darbo vietų bus. Tai tikslai, kur visuotinio konsensuso nebus, ir vieni nukentės, kiti laimės. Tai galioja dėl apklausų ir referendumų.
Tai priveda prie socialinio teisingumo ir visuotinės gerovės klausimo. Ar progresiniai mokesčiai yra socialiai teisingi? Žinoma, tarptautinė patirtis teigia kad taip. Ar jie teisingi būtų Lietuvoje? Ne tokiomis salygomis, kokiomis siūlo dabar, o kitomis neapsimoka jų taikyti. Progresijos ribos turėtų būti tokios, kokios yra Europos sąjungoje o ne tokios, kurios skirtos apkarpyti Lietuvos “turtinguosius”, kurie realiai atitinka vidutinį sluoksnį kitur ES. Tarkim, eiliniam tarnautojui 4000-6000 alga, kurią gauna geresnis programuotojas, atrodo didelė ir verta didesnio apmokesdinimo. Todėl tas programuotojas bus apmokesdintas didesniu procentu, negu tarnautojas UK, gaunantis 1000-1500 svarų. Taigi, UK tas pats žmogus gautų ir didesnę algą, ir, greičiausiai, mokėtų mažesnius mokesčius. Kaip manot, ar tai padės išlaikyti gerus specialistus ar pakelti pragyvenimo lygi iki Europinio ? 🙂 Jei taikom nuo užsieninio lygmens ( laiptelis ties ~100000 Eur per metus), tokių algų nėra daug. mokesčio taikyti kažin ar apsimokėtų. Yra ir daugiau niuansų, pvz tai, kad šiais laikais yra gana pigu samdytis specialistus kitose valstybėse.
Dėl C – paprasčiausiai klysti. Maišai partijas ir jų kandidatus. Bent kelios partijos gana gerai visumoje atstovauja savo ideologijas ir jų laikosi. Tiesiog daugiapartinė sistema neleidžia turėti vienai partijai daugumus, kuri leistu sistemingai įgyvendinti savo viziją. Nuo viso to neapsaugoti ir judėjimai.
nv, 2010-05-14 16:08:22
Giedriui m,man darosi smalsu,kada B.B. mus išgrūs iš savo svetainės….
Judėjimų gimimas,virtimas ar ne į partijomis priklauso nuo daugelio aplinkybių,pirmiausia nuo visuomenės brandos,judėjimų lyderių asmeninių savybių: šustauskas -,,bačkinis”tuščiapuodis barškalas,1917m. gatvinis reliktas,o kniazius-žymiai gudresnis ,,dvariškos” partijos gimdytojas,pavojingas demagogas.Jo partinė kariauna visapusiškai turtingesnė (fiziniu turtu,intelektu), jos ir siekiai grobuoniškesni.
TPP-seimo būklės diagnozė,piliečių atsakas už politrukų patyčias rinkėjams -jūs rinkt ką norit, o mes parsiduosim tiems, kas brangiau mokės…
Bendras visų partinukų bruožas Lietuvoje -vieną žadėti,kitą daryti – tipiškos ,,pilstukinės” partijos.
Visų ideologijos,rinkiminės programos kaip spalvingos vakarietiškos etiketės ant falsifikuotų svaigalų butelių, o turinys – primityviai iškoštas langų ploviklis rinkėjų smegenims plauti.
NT apmokestinimo modeliai svarstomi beveik slaptai,neatsiklausiant Lietuvos piliečių.Šveicarai referendumu atmetė vyriausybės sprendimą dėl PVM didinimo,o mums pernakt užmovė pakinktus kaip nuvarytam kolchozo kuinui, dar botagu papliauškėjo…
Šveicarijoje beveik 8 mln. gyventojų užtenka 100 tūkst. parašų referendumui skelbti, o Lietuvos – 3 mln.gyventojų tam reikia 300 tūkst.parašų.
Kodėl šveicarai turtingi? Ne todėl , kad beveik viso pasaulio turtingieji pinigus jų bankuose laiko,o todėl kad jie pilietiški 24 h per parą,o mes tik retkarčiais pilietiški,taip sakant ,,laisvalaikiu”arba kai su savo problemom atsiduriam biurokratiniam akligatvyj.
