VIEŠBUTIS
(neįvykusių posėdžių protokolas)
Malonu pagyventi prabangiame viešbutyje, bet gyventi maloniau namuose. Namuose gali dirbti ir ilsėtis visą dieną, iš viešbučio paprastai skubama kur nors išeiti.
Viešbučio šeimininkai labai stengiasi sukurti jaukumą, kad būtų „kaip namuose“, namuose niekas nesistengia padaryti, kad būtų „kaip viešbutyje“.
Viešbutis visaip stengiasi prisivilioti žymių, svarbių svečių, skiria jiems ypatingą dėmesį. Kiti svečiai dėl to jaučiasi dvejopai: smagu būti su įžymybėmis, galima tuo pasinaudoti, bet kartais jaučia nevisavertiškumą.
Net ir prabangaus viešbučio gyventojas noriai persikelia į dar prabangesnį, kai tik pasiekia aukštenį socialinį statusą. Namų į naujesnius daugelis nekeičia vien dėl sentimentų seniesiems.
Nelaimės, gaisro atveju namus visi puola gelbėti, o iš viešbučio skuba išbėgti. Šeimininkai po nelaimės gali ir nebepajėgti įkurti naujo viešbučio, svečiai žino, kad visada ras kur apsigyventi.
Namuose visi supranta, kad gerovė kiekvienam sukuriama kartu, kiekvieno gyventojo indėlis yra svarbus, nors ir gyventojai, ir jų indėliai yra labai skirtingi. Viešbutyje laikiną savo gerovę (kiek ten jos reikia…) kiekvienas kuria atskirai. Namuose gyventojai pykstasi ir taikosi suprasdami, kad toks yra ir liks visų jų gyvenimas. Viešbučio gyventojai bendrauja formaliai, suprasdami, kad susipykus visada galima persikelti į kitą viešbutį.
Viešbučio gyventojai retai domisi šeimininkų problemomis, siekiais. Neabejojama, kad pagrindinis šeimininkų tikslas – pelnas. Svečiai stengiasi kuo mažiau duoti, kuo daugiau gauti, bet yra išimčių: kai kurie svečiai yra labai dosnūs, nes toks jų gyvenimo būdas – dosnumu jie išaukština ir pradžiugina save.
Vaikai labiau nei suaugusieji mėgsta pagyventi viešbutyje, nes tai jiems laikinas nuotykis, būdas pabėgti nuo namų rutinos. Dėl to geri tėvai stengiasi viešbutyje apsigyventi kartu su vaikais. Vaikams ir smagiau, ir naudingiau, ir rizikingiau viešbutyje pagyventi be tėvų.
Viešbučiai priversti rungtyniauti prabanga, šeimininkai dieną naktį turi rūpintis, kad svečiai nepasirinktų konkurentų. Namus išlaikyti lengviau, nes juose gyvenama ne dėl prabangos. Net ir prašmatnūs viešbučiai kartais nelauktai bankrutuoja, pavyzdžiui, pasikeitus šeimininkams. Kuklūs šeimos namai niekada nebankrutuoja.
Visada buvo ir bus namų, bet bus ir viešbučių. Yra žmonių, kuriems skaudu, kad neturi namų, yra priversti gyventi viešbutyje, bet yra žmonių, kurie ilgą laiką gali ir ilsėtis, ir dirbti, ir pramogauti viešbutyje, nes jaučiasi laisvesni, nesuvaržyti priedermių namams. Viešbučiuose sukuriama tapybos ir muzikos šedevrų, parašoma romanų, išvystomas verslas.
Žinau, kur gyvenu ir dirbu. Ir Tu žinok!
KTU gimnazijos direktorius
2005 11 20
Atsakymai
Rasa, 2007-02-22 00:21:28
Na jeigu jau paplepant apie namus ir viesbucius, tai pirmiausia uzkliuvo, kodel butent “prabangus viesbutis”? Del darbo, tai geriausia dirbti ne namuose ir ne viesbuciuose, o darbe, kuriame jautiesi reikalingas, megstamas, laukiamas, kaip namuose 🙂 Kai darbe yra grupe draugu, kurie dirba isvien, per daug nerekaudami, o bandydami kartu padaryti darba kaip galima geriau. Aisku, ziurint, koks darbas 🙂 O siaip del viesbuciu ir namu, tai visada megstu ne prabanga, o gerus draugiskus santykius. Buna juk puikiu viesbutuku, i kuriuos norisi sugryzti vel ir vel ne del prabangos, o butent del silto priemimo ir puikiu seimininku. Nuo viesbucio seimininku daug priklauso, jei kazka ne taip padarysi, juk gali buti mandagiai ar nemandagiai ir isprasytas :), kas namuose pasitaiko turbut reciau ( jei turi savo namus) Namais, aisku, kiekvienas zmogus turi rupintis, gyvena jis juose ar ne, turi jausti atsakomybe uz juos, net jei gyvena kazkokiam viesbuty, nes patiketi savo namus kazkam kitam yra labai rizikinga, gali rasti paskui gana apgriuvusius 🙂 Is tiesu turbut niekas nenoretu gyventi viesbuty visa gyvenima. Bet velgi man malonu viesbuty, kuriame jauku, o prabanga… Prabangiam viesbuty turetu gyventi turtingi ir izymus zmones, kuriems jis primintu ju namus 🙂 Bet vis delto kartais labai gera pagyventi viesbutyje, tai jau tikrai 🙂