P.S. mes kaip du gaidžiai,vienas nuo partinio skiedryno savo giesmę gieda,kitas – nuo pilietinio ir vienas kito negirdim…..
nesvarbu, 2010-05-14 16:21:12
Dan Meyer: Math class needs a makeover
Burgis, 2010-05-14 19:34:35
nesvarbu: gera užuomina apie labai svarbią temą! Kada nors čia parašysiu – jokiu būdu negalima daryti taip, kaip Dan Meyer siūlo! Taip galima dirbti tik su protiškai neįgaliais. Tai žmonių įžeidinėjimas ir laiko švaistymas. Tai darbo pavertimas pramoga. Bet gal Jūs, “nesvarbu” ir norite, kad visi Jūsų darbai būtų pramoga? Aš nenoriu, nesutinku!
nesvarbu, 2010-05-14 19:55:43
Visi mano darbai man yra smagus. Bet cia ne apie tai – Dan Meyer kalba apie tai, kad reikia nustoti mokyti vaikus spresti kiekviena uzdavini kaip isimtis ir pradeti juos mokyti MASTYTI matematiskai. Nesupratau, kas tame blogo.
Burgis, 2010-05-14 20:12:03
nesvarbu: tai – ilga kalba, paliksiu kitam kartui…
giedrius m, 2010-05-14 21:51:07
nv: Jūs išvardinote politines priemones, spręsti t.t. problemas: progresinius mokesčius, PVM mažinimą, nekilnojamo turto mokesčius, mažą politinių jėgų kiekį, etc. Tai parodo, kad jūs turite politines pažiūras, tiesiog galbūt neatitinkančias egzistuojančių Lietuvoje partijų. +- tai atitinka partijos ideologijos sąvoką (mano akimis).
Kur mes nesutinkame yra štai kas: aš nemanau, kad tiesioginė demokratija (direct democracy) yra ideali valdymo bei kontrolės forma Lietuvai. O apie jos taikymą teisėsaugai aš išvis patyliu, nes tai priartina prie linčo teismų.
Kitas taškas, kur mūsų pažiūros išsiskirtų yra taikomos priemonės ir Lietuvos ateities vizija… nors abu svajojam apie turtingesnę ir geresnę Lietuvą. Bet tai ne tas klausimas 🙂
Indrė, 2010-05-15 20:42:21
Sveiki! norėjau Jūsų paklausti dėl pratybų sąsiuvinių…mokykloj kiekvienam dalykui juos pirkome, jei kas nenusipirkdavo, gaudavo neigiamą pažymį. Atrodo, kad be pratybų sąsiuvinių nežinia kaip įsisavintume žinias.. Toks jau požiūris suformuotas, bet Jūsų mintis nuskambėjo įdomiai. Kodėl nereik pratybų ir kas jas (namų darbams ar darbui pamokoje) pakeistų?
laisvas, 2010-05-17 10:02:59
nesvarbu: Anglija, štai pavyzdys MĄSTYMO.
p.B.B.: žiaurus jūs.
Kelių metų sulaukęs mokytojas tampa “senu, žioplu ar kitaip nemoka pragyventi”?
Tai nuo kokio amžiaus pagal jus ir šiandieninės vyriausybės mąstymą būtų galima į gatvę išmesti nusenusį mokytoją be pensijos, be jokio kito pragyvenimo šaltinio?
Ir visiškai nesuprantu kodėl eilę metų mokinęs vaikus, mokytojas turėtų persikvalifikuoti?
giedrius m, 2010-05-17 10:16:41
Laisvas: Jei mokytojas ne(be)sugeba mokyti vaikus, yra problema. Kuri neturėtų būti sprendžiama vaikų sąskaita. Kuo prastas mokytojas geresnis už prastą statybininką, gydytoją, vadybininką?
Esu girdėjęs pasakojimus ir apie mokytojus ką tik iš universiteto, kurie nesugeba suvaldyti klasės. Turbūt persikvalifikavimas aktualiausias jiems. Taip yra ir su visom kitom specialybėm.
laisvas, 2010-05-17 10:24:29
giedriui: aš tik už tai, kad nesugebantys atlikti savo darbo mokytojai (ir visų kitų specialybių) darbuotojai turėtų “persikvalifikuoti”. Bet gal pradėkime nuo universitetų dėstytojų, “išleidžiančius” tokius nesugebančius?
giedrius m, 2010-05-17 10:35:28
Laisvas: 100% pritariu, bet adresatas – ne vien dėstytojai… Yra dar ir visa švietimo sistema, leidžianti stoti į kelias vietas iš karto ir kitais būdais skatinanti turėti bet kokį diplomą (net ir magistro), o ne konkretų išsilavinimą.
laisvas, 2010-05-17 10:52:18
giedriui: būtent. Bet kažkodėl p.B.B. ir visi kiti, norintys pakeisti sugedusį (nebeveikiantį) mechanizmą, pradeda ne nuo sisteminių mazgų, bet nuo paprasčiausio varžtelio?
Kodėl p.B.B. nekalba apie pvz. vyriausybės pakeitimą, kuri leidžia mokytojams dirbti iki 65 metų amžiaus, nors realiai, produktyviai, dirbti jie gali iki 50-ties?
Kodėl sumažėjus komplektui yra atleidžiama gebanti dirbti mokytoja, nes ją mažiau gina įstatymas, nei tą kuri visiškai nesugeba dirbti savo darbo?
Kodėl pagal įstatymą pedagogų kolektyvas negali pareikšti nepasitikėjimo vadovu ir jį pakeisti?
Taigi, žuvis pūva nuo galvos… Ir pakeitus žvynelį, ji tikrai neatsigaus.
Burgis, 2010-05-17 11:29:50
Šį kartą 100 proc. pritariu „laisvam“ ir „giedriui m“. Kas vaikui grąžins jo mokyklinius metus, prarastus tik dėl to, kad laikai buvo sunkūs ir mokytojus reikėjo „užjausti“?
Bet „laisvam“ pasakysiu: aš kalbu, kalbu apie sisteminius mazgus, bet ne man juos pakeisti. Valstybė sukurta taip, kad kalbėti leidžiama, o daro kiti taip, kaip jiems patogiau. Bandyčiau pakeisti visą valstybę, jei man būtų, pavyzdžiui, 45 metai…
Indrė, 2010-05-17 12:28:30
Jei galite, p. Burgi, pakomentuokite dėl pratybų sąsiuvinių. Kodė pratybos yra nieko gero? kas jas pakeistų? Labai įdomu. Ba kiekvienas dalykas jas turi ir visas liepdavo susipirkt ir pildydavom pamokose, namuose..
laisvas, 2010-05-17 14:15:59
p.B.B.: o aš dabar su jumis p.Bronislovai, nesutinku 100 proc. Ar po kokių 25 metų neparašysit bloge “Bandyčiau pakeisti visą valstybę, jei man būtų, pavyzdžiui, 60 metų…”
Man atrodo,kad pakeisti pasaulį vardan vaikų, anūkų,proanūkių niekad nevėlu.
Svarbiausia tai, kad yra potencialas…
Burgis, 2010-05-17 14:44:19
Ačiū „laisvam“, priimu tai kaip komplimentą, bet… Aš prieštaraučiau pats sau, sakančiam, kad septyniasdešimtmetis profesorius neturėtų spręsti apie magistrinius darbus – tiesiog kitos vertybės, stilius, greitis, tikslai ir pan. O aš valstybei galėčiau dirbti tik bent po 10 val. per parą, bet taip dirbdamas greitai būčiau iškilmingai palaidotas… Taigi elgiuosi kuo protingiau: bandau nutiesti kelius tiems, kurie verti jais eiti.
Nepris, 2010-05-17 15:25:45
Manau pratybų sąsiuviniai nereikalingi dėl tos pačios priežasties, dėl kurių man mama niekada nepirko spalvojimo knygučių. Nuspalvoti kažkieno apvestas figūras, kaip ir įrašyti praleistas raides, nėra nei kūryba, nei laisvos sielos aktas.
V., 2010-05-17 21:25:03
laisvam
Na, sorry, pardon, atsiprašau! Prisipažinkite, kiek jums metų? Nes man 50, o aš vis dar kaifuoju nuo pedagoginio darbo, ir manau, jog dirbu tikrai geriau, nei būdama 40-ies – daugiau praktikos, patyrimo, dėl to galiu daug ką dėstyti įdomiau.
Nežinau, kaip bus 60-ies, bet dabar tiesiog įsižeidžiau dėl to jūsų “…realiai, produktyviai, dirbti jie gali iki 50-ties?”
Mano kolegoms ir kolegėms daugumai virš 50-ies. Tai, žinokit, man jie vis dar “pakaltinami” atrodo ir kur kas įdomesni už jauniklius.
giedrius m, 2010-05-17 21:59:26
Laisvas: pradėti keisti reikia nuo to, ką galim. Ypač aplink save. Jei yra ambicijų eiti į seimą ir ten kažką daryt, ar į ministeriją. Tam mokytoju ar direktorium net būti nereikia, nors verta turėti tam tikrą vadovavimo/organizavimo/etc patirtį/ autoritetą.
V. Yra visokių mokytojų, dalies problemų nė nepamatysi. Kalba apie tai, kad nedaryti iš mokyklos senelių namų ir neleisti dirbti tiems žmonėms, kurie nesusitvarko. Ką gali parodyti 60-metis fizinio lavinimo mokytojas, kaip pvz.? Paieškokite Youtube filmuko apie mokytoją rusijoje su atminties problemomis iš kurios tyčiojosi ir su kuria nesiskaitė mokiniai. Ir, manau, suprasite apie ką kalba laisvas.